Šakos - atgal į mišką
Miškininkai juokauja - tai, kas daugeliui Lietuvoje kelia džiaugsmą, jiems virta didžiausiu galvos skausmu. Bus karšta - miškas išdžius, iškils pavojus miško gaisrams. Žiemą pakankamai nepašals - medienos negalėsi iš miško išvežti. O šiemet, kai žiema taip ir neatėjo, teko visus darbus planuoti kitaip nei įprasta.
Nors miškai Lietuvoje kertami visus metus, miškininkai stengiasi kuo daugiau medienos išvežti žiemą. Tuomet nereikia baimintis, kad palijus užklimpsi miško kelyje, ar mediena nebus paimama iš šlapių kirtaviečių. „Pamenu, sausio 7- 8 dienomis taip palijo, kad net Šešupė patvino. Buvo taip šlapia, kad rinkti šakas iš miško biokurui nebuvo jokios galimybės. Visos šakos buvo klojamos į valksmas, kad kaip nors ištraukti pagamintą medieną iš kirtaviečių, o šakų urėdija privalo paruošti per metus nei daug nei mažai - 6700 kubinių metrų", - pasakojo Marijampolės miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius Vitas Ramanauskas.
Problemos miškininkams šiemet kilo dėl to, kad išvežti medieną buvo beveik neįmanoma. „Paprastai žiemą išvežame apie 30 procentų visos medienos - kai žemė įšąla, galime važiuoti kaip normaliu tikru keliu. O šiemet žiemos kaip ir nebuvo. Gal tris savaites turėjome, per kurias kaip reikiant padirbėjome. Tik atšilo, viskas pradėjo tirpti, nebeįmanoma. Įvažiuoja traktorius į mišką, o atgal - niekaip. Reikia ieškoti, kaip ištempti. O šakas praktiškai reikėjo į mišką vežti, o ne iš jo, pernelyg viskas drėgna", - pasakojo Vitas Ramanauskas.
Sodinimo darbus beveik baigė
Užuot veltui deginę kurą ir klimpę tempdami medieną, miškininkai suskubo sodinti naujus sodinukus. „Gamyba šiuo metu sulėtėjusi, nes dalis rangovų sodina mišką - tam skiriame pirmenybę. Pradėjome sodinti kovą, o balandžio vidury jau būsime baigę. Pernai tokiu metu viskas buvo sniegu užklota, miškininkai buvo išsigandę, kada sodinsime, o šiemet viskas - į kitą pusę", - prisiminė Marijampolės miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius.
Tokiais pat rūpesčiais gyvena ir kitos Lietuvos urėdijos. „Visa kita teko nustumti į šalį. Kas gali laukti - tegu laukia. Dabar turime sodinti, tam skiriame didžiausią dėmesį. Gamta taip diktuoja, negalime atidėti", - kalbėjo Kauno miško urėdijos vyriausiasis miškininkas Juozas Jermalavičius. Per ilgai uždelsus, jei oras ims stipriai šilti, sodinukai gali nespėti prigyti.
Medelynuose dabar - klientų antplūdis. Jų šeimininkai vos spėja padėti vieniems pirkėjams susipakuoti sodinukus, o į eilę jau rikiuojasi kiti. Kai klimatas krečia tokius pokštus - kiekviena diena gali būti lemtinga.
Stato naujus kelius
Kartu su sodinimu miškininkai nepamiršta, kad būtina laiku susitvarkyti kelius. „Vasarą atvažiuoji čia - atrodo, visai nieko kelias, nėra ko skųstis. Bet kad taip būtų, pavasarį reikia daug darbo įdėti", - juokiasi Vitas Ramanauskas, rodydamas, kaip greideris lygina miško kelią. Siauresnį pravažiuoja du kartus, platesnį - keturis. Ir taip - kiekvieną savaitę. „Jei pavasarį sugreideriuoji kelią, spėja sudžiūti, tada būna visus metus geras kelias. O jei to nepadarai laiku - greideriuok negreideriavęs, bus vienos duobutės", - aiškino jis.
Marijampolės miškų urėdija džiaugiasi, kad jiems darbus palengvins šiuo metu tiesiamas naujas, 2,3 kilometrų ilgio kelias Sasnavos girininkijoje. „Per šitą mišką kelio visai neturėjome. Viduryje kertame brandžius medžius, o privažiuoti jų surinkti nebuvo kaip. Kelių priežiūros ir plėtros programa finansuoja naujų kelių tiesimą miškuose, bet dėl to, kad kasmet gauname labai skirtingas sumas pinigų, sudėtinga nuspėti kelio tiesimo pabaigą. Planavome baigti šiemet, bet pritrūko lėšų - tikimės kitąmet", - pasakojo Vitas Ramanauskas.
Kelias nebus asfaltuotas, bet vien gero, pravažiuojamo žvyrkelio pakaks urėdijos poreikiams. „Mums reikia, kad galėtume arčiau sandėliuoti iš kirtaviečių išvežtą medieną, atvežti sodinukus, įrangą miško tvarkymui. Kad nereiktų miško kirtėjams su sunkia įranga kelis kilometrus brautis per mišką", - aiškino Marijampolės miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius.
Nesutvarkytas kelias miškininkams reiškia ne tik nepatogumus, bet ir finansinius nuostolius. „Netoliese miško sandėlyje stovi eglės rąstai. Iki balandžio 20 dienos jie turi būti išvežti arba apipurkšti. Tikimės, kad išvešime, jei tik nelis ir kelias spės labiau išdžiūti. Purškiant medžius mūsų sąnaudos išauga 10 litų vienam kubui medienos. O ilgiau stovėti negali, nes pradės gadinti visokie vabalai ir kenkėjai arba eglės turėtų būti sukrautos mažiausiai už trijų kilometrų nuo miško. Tokių vietų nėra - arba netoli kitas miškas, arba privatūs ūkininkų laukai. Taigi vienintelė išeitis - kelius nuolat prižiūrėti, nuo to nepabėgsime", - kalbėjo Vitas Ramanauskas.
