aA
Jos atrado pulsarus, pirmuosius tamsiosios materijos egzistavimo įrodymus, atliko pionieriškus darbus matematikos, radioaktyvumo, atomų branduolių dalijimosi, elastingumo ir kompiuterių programavimo srityse ir netgi sustabdė šviesą.
Marija Sklodowska-Curie
© Vida Press

Perimetro teorinės fizikos institutas pagerbia moteris, kurios išmynė pionieriškus takus fizikos srityje, dažnai įveikdamos milžiniškus iššūkius, trukdžiusius tai padaryti, rašo perimeterinstitute.ca.

Jocelyn Bell Burnell
(1943 m. - )
Astrofizikė

Jocelyn Bell Burnell per doktorantūros studijas analizuodama radijo teleskopų duomenis pastebėjo, kad iš vieno taško danguje sklinda radijo impulsai. Taip ji atrado pulsarus – besisukančias neutronų žvaigždes, kurios, tarsi kosminiai švyturiai, skleidžia radiacijos spindulius. Šis atradimas pelnė Nobelio premiją jos mokslinio darbo vadovui ir padėjo išgarsėti jai pačiai.

Marie Sklodowska-Curie
(1867 – 1934)
Radioaktyvumo pionierė, dviejų Nobelio premijų laureatė

Mokslo milžinė Marie Sklodowska-Curie atliko pionieriškus radioaktyvumo tyrinėjimus ir nukalė patį radioaktyvumo terminą. Ji atrado du cheminius elementus, įkūrė du medicininių tyrinėjimų centrus, laimėjo dvi Nobelio premijas ir išrado mobilius rentgeno aparatus (pramintus petites Curies), kurie Pirmojo pasaulinio karo metais padėjo išgelbėti nesuskaičiuojamą daugybę žmonių gyvybių.

Sandra Faber
(1944 - )
Astronomė

Vaikystėje Sandra Faber nesuskaičiuojamą daugybę vakarų praleido gulėdama savo namų kieme ir žiūrėdama į žvaigždes. Po kelių dešimtmečių, kai buvo gautos pirmosios neryškios „Hubble“ teleskopo nuotraukos, ji ėmėsi vadovauti komandai, kuri išanalizavo ir išsprendė šią problemą. Nuo tada šis teleskopas galėjo padaryti vienas įspūdingiausių kada nors regėtų kosmoso fotografijų.

Rosalind Franklin
(1920 – 1958)
Biofizikė

Anglų chemikė ir rentgeno spindulių kristalografė Rosalind Franklin pasitelkė rentgeno spindulių difrakciją, kad atskleistų sudėtinių mineralų ir gyvųjų audinių struktūrą, įskaitant ir DNR. Jeigu ji 1958 metais nebūtų mirusi, sulaukusi vos 37 metų, daug kas mano, kad ji kartu su kolega Aaronu Klugu būtų pelniusi Nobelio chemijos premiją.

Hedy Lamarr
(1914 – 2000)
Išradėja ir aktorė

Kad nacių nepasiektų slaptos žinutės, Hedy Lamarr su kolega išrado šokinėjančių dažnių techniką, kuri padėjo nutiesti kelią šiuolaikinėms bevielėms technologijoms. Tačiau dešimtmečiais šį jos pasiekimą užgoždavo kino aktorės karjera.

Chien-Shiung Wu
(1912 – 1997)
„Pirmoji dama fizikoje“

Per savo išskirtinę karjerą Chien-Shiung Wu paneigė gamtos „dėsnį“ (lyginumo tvermės principą), dirbo ties Manhatano projektu, tapo pirmąja Prinstono universiteto Fizikos fakulteto dėstytoja moterimi ir savo laiku buvo pelniusi garsiausios eksperimentinės fizikos atstovės reputaciją.

Lene Hau
(1959 - )
Fizikė

1999 metais Lene Hau šviesos spindulį pristabdė iki greitai važiuojančio dviračio greičio. Tuomet 2001 metais ši danų fizikė visiškai sustabdė šviesą. Dabar išgarsėjęs darbas turi svarbių implikacijų kvantinei kompiuterijai ir kvantinei kriptografijai.

Hipatija
(351 m.)
Graikų astronomė ir matematikė

Hipatija buvo viena pirmųjų moterų, studijavusių matematiką ir astronomiją. Ji buvo tapusi platonistų mokyklos Aleksandrijoje vadove, bet jos pionieriškas gyvenimas baigėsi tragiškai: religinės įtampos periodu ją nužudė fanatikų gauja. Kai kurie mokslininkai jos mirtį laiko klasikinių mokslų pabaiga.

Grace Hopper
(1906 – 1992)
Kompiuterių mokslininkė

Jungtinių Valstijų kontradmirolė ir kompiuterių mokslų pionierė Grace Hopper buvo tarp kompiuterio, kuris pradėtas naudoti baigiantis Antrajam pasauliniam karui, programuotojų. Ji sugalvojo terminą debugging (liet. šalinti sutrikimus, derinti), kai 1947 metais iš sutrikusio „Harvard Mark II“ kompiuterio mazgų schemų pašalino patį tikriausią kandį.

Ursula Franklin
(1921 - )
Fizikė ir aktyvistė

Berlyne apsigynusi eksperimentinės fizikos mokslų daktarės laipsnį, Ursula Franklin persikėlė gyventi į Kanadą ir tapo pirmąja Toronto universiteto Inžinerijos fakulteto profesore moterimi. Nenuilstanti pacifistė, feministė ir žmogaus teisių gynėja tyrinėjo branduolinių sprogimų radioaktyviąsias dulkes. Šis jos darbas privertė nutraukti branduolinių ginklų bandymus atmosferoje.

Vera Rubin
(1928 - )
Astronomė

Vera Rubin galaktikose įžvelgė kažką neįprasta: išorinės žvaigždės savo orbitomis skriejo lygiai tiek pat greitai, kaip ir žvaigždės centre. Ji spėjo, kad kiekviena galaktika turi daugiau masės, negu galima nustatyti akimi. Tai buvo pirmieji tamsiosios materijos įrodymai, pagrįsti stebėjimu. Šiuo metu tamsioji materija yra viena labiausiai tyrinėjimų astronomijos temų.

Maria Goeppert-Mayer
(1906 – 1972)
Fizikos teoretikė, Nobelio premijos laureatė

Nors dižiąją dalį savo karjeros Maria Goepper-Mayer praleido dirbdama neapmokamose pareigose, ji įnešė didžiulį indėlį tiek į teorinės, tiek į cheminės fizikos sritis. Didžiausiu jos nuopelnu laikomas matematinis išorinių branduolių sluoksnių struktūrų modelis, už kurį ji buvo apdovanota Nobelio premija.

Sophie Germain
(1776 – 1831)
Matematikė

Napoleono laikų Prancūzijoje buvo paskelbtas konkursas sprendžiant klausimą, kodėl smėlis ant mažų stiklo lėkštelių sudaro raštus, kai šis stiklas suvirpinamas. Atsakymą pateikė vienintelė Sophie Germain. Jai prireikė šešerių metų, bet galiausiai ji buvo apdovanota Paryžiaus mokslų akademijos premija už elastingumo tyrinėjimus. Nepaisant jos darbų, ji taip ir nebuvo priimta į aukščiausius to meto vyriškus mokslo sluoksnius.

Lise Meitner
(1878 – 1968)
Branduolinės fizikos tyrinėtoja

Kai Lise Meitner buvo paauglė, Austrija apribojo galimybes moterims gauti aukštąjį išsilavinimą. Tačiau ji vis tiek studijavo fiziką ir po 25 metų tapo pirmąja moterimi Vokietijoje, gavusia fizikos profesorės laipsnį. Ji padėjo atrasti branduolinį dalijimąsi, bet 1944 metais nebuvo įvertinta Nobelio premija, kuri atiteko jos bendradarbiui Otto Hahnui.

Emmy Noether
(1882 – 1935)
Matematikė

Amaly, arba Emmy, Noether buvo abstrakčiosios algebros pionierė. Ji taip pat atsisakė pripažinti, kad moterys neturėtų siekti išsilavinimo. Kai nacistinės Vokietijos vyriausybė išmetė ją iš akademijos, ji toliau mokė paslapčiomis. Šiandien Noether teorema remiasi didelė dalis šiuolaikinės fizikos.

Fabiola Gianotti
(1960 - )
Dalelių fizikė, pirmoji CERN generalinė direktorė moteris (nuo 2016 metų)

Fabiola Gianotti iš pradžių studijavo menus ir filosofiją, nes mėgo kelti didelius klausimus. Tuomet jos širdį užvaldė fizika, nes ji galėjo pateikti didelius atsakymus. Dabar ji yra viena svarbiausių tyrinėtojų didžiausioje dalelių fizikos laboratorijoje Žemėje.

Cecilia Payne-Gaposchkin
(1900 – 1979)
Astrofizikė

Cecilia Payne-Gaposchkin studijavo Kembridže, bet negavo mokslinio laipsnio, nes šis universitetas iki 1948 metų moterims jo nesuteikdavo. Mokslų daktarės vardą ji apsigynė Jungtinėse Valstijose. Savo disertacijoje ji parodė, kad Saulė yra sudaryta daugiausia iš vandenilio ir helio. Šis jos darbas buvo pavadintas „nuostabiausia kada nors parašyta disertacija iš astronomijos srities“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ukrainos kariuomenės karininkas: rusai į Ukrainą važiuoja kaip į safarį – pašaudyti į „chacholus“ (47)

Atskridus į Kijevą tai, kad šalis kariauja, galima įtarti dėl sugriežtintos patikros oro uoste...

Stulbinantis atsitiktinumas: lietuviai sutrumpino darbo laiką – pelnas išaugo kartais (5)

Dvi Lietuvos įmonės „Engineer“ ir „Valandinis“, veikiančios statybų srityje, nuo rugsėjo...

Įstrigusi auklėtinių pažanga Jasikevičiaus mintis sugrąžino į vasarą (44)

„Aš jau kartosiuosi“, – pats žurnalistus perspėjo Šarūnas Jasikevičius. Kauno...

Orai: nesušalkite, atkeliauja šlapdriba (3)

Po žiemiškos šeštadienio nakties kuklios 7 °C šilumos įdienojus sulauks tik pajūrio...

Sunkiai suvokiamas atvejis: penkiametė tapo mama (65)

1939 metais Liną Mediną motina nuvežė į Peru esančio Pisko miesto ligoninę. Iš atokiame...

Apmaudus vakaras Kaune: pratęsimą išplėšęs „Žalgiris“ jame nesulaikė Pangoso ir krito prieš „Barcą“ (582)

Penktadienio vakarą kovos lauke Nemuno saloje susigrūmė dvi šlovingą istoriją turinčios...

Visi rodikliai – į vieną pusę: kodėl moterys Lietuvoje nebenori gimdyti (546)

Visame Vakarų pasaulyje moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau. Ne išimtis ir Lietuva . Pernai...

Unikauskas rekomenduoja: valgykite šią košę kasdien – kilogramai tirps, sveikata gerės (122)

Ir žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis, ir moterys, norinčios numesti svorio, ir kareiviai...

Po žvėriško „bachūrų“ išpuolio Alytuje – dar daugiau detalių: kas iš tiesų įvyko kalėjime (104)

Laikinasis Alytaus pataisos namų direktorius neigia, kad kaliniai žiauriai sumušė ir perpjovė...

Pešičius atskleidė, kuriuos „Žalgirio“ žaidėjus medžiojo labiausiai

Atrodė, kad Svetislavui Pešičiui nuo krūtinės nusirito akmuo – į spaudos konferenciją po...