aA
804 eurai per metus – skaičiuojama, kad tokią sumą vidutiniškai siekia mokesčių permokos išmoka, priklausanti užsienyje dirbusiems lietuviams. Vis dėlto, apklausos rodo, kad šiuos pinigus susigrąžina tik dalis lietuvių, nes dažnas apie tai paprasčiausiai nežino. Apie tai, kokios išmokos priklauso užsienyje dirbusiems lietuviams, kaip jas gauti ir nuo ko priklauso jų dydis, kalbame su specialistais.
Anglijos žirgyne dirbusi Tatjana
Anglijos žirgyne dirbusi Tatjana
© DELFI montažas

Susigrąžino 600 svarų išmoką: dažnas nežino, kad jam ji priklauso

Savo patirtimi dirbant Anglijoje sutikusi pasidalinti Tatjana sako, jog kelionė pas draugę į užsienį baigus mokslus netikėtai tapo ir galimybe padirbėti. Daug metų Lietuvoje jodinėjusi lietuvė nepraleido progos pasisemti patirties viename iš didelių, gilias tradicijas turinčių žirgynų.

„Baigusi mokslus, išvažiavau pas draugę į Angliją. Neplanavau dirbti, tačiau pasitaikė proga pasisemti patirties žirgyne, dirbau nuo pavasario iki rudens pabaigos. Ryte išsivesdavau žirgus į lauką, išvalydavau gardus, paruošdavau žirgams pietus, tuomet eidavau jodinėti. Darbas buvo smagus, bet labai sunkus fiziškai – visą laiką tekdavo būti lauke, angliško oro drėgmėje, naudoti metalinius įrankius. Prasidėjo rankų ir kojų sąnarių skausmai, todėl ilgai negalėjau dirbti“, – prisimena Tatjana.

Moteris atskleidžia, jog už darbą jai buvo mokama apie 1300 svarų per mėnesį, jai buvo suteiktas nemokamas apgyvendinimas pas žirgyno savininkus, nereikėjo mokėti komunalinių mokesčių. Dar vienu privalumu ji įvardija keliones į Anglijoje vykstančias varžybas, kurių metu ji turėjo galimybę stebėti, kaip žaidynėms treniruojasi olimpiečiai.

Nors užsienyje dirbusiems lietuviams priklauso išmokos, Tatjana pastebi problemą, kad dažnai emigrantai dėl nežinojimo ar klaidingų įsitikinimų į jas nepretenduoja. Anot moters, tokioje situacijoje buvo atsidūrusi ir ji.

Darbas Anglijos žirgyne
Darbas Anglijos žirgyne
© Asmeninis albumas


„Išmokomis iš pradžių nesidomėjau. Kiek tekdavo anksčiau kalbėti su draugais, sakydavo, kad jei išvažiuoji iš šalies ir nori susigrąžinti mokesčius, tai negali paskui į tą šalį važiuoti. Tik vėliau pasidomėjau, kad jokios rizikos nėra. Susisiekiau su darbdaviu ir su mokesčių inspekcija – sugrįžo išmokų suma, siekianti 600 svarų. Už juos vėliau Lietuvoje nusipirkau žirgą, tai tie grąžinti mokesčiai padėjo išpildyti svajonę“, – sako Anglijoje dirbusi Tatjana.

Ji mano, kad dažnam šių išmokų nepavyksta susigrąžinti dėl paprasčiausio nežinojimo ar klaidingų įsitikinimų, o ir informacijos apie tai užsienyje dirbusiems lietuviams trūksta.

„Manau, tai lemia per mažas domėjimasis, o ir įmonės dažnai apie tai nepasako. Tiesiog trūksta informacijos. Užsienio mokesčių inspekcijos turėtų informuoti apie tokią galimybę, tačiau to neteko pastebėti“, – teigia pašnekovė.

Per metus nesusigrąžina apie 3,2 milijonų eurų išmokų

Kaip pastebi „RT Tax“ įmonės direktorius Žydrūnas Janušauskas, didžioji dalis užsienyje dirbusių lietuvių nebūna informuojami, kokias išmokas jis gali teisėtai susigrąžinti iš užsienio.

Jis įvardija, kad užsienyje dirbę lietuviai pretenduoja į šias išmokas: permokėtų pajamų mokesčio grąžinimo (susigrąžinti galima iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Vokietijos, Nyderlandų, Austrijos, Danijos, Norvegijos, JAV), vaiko pinigus (iš Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų), neišmokėtus atostoginius pinigus (iš Danijos) ir sveikatos draudimo (iš Nyderlandų).

„Kiekvienoje šalyje yra skirtingi kintamieji, kurie lemia išmokos dydžius. Pagrindiniai iš jų – kiek pajamų buvo uždirbta per metus, kiek žmogus laiko dirbo toje šalyje, ar turi žmogus kažkokių pajamų uždirbęs Lietuvoje tais metais, dėl kurių kreipiamasi į užsienio šalies mokesčių inspekciją. Svarbi ir šeimyninė padėtis, ypač kalbant apie vaiko pinigų išmoką“, – teigia Ž. Janušauskas.

Emigracija
Emigracija
© DELFI / Šarūnas Mažeika


Remdamasis pernai metais atliktu tyrimu su užsienyje dirbusiais respondentais, jis nurodo, kad dažniausia priežastis, dėl kurios nesusigrąžinami permokėti pajamų mokesčiai – nežinojimas, kaip tai padaryti (šią priežastį įvardija daugiau nei pusė respondentų).

Kur kas rečiau įvardijamos kitos priežastys, tokios kaip manymas, kad tai sukels problemų įsidarbinant ir gaunant socialinių garantijų ateityje, nesėkmingas mėginimas susigrąžinti permokėtus pajamų mokesčius ar manymas, kad grąžintina suma per maža ir neverta pastangų.

Vis dėlto, Ž. Janušauskas įvardija, kad vidutinė grąžinama suma siekia 804 eurus. Įmonės duomenimis, per metus bendrai užsienyje dirbę lietuviai nesusigrąžina apie 3,2 milijonų eurų.

„Deja, matome, kad tik pusė užsienyje dirbusių lietuvių tesiryžta kreiptis dėl išmokų. Reikia turėti ir tai omenyje, kad išmokų terminas įprastai yra 4–5 metai, o pateikti skaičiai yra tik vienerių metų. Tai įsivaizduokite, kiek, tarkime, nuo 2004 metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, žmonės prarado pinigų nesikreipdami dėl išmokų gavimo“, – sako Ž. Janušauskas.

Kaip minėta, mokesčių permokos grąžinamos taikant 4–5 metų senaties terminą. Tai reiškia, kad jei asmuo yra dirbęs Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Danijoje, Airijoje ar Austrijoje per paskutinius 4–5 metus, jis dar gali pretenduoti ir atgauti šią išmoką. Deja, po termino besikreipiantys asmenys to nebegali padaryti.

Kalbant apie vaiko pinigus, išmokas galima atgauti atgaline data. Pavyzdžiui, jei žmogus dirbo Vokietijoje, grįžęs į Lietuvą gali pretenduoti į vaiko pinigus už 6 mėnesius atgal. Iš Norvegijos tai galima padaryti net už 3 metus atgal, o Nyderlandus – už 12 mėnesių.

Eurai
Eurai
© Shutterstock


Būtina informacija norint gauti išmoką

Užsienyje dirbusiems lietuviams, norintiems gauti priklausančias išmokas, svarbu turėti šią informaciją:

1. Algalapiai ir suvestinės. Svarbu išsaugoti iš darbdavio gautus algalapius. Visose šalyse darbdaviai mokėdami algą kas savaitę ar mėnesį išduoda algalapius ir algalapiuose atsispindi visa informacija – kiek žmogus uždirbo, kiek ir kokių mokesčių sumokėjo. Jei algalapių nepavyksta išsaugoti, darbdaviai metų pabaigoje išduoda suvestines, kuriose taip pat yra surašoma visa informacija.

2. Patiriamos išlaidos. Svarbu fiksuoti ir rinkti dokumentus apie patiriamas išlaidas, kurias vėliau galime įtraukti į pajamų ir mokesčių deklaracijas.

3. Adresas. Jei žmogus darbdaviui ar mokesčių institucijoms yra deklaravęs užsienio adresą, jis išvykdamas iš šalies turi pasirūpinti adreso pakeitimu – t.y. nurodyti Lietuvoje gyvenamosios vietos adresą. Tokiu būdu tiek darbdaviai, tiek mokesčių institucijos išsiųs reikiamus dokumentus ir žmogus juos gaus.

4. Darbdavio duomenys. Būtina išsaugoti visų darbdavių, pas kuriuos asmuo dirbo, pavadinimą, adresą, kontaktinius duomenis, o jei yra priskirtas vadybininkas, – šio asmens kontaktinius duomenis.

Išmokos priklauso ir Lietuvoje: grįžusiems svarbu žinoti jų sąlygas

Kaip nurodo migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ vadovė Emilija Oleckevič, užsienyje dirbę lietuviai gali pretenduoti ir į išmokas, priklausančias Lietuvos gyventojams, tačiau jiems taip pat tenka pasidomėti jų teikimo sąlygomis.

Oro uostas
Oro uostas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis


Pavyzdžiui, kalbant apie nedarbo išmokas, tai jos priklauso asmenims, kurie sukaupė 12 mėnesių darbo stažą per pastaruosius 30 mėnesių ir jų paskutinė darbovietė turi būti Lietuvoje. Grįžtantys piliečiai dažniausiai neatitinka antrosios sąlygos, todėl negali pretenduoti į nedarbo išmoką. Tačiau, anot jos, galima kalbėti apie kelis pasirinkimus:

1. Asmens paskutinė darbovietė buvo kitoje ES ar EEE šalyje. Grįždamas į Lietuvą asmuo turėtų gauti U1 formą iš šalies, kurioje gyveno anksčiau. Jeigu grįžęs į Lietuvą ir pradirbęs 1 mėnesį ar daugiau, bet ne daugiau nei 12 mėnesių, praranda darbą, galės kreiptis dėl bedarbio statuso į UŽT ir pateikęs formą U1 galės perkelti trūkstamą stažą. Tuomet galės pretenduoti į nedarbo išmoką, bet išmokos dydis bus apskaičiuotas tik pagal Lietuvoje gautą atlyginimą, užsienyje gautos pajamos nebus įskaitomos.

2. Asmuo gauna nedarbo išmoką kitoje ES ar EEE šalyje. Tokie asmenys dar 3 mėnesius turi galimybę perkelti užsienyje gaunamą nedarbo išmoką į Lietuvą. Norint tai padaryti reikia kreiptis į užsienio šalies atsakingą instituciją ir gauti formą U2, vėliau šią formą reikia pristatyti UŽT Lietuvoje. Svarbu paminėti, kad norint pasinaudoti U2 forma asmuo privalo turėti bedarbio statusą užsienyje ne mažiau nei 4 savaites.

3. Išmoka darbo paieškoms. Jai nereikia paskutinės darbovietės Lietuvoje, todėl grįžę iš užsienio asmenys gali pretenduoti iš karto.

„Užsienyje dirbusiems lietuviams svarbu susiplanuoti grįžimą ir pagalvoti, ką veiks grįžęs į Lietuvą, kur apsigyvens, ar grįžta jau turėdamas darbo pasiūlymą. Svarbiausia pasižiūrėti rekomenduojamų parsivežti dokumentų sąrašą https://www.renkuosilietuva.lt/lt/kokius-dokumentus-parsivezti/ Kai kurios išmokos yra administruojamos savivaldybių, o kai kurios „Sodros“, todėl verta kreiptis tiesiogiai į tą instituciją, kuri dirba su pasirinkta išmoka“, – aiškina E. Oleckevič.

Kviečiame dalyvauti konkurse ir nominuoti savo pažįstamą emigrantą. Tai galite padaryti paspaudę čia.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(25 žmonės įvertino)
3.9600

Top naujienos

Lietuviai sugužėjo į Palangą: Basanavičiaus gatvė – pilnut pilnutėlė (15)

Panaikinus kelionių ribojimus tarp atskirų savivaldybių lietuviai šoko į automobilius ir...

Lietuvių mokslinis išradimas žada perversmą: ar reakciją į maistą padės aptikti rimtą sveikatos sutrikimą? (31)

Depresija kamuoja daugiau nei 264 mln. pasaulio gyventojų. Tyrimai parodė, kad maisto pasirinkimas...

Su dviem moterimis sūnų auginantis Raskevičius: apie žmonių įvairovę turi būti ugdoma nuo mažens (1037)

Prieš rinkimus pagarsėjęs provokuojančiu įvaizdžiu, debatuose pasirodęs moteriškais apdarais,...

Daugėja užsikrėtimų koronavirusu šeimose ir darbovietėse, epidemiologų akiratyje – mokyklos (88)

Kovo mėnesį daugiausia susirgimų COVID-19 registruota šeimose ir darbovietėse, informuoja...

Profesorius vaikų pamėgtą užkandį įvertino labai griežtai: tai gali sukelti netgi vėžį (42)

„Mano atsakymas vienareikšmis – jų nereikėtų duoti“, – taip vaikų gastroenterologas prof....

Giedrius Drukteinis | D+

Juo netikėjo nei treneriai, nei tėvas: kaip gležnas paauglys pasiekė sporto aukštumų ir sukūrė marškinėlius, kuriuos nori vilkėti kiekvienas

Lauko tenisą kaip sporto šaką, žinia, pirmieji sukūrė prancūzai, tie rafinuotų pramogų...

Naktį Vilniuje įvyko didžiulis nelegalus vakarėlis: dalyvavo 89 žmonės, daugiausia – studentai papildyta video ir nuotraukų galerija (554)

Šeštadienio naktį Vilniuje vyko vakarėlis, policijos pareigūnai nustatė 89 jame dalyvavusių...

Gausias girtų vairuotojų gretas papildė avariją sukėlęs užsienietis: vyras nė nesugebėjo pūsti (5)

Girtu vairuotojai nepaiso nei grėsmės metams atsidurti už grotų, nei pavojaus pražudyti žmones....

Po perversmo ir žudynių šalis balansuoja ant pilietinio karo slenksčio: vis daugiau kalba apie „savigynos būrius“ (44)

Mianmaro kariuomenė kariauja su savo piliečiais. Yra sakančių, kad atėjo laikas duoti atkirtį.