Panašu, kad viena jaunų ir ambicingų lietuvių firma gali tai pakeisti. Daugiabutyje įrengtoje „laboratorijoje“ Jono Jonuškos ir Evaldo Pabrėžos užmegztos idėjos netruko išsivystyti į milijonus kainuojančių lazerių įmonę „Integrated Optics“, kuri jau po metų sugebėjo pritraukti svarias investicijas. Šiandien vaikinai jau užpatentavę naują išradimą, neabejojama, galintį sudrebinti pasaulines rinkas ir pakeisti farmacijos ir medicinos diagnostikos, molekulinės diagnostikos ir genetikos ar net krašto apsaugos darbuotojų darbą.
Išradimo panaudojimo galimybės beribės
„Įsivaizduokite nano padėklą, ant kurio uždedame pieno lašelį ar kokią cheminę medžiagą, kurią norime tyrinėti. Molekulės prilimpa prie šios nano struktūros. Tada šviečiama su lazeriu, vyksta Ramano sklaida ir grįžtantis signalas analizuojamas. Iš šių duomenų galima pasakyti, kokios molekulės prilipusios prie padėklo“, - paprastai savo išradimą - paviršiumi aktyvuotos Ramano sklaidos (PARS) jutiklį – aiškino vienas jo kūrėjų Evaldas Pabrėža. Jis taip pat atskleidė, kad jutiklis gimęs labai atsitiktinai, rengiant magistro darbą.
Šis jutiklis leidžia įvairiuose junginiuose identifikuoti net ir pavienes molekules. Nors idėja nėra nauja, tačiau jaunųjų mokslininkų sprendimas yra unikalus, plačiai panaudojamas ir finansiškai efektyvus sprendimas - naujai pagaminti ir užpatentuoti jutikliai veikia iki 16 kartų tiksliau ir yra net 3 kartus pigesni už iki šiol buvusius.
Gali aptikti narkotines medžiagas
„Mūsų fokusas dabar yra antibiotikų ir mikotoksinų aptikimas maisto produktuose. Antibiotikai - daugiausia piene ir pieno produktuose, mikotoksinai - kviečiuose, riešutuose ir pan. Mikotoksinai yra nuodai, kuriuos gamina pelėsiniai grybai. Tačiau tai tik viena krypčių, labiau nukreiptų į Lietuvą.
Pavyzdžiui, su mumis jau susisiekė viena Amerikos firma, kuri įranga aprūpina Amerikos policininkus. Jie sukūrę lagaminėlį, kuris policininkui sustabdžius įtartiną gangsterį leidžia atpažinti, ar jo turimi balti milteliai – narkotinės medžiagos. Mūsų jutiklis jų darbą dar labiau palengvintų, atpigintų bei pagreitintų“, - teigė E. Pabrėža. Dabar jutiklio kaina siekia 25 eurus, vėliau ją tikimasi bent dvigubai sumažinti.
Pirmieji išradimo klientai - tiek universitetai, tiek branduolinių tyrimų centrai. Pokalbiai jau užmegzti ir su tokiomis firmomis kaip „Panasonic“, „IBM“.
Unikalaus jutiklio autoriai šį prietaisą nori sumažinti iki kreditinių kortelių skaitytuvo dydžio. Tada jį jau esą būtų galima duoti tiek ūkininkui, norinčiam ištirti, ar jo karvių piene yra antibiotikų, tiek muitininkui, aptikusiam įtartinų medžiagų ir nenorinčiam vykti į cheminę laboratoriją.
„Maisto pramonėje rezultatą pavyks pasiekti greičiau, čia lengvesnis priėjimas. Tačiau mes kalbame ir apie įvairių ligų – hepatito, ankstyvos vėžio stadijos – diagnostiką. Žinoma, tai dar ateities planuose, tačiau tokios realios šio išradimo galimybės“, - tikino E. Pabrėža.
Iniciatyvos turi imtis verslas
Nors įmonę „Integrated optics“, pasak E. Pabrėžos, nuo pat pradžios lydi sėkmė, tačiau ja pasikliauti nederėtų. Svarbus ir verslo rinkos išmanymas, gebėjimas pritraukti investicijas ir, žinoma, atkaklus darbas.
„Buvau prastas studentas, kuris magistro darbą darė paskutines dvi savaites, tačiau, kita vertus, buvau linkęs į verslą. Tai prisidėjo prie to, kad vos per metus laiko įsteigėme kompaniją, padarėme pirmuosius pardavimus.
Jaunieji mokslininkai ieškodami investicijų pateikė paraišką ir ES struktūrinių fondų paramai. Ją gauti taip pat pavyko. Pirmosios lėšos buvo skirtos įrengti integruotai laboratorijai.
Todėl E. Pabrėža ne visiškai sutinka ir su Gedimino Rainio mintimi apie lietuvių lazerių specialistų sau keliamus tikslus, esą milijonai rūpi tik Silicio slėnio startuoliams.
„Istoriškai, būtent taip ir buvo, tačiau pastaruosius keletą metų situacija keičiasi. Mokslinė-gamybinė firma „Šviesos Konversija“ orientuojasi į kuo masiškesnę gamybą. Savo įmonę – „Integrated Optics“ – įsteigėme su mintimi, kad replikuosime ir optimizuosime procesą masinei gamybai. Žinoma, vis dar yra įmonių, kurios didžiausią pranašumą jaučia tada, kai gali sukurti unikalius daiktus pagal specifinius poreikius“, - svarstė pašnekovas.
Tačiau šiandien Lietuvoje verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) yra labai mažos. Nors niekas neabejoja, kad mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra būtina šalies pažangos, inovacijų, konkurencingumo didinimo ir gerovės kūrimo sąlyga, tačiau jis, panašu, dar stringa. Paklaustas, kas visgi trukdo sistemingai ir sėkmingai partnerystei, įmonės atstovas teigė, kad pirmą žingsnį veikiausiai turėtų žengti verslas.
Saulėtekio slėnyje vykusiame renginyje Fizinių ir technologijos mokslų centro Lazerinių technologijų skyriaus vedėjas Gediminas Račiukaitis, į klausimą, ko reikia verslui ir ko reikia mokslui, atsakė, kad verslui iš mokslo reikia žinių, idėjų, sprendimų, technologijų ir produktų, o mokslui iš verslo – palaikymo ir idėjų įgyvendinimo, kuris teiktų abipusę naudą.
„Yra verslas, kuriam reikia mokslo, bei mokslas, kuris gali generuoti verslą. Išradimas, apie kurį šiandien šnekame yra studentų magistro darbas. Į verslą linkęs studentas padarė darbą, galiausiai atsirado ir produktas, kurį jau užpatentavome. Dabar, atlikę įvairiausius tyrimus laboratorijose, matome, kad šis prietaisas geresnis už auksinį standartą, kuris naudojamas pasaulyje – jautresnis ir mažesnė savikaina. Tai yra veikla, kuri iš paprasto magistro darbo sugeneravo verslą. Šiandien studentai turi daug neišlaisvintų žinių, kurios gali pavirsti daiktais. Todėl ir turime rodyti tokias sėkmės istorijas“, - teigė G. Račiukaitis.
Lietuvoje mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatina Europos Sąjunga. Praėjusiame ES finansiniame laikotarpyje daugiausia dėmesio ir lėšų, skatinant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą, teko integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų infrastruktūros projektų įgyvendinimui. 2007 – 2013 m. finansavimo laikotarpiu buvo kuriami tyrimų centrai, mokslo ir technologijų parkai, technologijų perdavimo centrai, įsigyta būtina laboratorinė įranga. Šiuo pagrindu Lietuvoje buvo sukurti penki verslo ir mokslo slėniai: „Saulėtekio“ ir „Santaros“ Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ Kaune, taip pat „Jūrinis“ Klaipėdoje.
