aA
Viena didžiausių Lietuvos valstybės valdomų įmonių – Valstybinių miškų urėdija – gyvuoja dar tik kelerius metus. Per juos netrūko iššūkių ir išbandymų, bet ir pasidžiaugti tikrai yra kuo: nuo susiformavusių aiškių ir skaidrių įmonės veiklos standartų, iki sėkmingai vykdomų išsikeltų tikslų, kurių pagrindinis – rūpintis, kad Lietuvoje visada oštų miškas.
Valdas Kaubrė
Valdas Kaubrė
© DELFI / Josvydas Elinskas

2018 metais įvykdyta reforma valstybiniame miškų sektoriuje tapo naujo etapo pradžia Lietuvos miškininkystėje. Iki tol veikusios atskiros 42 miškų urėdijos ir Valstybinis miškotvarkos institutas buvo sujungta į vieną įmonę – Valstybinių miškų urėdiją (VMU).

„Ilgus metus kiekviena urėdija veikė atskirai: turėjo savo darbo kultūrą, požiūrį į darbuotojus, skirtingas atlygio sistemas ir darbų organizavimo procesus. Sujungus urėdijas į vieną didelę šeimą, pradėjome kurti miškininkų bendruomenę, kurią apjungia vieningos tradicijos ir požiūris į darbą“ – sako VMU direktorius Valdas Kaubrė.

Įmonė, kurioje dirba daugiau nei 3000 darbuotojų, susidūrė su natūraliais iššūkiais – kaip apjungti iki tol buvusias skirtingas darbo tradicijas ir paskatinti galvoti plačiau – ne apie tai, kas geriau pavieniam regionui, o kas geriausia visiems. VMU vadovas pasakoja, kad nelengvu išbandymu tapo ir sparti įmonės plėtra, naujų darbuotojų integracija ir anksčiau atskirose urėdijose dirbusiųjų kaita.

VMU vadovas Valdas Kaubrė: stengiamės suderinti miškininkystės tradicijas ir vieningą požiūrį į darbą
© Organizatorių nuotr.

„Tokio didelio masto įmonei reikėjo ne tik miškininkystės specialistų, bet ir kitas funkcijas atliekančių kolegų ekonomikos, viešųjų pirkimų, teisės ir kitose srityse. Naujų kolegų integracija į jau susiformavusią didelę miškininkų bendruomenę nebuvo paprastas procesas. Administracijos darbuotojai – labiau taisyklių žmonės, viską bandantys sustatyti į aiškius rėmus, o miškininkų bendruomenė gyveno labiau gamtos ritmu, turėjo savo nusistovėjusias kultūrines tradicijas, – pasakoja Valstybinių miškų urėdijai vadovaujantis Valdas Kaubrė. – Aš, kaip vadovas, labai didžiuojuosi darbuotojais, kurie liko ir nuo pat įmonės veiklos pradžios ėjo kartu tuo sunkiuoju periodu, prisidėjo prie pokyčių kuriant ir įgyvendinant naują įmonės strategiją bei siekius. Įmonės steigimo metu daugelį darbuotojų slėgė nežinomybė, tad kai kurie pasirinko kelią pasitraukti. Džiugu, kad praėjus trejiems metams tie patys darbuotojai noriai dalyvauja atrankose į laisvas darbo vietas ir bando prisijungti prie Valstybinių miškų urėdijos. Manau, tai rodo, kad įmonė eina teisinga linkme. Dabartiniu metu džiaugiamės stiprėjančia komanda ir stabilumu, kuris atsiranda visoje komandoje.“

Pokyčius kuria komanda

Pasak Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio vadovo Vaidoto Pauželio, didesni ar mažesni pokyčiai vyksta visada. „Klaidinga būtų galvoti, kad norint pasivyti pokyčius, užtenka nubraižyti reformos gaires, keletą schemų, pakeisti instrukcijas ir procesus, nors jie, be abejo, irgi reikalingi. Tačiau jokie sukurti procesai paskui pokyčius niekada nespės. Paskui pokyčius gali spėti tik įsitraukę, savo profesiją mylintys žmonės. Ir ne tik suspėti, bet ir patys kurti įmonei naudingus pokyčius. – jie yra ta komanda, visa ko pagrindas“, - sakė V. Pauželis. Reformos metu pasimatė, kad tokių VMU dirbančių žmonių yra labai daug. Ir jų nuolat daugėja.

„Smagu matyti nuolat augančius įmonės ar atskiro padalinio rezultatus, bet dar smagiau matyti, kaip koks nors darbuotojas ima ir atsiskleidžia.

VMU vadovas Valdas Kaubrė: stengiamės suderinti miškininkystės tradicijas ir vieningą požiūrį į darbą
© Organizatorių nuotr.

Mūsų padalinys tikrai profesionalius girininkijų, medelynų, administracijos darbuotojus „paveldėjo“ iš buvusių Trakų ir Kaišiadorių miškų urėdijų. Trakų regioninis padalinys gali didžiuotis ir naujai suformuota medienos meistrų komanda – tai profesionalūs, sąžiningi, atsidavę komandai darbuotojai.
Gera jausti, kad nėra neigiamos takoskyros tarp miškininkystės ir medienos ruošos. Darbuotojai dažnai vieni kitiems padeda nepriklausomai kokias pareigas užimtų, - Trakų regioninio padalinio rezultatais dalijasi V. Pauželis.

Jis įsitikinę – darbas vienoje įmonėje ją padarė stipresne, pagerėjo tiek vidinė, tiek išorinė komunikacija, stiprėja ryšiai su bendruomenėmis – ir tai ne tik padeda kalbant apie miškininkų darbus, šviečiant visuomenę, bet ir apsaugant miškų ūkio šaką bei tvarų gamtos resursų naudojimą.

Stipri profesionalių teisininkų, darbų saugos ir sveikatos komanda – tai padaliniui svarbi pagalba kasdienėje veikloje. Anksčiau tikrai tokios pagalbos neturėjom.

Amazonės miškai
Amazonės miškai
© Shutterstock

„Pagerėjo darbuotojų darbo sąlygos. Kai kurios patalpos, kuriose dirbo darbuotojai, buvo itin prastos būklės. Kai kuriuose pastatuose net nebuvo sanitarinio mazgo. Dabar visi darbuotojai turi tinkamas, patogias darbo vietas, o nereikalingas nekilnojamas turtas grąžintas valstybei, darbuotojai aprūpinami naujais automobiliais, darbuotojų apranga. Taigi, pagerėjusių sąlygų neįmanoma nepastebėti. Netgi per reformą savo noru išėję darbuotojai, matydami pokyčius, grįžta į VMU“, - sakė V. Pauželis.

Sveiki ir gražūs Lietuvos miškai – ilgamečio miškininkų darbo rezultatas

Laikydamiesi šimtamečių miškininkystės tradicijų ir atsakingos miškininkystės principų, galime pasidžiaugti ne nykstančiais, o gražėjančiais ir didėjančiais miškingais Lietuvos plotais. O tai – savo darbą mylinčių miškininkų nuopelnas. Juk sveikas ir stiprus miškas pats savaime neužaugs, jis turi būti nuolatos puoselėjamas ir prižiūrimas.

Gaila, bet kvalifikuotų miško specialistų, kaip pastebi VMU vadovas, ateityje gali ir pritrūkti. Šiuo metu Lietuvoje miškininkus rengia dvi mokymo įstaigos, – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija – tačiau mažėjant stojančiųjų skaičiui, mažėja ir dirbti miškų srityje galinčių absolventų.

„Šiuo metu specialistų trūkumas jaučiamas tik kai kuriuose regionuose, tačiau ateityje problema gali aštrėti, todėl kartu su Aplinkos ministerija, kolegomis, mokytojais ieškome būdų, kaip sudominti jaunimą, paskatinti juos studijuoti miškininkystę. Valstybinių miškų urėdija plėtoja ir Jaunųjų miško bičiulių sambūrio veiklą, kuri labai svarbi skatinant vaikus mylėti mišką, supažindinant juos su miškininko profesija. Galbūt mokydamiesi, būdami arčiau miško ir bendraudami su miškininkais, ateityje jie pasirinks miškininkystės studijas“ – sako VMU direktorius Valdas Kaubrė.

VMU vadovas Valdas Kaubrė: stengiamės suderinti miškininkystės tradicijas ir vieningą požiūrį į darbą
© Organizatorių nuotr.

Rūpinimasis miškais prasideda nuo sėklos pasodinimo

Darnus miškų tvarkymas – vienas svarbiausių lūkesčių rūpinantis miškais. O tai – ir miškingumo didinimas, ir biologinės įvairovės bei miško ekosistemų stiprinimas, miško puoselėjimas ateities kartoms, prieinamumas bei vertė visuomenei.

Valstybinių miškų urėdija yra viena didžiausių ir svarbiausių valstybės valdomų įmonių, kurios veikla labai plati – tai ir miške augančių medžių sėklų surinkimas, iš kurių vėliau auginami sodmenys būsimam miškui, ir miško sodinimas bei ugdymas, taip pat švietėjiška veikla. Priešingai, nei kartais galvojama, miškininkų darbas tikrai neapsiriboja vien kirtimais, nors tai – taip pat svarbi dalis įmonės veiklos.

„Kol kitose srityse buvo garsiai pasakojama apie nuveiktus darbus, miškininkai ilgą laiką laikėsi gan uždaroje bendruomenėje. Galbūt dėl to ir susidaręs klaidingas įspūdis, esą miškininkai medžius tik kerta. Daugiau pasakodami apie mūsų veiklą, kurioje vadovaujamės aiškiai apibrėžtomis vertybėmis, tikimės iš arčiau supažindinti visuomenę su tikruoju miškininkų darbu, – sako Valstybinių miškų urėdijai vadovaujantis Valdas Kaubrė. – Juk miškininkas – tai ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdas, tad kiekvieno tikro miškininko tikslas – po savęs palikti miškus, kuriais didžiuotųsi mūsų ateities kartos.“

miškas, labanoras, orai
miškas, labanoras, orai
© DELFI / Kęstutis Cemnolonskis

Investicijos į darbuotojus ir į miškus

„Tapus viena įmone, vienas didžiausių pokyčių, kurį pajutome Kretingos regioniniame padalinyje – investicijos į valstybinių miškų ūkio sektorių. Sudėtingesni buvo tik pirmieji metai. Dabar, subūrus pilną komandą, ypatingas dėmesys skiriamas investicijoms – visi aprūpinti kokybiškais darbo rūbais ir darbo priemonėmis, ir tai darbuotojus motyvuoja“, - sakė Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis.

Lėšos, skirtos keliams ir jiems prižiūrėti reikalingai technikai įsigyti, leido suformuoti gerą kelių tinklą su nusausinimo kanalais. Turint gerus kelius lengviau prižiūrėti ir puoselėti pajūrio miškus, gerais keliais patogu važiuoti ir vietos gyventojams.

„Visuomenės akyse miškininkai buvo uždara bendruomenė. Tačiau visuomenė pastebi, kad mes vis labiau ir labiau atsiveriame. Kviečiame į miškasodžio, miško tvarkymo talkas. Rengiame inkilų kėlimo, Kalėdinių šakų dalinimo šventes, organizuojame žvėrių maitinimą žiemos metu bei kitas akcijas ir renginius, į kuriuos įtraukiame visuomenę. Tai, jog einame geru keliu, parodo bendruomenių padėkos, žmonių skambučiai su palinkėjimais, prašymais. Visa tai mums padeda ištransliuoti socialiniai tinklai, kurios pritaikome ir savo padalinio viduje. Turime Facebook darbo grupes, kuriose matome kasdien nuveiktus darbus, atradimus, patirtas emocijas, nugalėtus iššūkius, poreikius ir t.t. Manais į tai gauname palaikymą, pasitikėjimą, kritiką ir neįkainojamą patirtį, o, svarbiausia, užsibrėžtų tikslų įgyvendinimą“, - sakė T. Zaleckis.

Pasak jo, svarbiausias veiksnys – įmonei vadovauja miškininkas, kuris žino kasdieninę darbo specifiką.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

URM pirkimas už daugiau nei 1,5 milijono baigėsi teisme: su švedų įmone kilo rimtas konfliktas (1)

Užsienio reikalų ministerijai iš užsienio įmonės nutarus įsigyti biometrinių duomenų...

Siūlo apriboti baltarusiškų cigarečių įsivežimą: slepiančius baustų kaip kontrabandininkus (1)

Baltarusijai palengvinus procedūras Lietuvos gyventojams patekti į šią šalį, pastebime, kad...

Karas Ukrainoje. Iš Rusijos generolo – ciniško plano detalės Zelenskis: kita savaitė gali būti sunki, Rusija rengia naujus smūgius  (4)

277-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Rusijos...

Jurgita Grigaitė

Teisininkas atsako: ką daryti, jei kaimyno medis užstoja saulės kolektorius, bet kaimynas nesutinka jo nupjauti?

Ne vienam, turinčiam žemės sklypą, norisi kuo gražiau jį apželdinti, pasisodinti vaiskrūmių,...

Žiemiški orai iš Lietuvos niekur nesitrauks: nurodė, kur sniego iškris daugiausia

Pirmadienio dieną orai šalyje išliks debesuoti, pragiedrulių nelaukiama. Rytą sniegas kris...

5 priežastys, kodėl šaltuoju sezonu priaugame svorio: kaip tai kontroliuoti

Kai už lango žvarbus oras ir anksti temsta, dažnam nelieka nieko kito, kaip tik užpildyti šaltojo...

Verslas PliusClara Hernanz Lizarraga

Europiečiai pradeda mažinti išlaidas atostogoms

Europiečiai pradeda karpyti kelionių biudžetus, nes augančios namų ūkių išlaidos mažina...

Norite molį paversti daržui tinkančia dirva – ką daryti

Geriausia žemė – juodžemis . Kad ir ką jame pasėtumėte, jame viskas auga tarsi ant mielių....