Lietuvoje pensijų kaupimo sistema su privačiais pensijų kaupimo fondais ir trimis pakopomis ėmė veikti nuo 2004 metų.
Nuo to laiko sistema ne kartą buvo keičiama, bet nebuvo nei vienerių metų, kad gyventojų kaupiamos lėšos pensijai iš socialinio draudimo mokesčio nebūtų pervedamos į privačius fondus.
Kaip bankų ekonomistai vertina dabar Lietuvoje veikiančią pensijų kaupimo sistemą? Bankai per antrines įmones dalyvauja privačiame kaupime pensijoms.
„Pensijų kaupimo sistema Lietuvoje yra, manau, prasta, nes turime tris pakopas, tačiau pirmoji pakopa, t. y., valstybinė pensija, susiduria su tomis pačiomis problemomis, kaip ir visas viešasis sektorius. Lyg ir norima, kad pensijos pakaktų oriai gyventi, bandoma apsimestiniu būdu įtvirtinti sąsają tarp sumokamų įmokų ir išmokų, bet mes puikiai suprantame, kad sumokantiems daugiau pensija bus neadekvati“, - komentuoja „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ekonomistas sako, kad dėl to uždirbantiems didesnes nei vidutines pajamas reikia pensijai taupyti papildomai norint užsitikrinti panašią perkamąją galią senatvėje.
„Faktiškai dabar valstybinė pensija užtikrina bazinį pensijos lygį su tam tikrais įmokų ir išmokų susiejimo elementais, tačiau jie yra itin silpni. Tai yra pirmoji problema, kurią reikia spręsti“, - komentavo jis.
Kitą problemą įvardija SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda: Lietuvoje gyventojų pajamos yra palyginti mažos šiandieniniams poreikiams, todėl sudėtinga pasirūpinti būsimais poreikiais senatvėje.
„Pagrindinė pensijų sistemos bėda Lietuvoje – kaupiamajam pensijų principui neleidžia įsibėgėti žemas pajamų ir perkamosios galios lygis Lietuvoje, kuris trukdo savo senatve adekvačiai pasirūpinti didžiajai daliai Lietuvos žmonių. Be to, žmonių finansinis išprusimas lieka žemokas, todėl dažnai net ir santykinai didesnes pajamas gaunantys asmenys nelinkę investuoti lėšų į ateitį, o renkasi vartojimą, ar tiesiog saugų pinigų laikymą“, - kalbėjo G. Nausėda.
Nors yra pasiūlymų, kaip paskatinti žmones kaupti savarankiškai, pašnekovas abejoja, ar toks sprendimas pasiteisins daugumai šalies gyventojų. To priežastis – vėlgi mažos pajamos.
„Profesinės ir savanoriškos pensijų dalies kaupimui paskatinti numatomos įvesti lengvatos tam tikros įtakos turėtų, tačiau neaišku kokiu mastu. Veikiausiai jomis pasinaudotų gana pasiturintys namų ūkiai, tuo tarpu kiti gyventojai nenorėtų apriboti savo esminių poreikių ir nesiryžtų atidėti tam tikros eurų sumos ateičiai. Taip manyti leidžia iki šiol vykusi lėta trečiosios pakopos pensijų plėtra“, - kalbėjo G. Nausėda.
Ką siūlo ekonomistai
Privataus kaupimo pensijai sistema Lietuvoje buvo pertvarkyta ne vieną kartą, tačiau siūloma reformuoti ir „Sodroje“ kaupiamą dalį senatvei, pavyzdžiui, bazinę pensiją perkeliant į šalies biudžetą.
„Dalis siūlymų dėl pensijų sistemos reformos yra pagrįsti – jau seniai buvo svarstoma bazinės pensijos dalies perkėlimo galimybė į valstybės biudžetą. Toks žingsnis yra visiškai natūralus, kadangi bazinė pensija nėra draudiminė pensijos dalis – tai yra pensija, kuri yra išmokama visiems, nepriklausomai nuo to, ar žmogus mokėjo įmokas į „Sodrą“, ar nemokėjo. „Sodros“ skolos šleifas taip pat kenkia sistemos skaidrumui, tad jo vienkartinis perkėlimas leistų pradėti balansuoti įmokas ir išmokas. Tačiau itin svarbu užtikrinti, kad vėliau įmokos ir išmokos į „Sodrą“ būtų subalansuotos ir neprarastų papildomos investicinės dalies“, - atkreipia dėmesį DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.
Ž. Maurico nuomonė drastiškesnė: pirmosios pakopos pensijų, mokamų iš „Sodros“, apskritai galėtų nelikti.
„Manau, visada reikia pradėti reformas nuo piramidės pradžios ir numatyti pereinamąjį laikotarpį, kad nebūtų nuskriausti jau išėję į pensiją, bet ir dabar esanti diferenciacija yra juokinga. Žmonės klausia, kodėl vienas žmogus dirbo daugiau nei 40 metų ir uždirbo palyginti didelį atlyginimą, tad gauna 400 eurų pensijos, o kaimynas, kuris dirbo gerokai mažiau, gauna ne tiek jau mažiau. Skirtumai yra maži, nes viskas priklauso nuo formulės, bet esmė ta pati – nukenčia mokėję daugiau“, - teigia Ž. Mauricas.
Paklaustas, kaip tuomet būtų mokamos pensijos pareigūnams, teisėjams ir kitos ne bazinės pensijos, Ž. Mauricas siūlo ilgainiui jų visiškai atsisakyti.
„Taip, dabar didesnės pensijos yra pareigūnams, teisėjams ir kitoms specialioms grupėms, kai kurie gauna po kelias pensijas. Aš laikausi nuomonės, kad visiems turi būti vienodos bazinės pensijos ir išimčių neturėtų būti, nes pažadų apie didesnes pensijas niekas neįtraukia į valstybės deficitą. Aš irgi galiu pažadėti, kad dabar visiems pašauktiems kariškiams pensija bus du kartus didesnė, o kai jie išeis į pensiją, mano ir pėdos bus ataušusios“, - ironizavo Ž. Mauricas.
Nevienareikšmė ekonomistų nuomonė ir apie antrąją kaupimo pensijai pakopą, kuri vis sulaukia kritikos. Tačiau siūloma prisiminti, kam ji apskritai buvo sukurta.
„Pensijos sistemos praplėtimas antrąja pakopa savo laiku buvo įvestas siekiant spręsti senėjančios visuomenės problemą. Ši problema niekur nedingo, o dėl įsibėgėjusios emigracijos Lietuva gavo labiausiai senstančios ES valstybės titulą – vidutinis gyventojų amžius išaugo nuo 33,5 metų 1994 m. iki 42,2 metų 2014 m., nemažiau paguodžiančios yra ir ateities prognozės“, - primena J. Rojaka.
Pasak jos, akivaizdu, kad tokia situacija kelia daug diskusijų dėl pensijų sistemos tvarumo, tačiau Europos Komisija bei Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas teigiamai įvertino Lietuvos pastangas sukurti ir tobulinti buvusią pensijų sistemą, kurios tikslas - laipsniškai pereiti prie priemonių, kai nauda priklausys nuo sukaupto turto ir jų paskirstymo.
„Gerai buvo vertinamas ir sistemos patobulinimas 2013-2014 m. Tačiau nuoseklumas gali būti sustabdytas naujai siūloma pensijų sistemos reforma“, - sako J. Rojaka.
Grėsmė: nematys ryšio tarp mokesčių ir naudos
Ekonomistų nuomone, dabar abejonių kelia siūlomas mokestinių paskatų atsisakymas, kai šalyje vis dar yra didelė dalis pajamų šešėlyje, o darbo apmokestinimas – brangus.
„Darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra didelis, ir galimybės investuoti į savo senatvės kokybę yra dar viena priežastis mokėti mokesčius. Nes kitaip, nors ir gaila, mūsų piliečiai nėra motyvuoti nei mokėti mokesčių, nei kaupti santaupas senatvei. Siūlymas vietoje Gyventojų pajamų mokesčio lengvatos taikyti Neapmokestinamąjį pajamų dydį, dar mažiau motyvuos kaupti senatvei vidutines ir didesnes pajamas uždirbančius žmones“, - kalbėjo J. Rojaka.
Ekonomistų nuomone, privataus kaupimo pagrindiniu tikslu turėtų būti ne tik užtikrinti papildomas pajamas būsimiems pensininkams, kai jų žymiai padidės, bet kartu ir skatinti skaidriai mokėti mokesčius.
Apie tai kalba ir Ž. Mauricas: „Lietuvoje didelė problema yra šešėlis, todėl reikia kuo įmanoma tampriau susieti įmokas ir išmokas, o bazinė pensija turėtų būti mokama iš vartojimo mokesčių, ne iš dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų. Jei ateityje daugės pensininkų, tai ir darbo apmokestinimas turėtų augti? Jeigu mokesčiai darbui dar augs, dar daugiau žmonių emigruos.“
