aA
Lietuvoje kaupimo pensijoms sistema leidžia pasirinkti įvairius būdus ruoštis ateičiai, tačiau kaip nuspėti, ar būsima pensija leis oriai gyventi, pasakyti sunku. Visgi kokia pensija dabartiniais skaičiavimais laukia dirbančiųjų?
© DELFI / Orestas Gurevičius

Šiuo metu Lietuvoje galioja trys kaupimo pensijai pakopos: valstybinė „Sodroje“, iš dalies privačiomis lėšomis finansuojama antroji pakopa ir tik gyventojų lėšomis kaupiama trečioji. Kokios pensijos gali tikėtis vidutinį atlyginimą uždirbantis gyventojas?

Valstybinė, arba kitaip pirmosios pakopos, pensija yra sudaryta iš dviejų dalių.

„Yra bazinė senatvės pensija, kuri nepriklauso nuo algos, bet reikia būti išdirbus 30 metų, kad gautum ją visą. Jei eisi išdirbęs mažiau, ji proporcingai mažinama, pavyzdžiui, 15 metų dirbęs žmogus gaus pusę bazinės pensijos“, - paprastai paaiškina Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Romas Lazutka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbė, kad bazinė senatvės pensija nuo šių metų sudaro 112 eurų.

„Bazinė pensija nepriklauso nuo buvusios algos, svarbiausia, kad žmogus yra išdirbęs 30 metų. Ateityje numatoma, kad šis stažas turės būti 35 metai, - kalbėjo R. Lazutka. - Antroji dalis priklauso nuo buvusios algos ir nuo stažo bei skaičiuojama taip: mokama po 0,5 proc. nuo žmogaus algos už kiekvienus dirbtus metus. Pavyzdžiui, nuo 1000 eurų tai yra 5 eurai, tad jei žmogus dirbo 40 metų, tai bus papildomi 200 eurų.“

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pasak jo, žmogus, dirbęs 40 metų ir uždirbęs kasmet po 1000 eurų per mėnesį gali tikėtis 312 eurų pensijos, o dirbęs tiek pat, bet uždirbęs 500 eurų – 212 eurų pensijos.

Be to, Lietuvoje yra įvestos pensijos lubos – penki vidutinių draudžiamųjų pajamų dydžiai (dabar - 445 eurai), tad maksimali pensija Lietuvoje – 2225 eurai. Tiek pensijos gali tikėtis tas, kas 40 metų iš eilės vidutiniškai uždirbo po 10 tūkst. eurų kas mėnesį.

„Jei žmogus dalyvauja privačiame pensijų kaupime, antroji „Sodros“ pensijos dalis mažėja tokia suma, kiek yra pervedama į privačius pensijų fondus. Jei „Sodrai“ su darbdavio dalimi pensijai mokami apie 25 proc., ir dalis šios įmokos pervedama į privačius pensijų fondus, skaičiuojama, kad žmogus uždirbo šiek tiek mažiau nei jis realiai uždirbo tokiu procentu, kiek pinigų buvo pervedama. Dabar vidutiniškai dėl privataus kaupimo antroji valstybinės pensijos dalis sumažėja apie 10 proc., tad uždirbančiam vidutiniškai siektų ne 100 eurų, o 90“, - skaičiavo pašnekovas.

Bazinė pensija nepriklauso nuo buvusios algos, svarbiausia, kad žmogus yra išdirbęs 30 metų. Ateityje numatoma, kad šis stažas turės būti 35 metai, - kalbėjo R. Lazutka. - Antroji dalis priklauso nuo buvusios algos ir nuo stažo bei skaičiuojama taip: mokama po 0,5 proc. nuo žmogaus algos už kiekvienus dirbtus metus. Pavyzdžiui, nuo 1000 eurų tai yra 5 eurai, tad jei žmogus dirbo 40 metų, tai bus papildomi 200 eurų.
R. Lazutka

R. Lazutka sutinka, kad uždirbusiam kas mėnesį po 1000 eurų gauti 300 eurų pensijos yra skausminga.

„Tuo pensijos sistema yra bloga, bet ne todėl, kad formulė bloga, o dėl to, kad nėra pinigų. Jei formulėje būtų ne 0,5 proc. už kiekvienus išdirbtus metus, o 1 proc., jau pensija padidėtų beveik dvigubai. Europos statistikos biuro „Eurostat“ duomenys rodo, kad mes senatvės pensijai skiriame 6 proc. BVP, kai Europoje vidurkis yra 11 proc., taigi, vos ne dvigubai daugiau. Jeigu mes skirtume tiek, kiek skiriama vidutiniškai Europoje, mūsų pensijos būtų beveik dvigubai didesnės ir sudarytų apie 60 proc. buvusios algos“, - kalbėjo ekonomistas.

Skaičiuojama, kad išėjus į pensiją žmogaus pajamos turėtų sudaryti apie 70 proc. jo buvusios algos, nes nedirbantis žmogus turi mažiau išlaidų: ne taip dažnai važinėja transportu, nebūtinai pietauja kavinėse, ne taip dažnai perka naujų drabužių.

„Aišku, viskas priklauso nuo šalies, žmogaus, bet paprastai manoma, kad išėjus į pensiją pajamos gali sumažėti 30 proc. ir žmogus gyvens panašiai kaip ir dirbdamas. Aišku, kai pajamos sumažėja 40 proc., skirtumas gal irgi nėra labai jaučiamas, bet jei 70 proc., tuomet pensija tampa didžiule tragedija. Tie, kurie gali tęsti darbą pensijos laukia, o tie, kuriems reikia iš jo išeiti, bijo, nes pajamos iškart smunka kur kas daugiau nei išlaidos“, - kalbėjo R. Lazutka.

Paskaičiavo, kokios pensijos ateityje gali tikėtis dirbantieji
© V.Cesevičiūtės nuotr.

Nuo ko priklauso antros pakopos pensija

Sudėtinga pasakyti, kokia bus antros pakopos pensijos dalis, nes ji priklauso ne tik nuo kaupiančiojo asmens pajamų, pasirinkto kaupimo modelio, bet ir situacijos finansų rinkose.

Dabar dirbantysis Lietuvoje gali pensijai kaupti trimis būdais. Pirmasis - tik „Sodroje“. Antrasis - pensijų fonduose kaupti tik „Sodros“ įmokos dalį pervedant 2 proc., o nuo 2020 m. 3,5 proc. pajamų. Trečiasis - kaupti papildoma savarankiška įmoka. Tokiu atveju pervedama ne tik „Sodros“ įmokos dalis, bet ir mokamas papildomas procentas nuo algos (iki 2016 m. - 1 proc., po to – 2 proc.) ir gaunama papildoma įmoka iš valstybės (1 proc., o nuo 2016 m. 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio).

uo pensijos sistema yra bloga, bet ne todėl, kad formulė bloga, o dėl to, kad nėra pinigų. Jei formulėje būtų ne 0,5 proc. už kiekvienus išdirbtus metus, o 1 proc., jau pensija padidėtų beveik dvigubai. Europos statistikos biuro „Eurostat“ duomenys rodo, kad mes senatvės pensijai skiriame 6 proc. BVP, kai Europoje vidurkis yra 11 proc., taigi, vos ne dvigubai daugiau. Jeigu mes skirtume tiek, kiek skiriama vidutiniškai Europoje, mūsų pensijos būtų beveik dvigubai didesnės ir sudarytų apie 60 proc. buvusios algos.
R. Lazutka

Svarbu, kad priklausomai nuo sukauptos sumos, priklausys antrosios dalies išmokos tipas: arba ji bus išmokama visa iškart, arba mokama žmogui iki gyvos galvos, kitaip, anuitetu.

Pensijų anuitetas yra privalomas, kai bazinio pensijų anuiteto dydis yra ne mažesnis kaip pusė valstybinės bazinės pensijos, t. y., 56 eurai. Kitaip, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, 62 m. asmuo įsipareigoja įsigyti pensijų anuitetą kai sukaupia 12 158 eurų sumą ir išeina į pensiją.

Kiek pavyks sukaupti iki planuojamo išėjimo į pensiją, galima įsivertinti ir naudojant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos banko, „Sodros“, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos bei Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos parengtą skaičiuoklę pensijuskaiciuokle.lt.

Pavyzdžiui, šiemet II ketv. vidutinė alga „į rankas“ siekė 600,8 eurus, tad 40 metų moteris, dirbusi nuo 22 m. ir uždirbusi 579,6 eurus algos „į rankas“ gali tikėtis skirtingo dydžio pensijų.

Paskaičiavo, kokios pensijos ateityje gali tikėtis dirbantieji
© V.Cesevičiūtės nuotr.

Jei ji pradėjo kaupti pensijų fonde nuo 2004 m., kai fondo reali grąža siekia 1,5 proc., vidutiniškai ji gali tikėtis išėjusi į pensiją gauti 331 eurus pensijos nekaupdama pensijų fonde ir 333 eurų kaupdama.

Skaičiuojama, kad tokio amžiaus asmeniui išėjus į pensiją, bazinė išmokos dalis siektų apie 167 eurus, papildomai sukaupta dalis tik „Sodroje“ - 164 eurus, o jei kaupta ir antroje pakopoje, „Sodros“ dalis sumažėtų iki 127 eurų, o papildomai sukaupta būtų 85 eurai.

Jei fondo grąža būtų didesnė, tuomet ir pensija, pasirinkus kaupti privačiai, būtų didesnė. Pavyzdžiui, su 2,5 proc. fondo grąža, šios moters pensija siektų 343 eurus.

Visgi, jei pensijų fondas būtų nuostolingas 1,5 proc., moteris, pasirinkusi antrąją pakopą gautų mažesnę pensiją – 320 eurų, jei nuostolis siektų 2,5 proc. - 317 eurų.

Paskaičiavo, kokios pensijos ateityje gali tikėtis dirbantieji
© DELFI / Valdas Kopūstas

Ko tikėtis kaupiantiems papildomai

Tikimybė, kad antros pakopos pensijų fondai uždirbs nedaug pinigų arba bus nuostolingais išlieka, tačiau bankų, kurie per antrines įmones dalyvauja privataus kaupimo rinkoje, ekonomistai sako, kad ištikus krizei neapsaugotos lieka ir valstybinės pensijos.

„Kaip rodo patirtis, tirpsta tiek pensijos mokamos iš „Sodros“, tiek ir iš privačių fondų. Tikimybė, kad į rizikingesnius fondus investavę žmonės, nepaisant rekomendacijų, gali gauti mažesnę pensiją nei iš „Sodros“ yra, tačiau nedidelė. Bent jau pastarąjį dešimtmetį pensijų fondų investicinė grąža buvo didesnė nei infliacija. Taigi eilinį kartą kardinaliai keičiant sistemą gyventojai gali būti suklaidinami ir destabilizuojami“, - mano DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.

Pavyzdžiui, šiemet II ketv. vidutinė alga „į rankas“ siekė 600,8 eurus, tad 40 metų moteris, dirbusi nuo 22 m. ir uždirbusi 579,6 eurus algos „į rankas“ gali tikėtis skirtingo dydžio pensijų. Jei ji pradėjo kaupti pensijų fonde nuo 2004 m., kai fondo reali grąža siekia 1,5 proc., vidutiniškai ji gali tikėtis išėjusi į pensiją gauti 331 eurus pensijos nekaupdama pensijų fonde ir 333 eurų kaupdama.

„Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sutinka, kad gali atsitikti ir taip, kad pasirinkę kaupti pensijai tik „Sodroje“ gaus šiek tiek didesnę išmoką, tačiau gali būti ir atvirkščiai.

„Jeigu Lietuva vysis turtingesnes Europos valstybes, pasieks Europos Sąjungos vidurkį po 20 metų, tikėtina, kad tie, kurie kaupia pensijai tik per „Sodrą“ gaus pakankamai daug naudos. Bet, jei Lietuvos ekonomika neaugs, stagnuos, didelė tikimybė, kad geriau bus tiems, kurie kaupia antroje pakopoje. Atitinkamai priklauso ir nuo fondų: jei juose grąža bus mažesnė, bus sukaupta mažiau, bet gali būti ir taip, kad ir likusieji „Sodroje“, ir iš jos iš dalies pasitraukę turės panašią pensiją. Tačiau svarbiausia yra prisiminti, kodėl buvo nuspręsta pensijai kaupti privačiai: dėl artėjančių demografinių pokyčių ateityje, tai turi leisti užtikrinti panašų pensijos dydį“, - kalbėjo jis.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Tomas Vinickas

Kitaip tariant – buvo nuspręsta „Sodros“ pajamas sumažinti dabar ir būsimųjų pensininkų kaupimą kažkiek atskirti tam, kad kai demografinė padėtis pasidarys prasta ir dirbančiųjų sumažės, o pensininkų padaugės, sukauptos lėšos būtų panaudotos.

Tačiau su argumentu, kad antrosios pakopos pensijų sistema padeda pasirengti demografiniams pokyčiams, nesutinka R. Lazutka, negailintis kritikos kaupimui per antrąją pakopą. Anot jo, toks sprendimas nesprendžia demografinės problemos, nes seni žmonės galiausiai vartoja tai, ką sukūrė jauni gyventojai.

Kaip rodo patirtis, tirpsta tiek pensijos mokamos iš „Sodros“, tiek ir iš privačių fondų. Tikimybė, kad į rizikingesnius fondus investavę žmonės, nepaisant rekomendacijų, gali gauti mažesnę pensiją nei iš „Sodros“ yra, tačiau nedidelė. Bent jau pastarąjį dešimtmetį pensijų fondų investicinė grąža buvo didesnė nei infliacija. Taigi eilinį kartą kardinaliai keičiant sistemą gyventojai gali būti suklaidinami ir destabilizuojami.
Ž. Mauricas

„Kai dirbančiųjų yra mažiau ir jų sukurtą produktą reikia pasidalinti su pensininkais, kurių yra daugiau, dirbantiesiems vis tiek našta bus didesnė arba tie pensininkai gyvens blogiau. Yra iliuzija, kad jei dalyvauji privačiame pensijų fonde, nebepriklausai nuo savo vaikų kartos. Kas iš to, kad turėsi daugiau vertybinių popierių, bet juos reikės parduoti, kai sulauksi pensinio amžiaus, o jeigu tuo metu jų paklausa bus maža, nes bus mažai kaupiančių žmonių, jų kursas kris. Kitą vertus, kai jau gausi pinigus ir eisi pirkti prekių, jų bus pagaminta mažiau, nes mažai dirbančių žmonių, maža karta, tai prekės bus brangios, nes pasiūla bus maža, o paklausa didelė, nes daug senų žmonių“, - argumentavo jis.

Vilniaus universiteto profesoriaus nuomone, kritikuotinas yra ir dalyvavimas antros pakopos pensijų kaupime, nes jis yra individualus.

„Kolektyvinis dalyvavimas, kai pensijų fondą, pavyzdžiui, įsteigia darbdavys, yra pranašesnis. Galime palyginti didmeninę ir mažmeninę prekybą varške: pirkti didesnį pakelį varškės parduotuvėje apsimoka labiau nei mažesnį. Kai žmonės kaupia kolektyviai, jie gali papildomai nusisamdyti finansus išmanantį žmogų, kuris jiems atstovautų, o eiliniai gyventojai neturi laiko į tai gilintis, todėl jie dalyvauja gana aklai“, - mano R. Lazutka.

Paskaičiavo, kokios pensijos ateityje gali tikėtis dirbantieji
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasak pašnekovo, kaupiantys pensijai per antrą pakopą turėtų sekti, kas vyksta finansų rinkoje, laiku išeiti iš vieno fondo ir pasirinkti kitą, pasirinkti investavimo kryptis ir t.t. Profesorius sutinka, kad „Sodros“ našta iš dalies yra palengvinama dėl pasirinkusių kaupti antroje pakopoje, tačiau primena, kad tai yra daroma mažesnės valstybinės pensijos sąskaita ir primena, kad analogiškos kaupimo pensijai sistemos Vengrijoje ir Lenkijoje yra atsisakoma.

„Panaši sistema Vengrijoje jau yra panaikinta, o Lenkijoje pusiau panaikinta. Be to, tie pinigai, kurie yra pervedami antrai pakopai dažnai investuojami užsienyje ir užuot likę Lietuvoje ir atitektų dabartiniams pensininkams, o jie juos neštų į parduotuves ir atiduotų mūsų verslams, jie yra išvežami“, - sakė jis.

Tačiau jam oponuoja Ž. Mauricas, kuris įžvelgia ne ekonominį, o politinį motyvą, kai kalbama apie planus grąžinti antros pakopos kaupime dalyvaujančių žmonių lėšas atgal į „Sodrą“.

Paskaičiavo, kokios pensijos ateityje gali tikėtis dirbantieji
© DELFI / Domantas Pipas

„Noras paimti pinigus visada yra labai didelis, ypač, jei tu paimi ir Jono ir duodi Petrui, užsitikrini Petro paramą kituose rinkimuose. O Jonų procentaliai yra mažiau, nes mažiau yra didesnes pajamas gaunančių žmonių, nei išmokų gavėjų. Bet tai yra rizikingas žingsnis į ateitį. Jei atsisakoma ilgalaikių sprendimų, tarsi uždedamos stiklinės lubos, kad nebenorima vytis turtingesnių, modernios ekonomikos šalių“, - mano Ž. Mauricas.

DELFI primena, kad dabar galiojanti trijų pakopų kaupimo pensijai sistema pradėjo veikti 2004 m., tačiau per pastaruosius 12 metų ne kartą keitėsi įmokų į privačius pensijų fondus sistema.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Egzotines keliones mėgstanti mokytoja Veronika atvira: gyventi tik iš atlyginimo būtų sunku (246)

Jau daugiau nei dvi savaites Švietimo ir mokslo ministerijoje ( ŠMM ) budinti mokytoja Veronika...

„Amerikietiškas“ Putino oligarchas po JAV sprendimo kraujuoja milijardais (36)

Netrukus po to, kai Michaelas Cohenas pasišalino nuo Donaldo Trumpo patvirtinto nekilnojamojo turto...

Žaidimu nusivylęs Jasikevičius: Eurolyga negailestinga, o mes kažkodėl nesiginame specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (23)

Pratęsti pergalių serijos iki trijų Lietuvos čempionams Eurolygoje nepavyko. Kauno „Žalgirio“...

Savaitgalis atneš pūgą ir pusnis sniego (10)

Penktadienį Lietuva atsidurs pietiniame anticiklono pakraštyje. Negausiai pasnyguriuos nebent...

Pagal bavarišką muziką šokęs „Žalgiris“ pralaimėjo Vokietijos čempionams (422)

Kauno „Žalgiris“ (5/7) penktadienio vakarą laikė svarbų egzaminą Vokietijoje. Žalgiriečiai...

14 brangiausiai atsiėjusių klaidų per visą žmonijos istoriją (63)

Nė vienas nesame tobulas, todėl natūralu, kad kartkartėmis darome klaidų, dėl kurių vėliau...

Anglijoje nužudyta ir išniekinta 14-metė lietuvė dar spėjo atsiprašyti tėvų už susidėjimą su netinkama kompanija (123)

Vulverhamptone, Anglijoje , išžagintos, nužudytos ir išniekintos keturiolikmetės iš Lietuvos...

Teisėsaugai – smūgis: teisėjai suabejojo, ar dėl 6 žmonių žūties nuteisė kaltą asmenį (123)

Net šešias gyvybes nusinešio gaisro sostinės Žirmūnų mikrorajono daugiabutyje byla pakrypo...

Miunchene – itin gausios „Žalgirio“ gerbėjų gretos specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (76)

Penktadienio vakaro Eurolygos rungtynėse Miuncheno „Audi Dome“ arenoje tikrai ryškiai bus galima...

Po visų negandų – Elle ir Žilvinas Grigaičiai švyti drauge: prasitarė apie ateities planus (101)

Penktadienio vakarą būrys pramogų pasaulio garsenybių traukė į Vilniuje trankiai paminėtą...