Na, o didžioji Lietuvos gyventojų dalis per daug ir nesirūpina dėl to, kaip gyvens senatvėje, ir savo gyvenimą palieka likimo valiai. Tokį pakankamai atsainų požiūrį į gyvenimo kokybę senatvėje atskleidė tyrimas, atliktas draudimo bendrovės „Gjensidige“.
Europos statistika rodo, kad Lietuva yra sparčiausiai senėjanti Europos Sąjungos valstybė. Šiandien Lietuvoje maždaug dviem dirbantiesiems tenka vienas pensijos gavėjas.
„Eurostat“ duomenimis, po 25 metų dirbančiųjų ir pensininkų skaičius bus vienodas. Prognozuojama, kad pensininkai gyvens kur kas ilgiau nei dabar, tad jiems gerokai ilgesnį laiką reikės socialinių, sveikatos ir kitų paslaugų. Skaičiuojama, kad 75 metų ar vyresnis asmuo serga 4–5 ligomis.
Tyrimo duomenimis, tik 44 proc. Lietuvos gyventojų atsakė šiandien jau vienaip ar kitaip besiruošiantys artėjančiai senatvei.
Dar trečdalis (31 proc.) tyrimo dalyvių sakė šiuo metu dar nesiimantys jokių papildomų priemonių užsitikrinti gyvenimo kokybę senatvėje, tačiau rengiasi tai daryti ateityje. Ketvirtadalis visuomenės sakė net neketinantys ruoštis senatvei.
Pastebime, kad gyvenimu senatvėje labiau susirūpinę vyresnio amžiaus žmonės.
Be to, šis klausimas labiau rūpi aukščiausio išsilavinimo ir didesnių pajamų gyventojams. Akivaizdu, kad ši visuomenės dalis jau dabar rūpinasi savo gyvenimo kokybe senatvėje ir ieško būdų, kaip išsaugoti tą pragyvenimo lygį, kokį jie turi dabar.
Gyvenimo kokybė senatvėje mūsų šalies gyventojams pirmiausiai yra susijusi su pajamomis, kurių prireikia oriam pragyvenimui. Žmonės nenori patirti drastiško gyvenimo pokyčio, išėjus į pensiją.
Maloniai nustebino jaunų žmonių požiūriu į pasirengimą senatvei: beveik 60 proc. tyrimo dalyvių iki 25 metų sakė, dar nesiruošiantys senatvei, bet tikrai ketina tai daryti ateityje.
Jauni žmonės – vadinamoji Y karta – daugiau dėmesio skiria sau ir neplanuoja, kad su pensija jų gyvenimas baigsis gyvenimas ir poreikiai sumažės.
Šiandieninis jaunimas turi kitų ketinimų – jie ir senatvėje bus aktyvūs, norės save realizuoti, nenorės atsisakyti gyvenimo komforto ar savo interesų. Tad šiandieninis jaunimas kur kas daugiau dėmesio skiria tam, kaip gyvens ateityje.
Jauni žmonės kur kas labiau įgudę naudotis ir kitomis gyvenimo rūpesčius mažinančiomis galimybėmis. Viena tokių – pagalba buitinių avarijų, nelaimių atveju, suteikiama draudimo bendrovių.
Draudimas užtikrina būtinąją pagalbą likviduojant avarijos padarinius – įstatant sudužusį stiklą, sutaisant trūkusį vamzdį ar suremontuojant nuplėštą stogą.
Šiandien matome tendenciją, kad vis dažniau žmonės nebesiima patys remontuoti mašinų, butų ar namų po avarijų, o tai paveda atlikti draudikams.
Pagyvenusiems žmonėms ši pagalba yra dar vertingesnė: net ir menka buitinė avarija senam žmogui sukelia kur kas daugiau problemų. Tad įgūdis pasinaudoti draudimo apsauga leistų pagyvenusiems žmonėms gerokai pasilengvinti gyvenimą. Esu tikras, kad šiandieniniam jaunimui tai bus įprastas sprendimas, kuria pareikalauja kur kas mažiau pinigų.
O štai vidurinioji Lietuvos karta (36–55 metų gyventojai) sukelia daugiau nerimo – senatvei nesiruošia pusė apklaustųjų, nors jie neilgai trukus taps pensininkais.
Nemanau, kad vidurinioji karta sako nesiruošianti pensijai dėl to, kad jau yra apsirūpinusi. Greičiau tai yra savo gyvenimo planavimo stoka – senatvė atrodo dar toli.
Kita vertus, daliai žmonių galvoti apie pragyvenimą senatvėje riboja ir menkos finansinės galimybės, kurių galbūt pristinga šiandienos pragyvenimui, t.y. žmonės neplanuoja susitaupyti, apsidrausti ar kaip kitaip pasirūpinti savo finansinėmis atsargomis senatvei.
Per mažą dėmesį savo gyvenimui senatvėje lemia ir gana menkas Lietuvos gyventojų išmanymas, kaip valdyti savo finansus, kad šiandien uždirbtos lėšos garantuotų orų pragyvenimą išėjus į pensiją.
Viena vertus, anksčiau atlikti tyrimai rodo, kad mes nesitikime senatvėje pragyventi iš „Sodros“ pensijos. Antra vertus, patys šiandien menkai domimės, o kokios gi alternatyvos, kurias galime sau susikurti, nepriklausomai nuo valstybinės socialinės sistemos.
Be finansinių santaupų, žmonės gali ir kitaip pasirūpinti savo gyvenimo kokybe ir saugumu senatvėje.
Pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį, ar gyvenama saugiuose ir pagyvenusiam žmogui tinkamuose namuose. Reikėtų įvertinti keletą svarbesnių aspektų: yra ar namai yra patogūs, ar jie tinkamai apsaugoti (saugios durys, langai).
Vienas iš būdų saugiau gyventi – apsidrausti nuo buitinių avarijų, vagysčių ir kitų nelaimių, nes tokiu atveju pagyvenusiam žmogui didelius patirtus nuostolius kompensuos draudimas, o ne reikės mokėti iš savos kišenės net ir už užlietą kaimynų butą.
