Šiuo metu kaupiantys pensijai antros pakopos pensijų fonde turėtų žinoti, kad dėl to ateityje iš dalies sumažės jiems skiriama pensija iš „Sodros“, tačiau atskirai kauptus pinigus senatvei jie galės pasiimti keturiais būdais.
Pirmasis, jeigu asmuo miršta nesulaukęs pensijos, sukauptas lėšas gauna paveldėtojai. Antrasis, jei asmuo iki pensijos sukaupia nedaug lėšų, jis gali pasiimti visą sumą iškart.
Trečiasis būdas taikomas, jei kaupiantysis išeina į pensiją ir yra sukaupęs tam tikrą sumą, tuomet jis privalo sudaryti anuitetų sutartį ir gaus išmoką iki gyvos galvos be likučio paveldėjimo. Dabar pensijų anuitetas yra privalomas, kai 62 m. asmuo sukaupia 12 158 eurų sumą ir išeina į pensiją.
Ketvirtasis būdas, jei kaupiantysis sukaupia daugiau pinigų, tuomet jis privalo sudaryti anuitetų sutartį, kad gautų išmoką iki gyvos galvos, o likutį gali paveldėti artimieji, jei žmogus taip pasirenka.
Skaičiuojama, kad nuo 2004 m. paveldėtojams buvo išmokėta apie 20 mln. eurų. Šiuo metu yra suskaičiuota 16 300 atvejų, kai kaupiantis asmuo mirė nesulaukęs pensijos, tad lėšas gavo paveldėtojai.
Tačiau gali būti, kad dalis paveldimų lėšų dar yra neatsiimta, jei paveldėtojai nepasidomėjo, ar jų artimasis kaupė pensijai naudodamasis antrąja pakopa. To priežastis - pensijų fondus valdančios bendrovės gali ir nesužinoti apie asmens mirtį, nes įmokos nutrūksta ir tuomet, kai žmogus lieka be darbo.
Lietuvoje antros pakopos pensijų fonduose esančios lėšos yra privati nuosavybė, kuri yra paveldima ir ginama Lietuvos įstatymais. Teisė paveldėti antroje pakopoje kaupiamas lėšas yra vienas iš argumentų naudotis tokiu kaupimo būdu.
Galimybė paveldėti: vieniems privalumas, kitiems – ne
Galimybė paveldėti antroje pakopoje kaupiamas lėšas žmogaus šeimai yra naudinga, tačiau šis sprendimas sulaukia ir kritikos.
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Romas Lazutka mano, kad toks sprendimas yra nesąžiningas kitų pensijų gavėjų atžvilgiu.
„Kiek gyvens konkretus žmogus nėra žinoma, tačiau numanoma, kokia yra vidutinė gyvenimo trukmė. Jeigu nežinome, kiek gyvensime, vadinasi, žmones reikia apdrausti arba paskirstyti turimus pinigus visiems, kurie sulaukia pensinio amžiaus. Jeigu mes paliekame galimybę pensiją paveldėti, kai žmogus miršta anksčiau nei vidutinė gyvenimo trukmė, ką daryti tam, kuris gyvena ilgiau? Jo sukaupti pinigai jam dar gyvenant gali baigtis“, - komentavo pašnekovas.
Jis pateikia analogiją su automobilių civilinės atsakomybės draudimu: jei vairuotojas nepadaro avarijos, įmoka jam nesugrįžta ir yra nepaveldima, bet pinigai atitenka tam, kas avariją padarė.
„Jeigu pensijų atveju pinigai bus grąžinti tiems, kas pensijų neišnaudojo, iš ko bus mokama tiems, kurie gyvena ilgai? Čia jau yra ne pensija, o indėlis banke, kurį galima paveldėti arba išnaudoti anksčiau laiko. Nors dabar galima įsigyti antros pakopos pensijų mokėjimą iki gyvos galvos, o dalį paveldėti“, - kalbėjo R. Lazutka.
Visgi, ekonomistas sutinka, kad kai dalis lėšų pervedama iš „Sodros“ į žmogaus sąskaitą privačiame pensijų fonde, šie pinigai vėl tampa jo nuosavybe ir dėl to vėliau skaičiuojant tokio asmens pensiją iš „Sodros“, bus vertinama, kad jis sumokėjo mažiau mokesčių ta dalimi, kuri buvo pervesta privačiam kaupimui.
„Žmonės kartais pyksta ir sako, kad „Sodros“ pinigai yra mano pinigai, tačiau tiksliau tariant, pinigai yra žmogaus tol, kol jie yra jo sąskaitoje, kai jau valstybės sąskaitoje – nebe jo pinigai. O kai „Sodra“ perveda į privatų pensijų fondą, į asmens sąskaitą, jie vėl tampa privatūs ir dėl to „Sodros“ galimybės mokėti dabartines pensijas sumažėja, o tai yra blogai ir aš šį sprendimą dėl to labiausiai kritikuoju“, - apibendrino R. Lazutka.
R. Lazutka anksčiau yra paaiškinęs, kokios pensijos gali tikėtis 40 metų po 500 ir po 1000 eurų per mėnesį uždirbę žmonės. Jei abu šie asmenys kauptų tik „Sodroje“, pagal dabartinę metodiką pirmasis žmogus galėtų tikėtis 212 eurų pensijos, antrasis – 312 eurų.
Siūlo sistemą pildyti, bet ne keisti
Kitokios nuomonės laikosi Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Teodoras Medaiskis, kuris dėsto, kad vienareikšmiškai vertinti, ar teisingas yra sprendimas leisti mirusiojo artimiesiems paveldėti antroje pakopoje sukauptą sumą, iš kurios dar nepradėta mokėti pensija, negalima.
„Viena vertus, taip, antroje pakopoje kaupiami pinigai yra žmonių nuosavybė, o nuosavybė, be abejo, paveldima. Tačiau yra valstybių, kurios paveldėti taip kaupiamų pensijų neleidžia, pavyzdžiui, Latvija. Argumentuoti galima tuo, kad pensija kaupiama ne visiškai iš „laisvų“ pinigų, o iš socialiniam draudimui skirtų įmokų, kurių mirusiojo žmogaus artimieji nepaveldi, užtat jie gauna išmokas, pavyzdžiui, našlių ar našlaičių pensijas“, - kalbėjo jis.
T. Medaiskis sako, kad Lietuvoje galioja tokia sistema, kad kaupiančių antroje pakopoje artimiesiems niekaip nesumažėja galimybė gauti našlių ar našlaičių socialinio draudimo pensijas.
„Išmokos našlystės atveju lieka tokio pat dydžio, kaip ir tuomet, jei miręs asmuo antros pakopos kaupime nebūtų dalyvavęs. Tad iš socialinio draudimo į antrosios pakopos kaupimą atitrauktas lėšas atiduodame paveldėti artimiesiems, bet paskui „Sodros“ išmokų jiems nemažiname. Atrodytų, kad išmokos mokamos du kartus“, - pastebėjo jis.
Tačiau pašnekovas sako, kad tokį vertinimą keičia nuo 2014 m. įsigaliojusi nauja tvarka, kai į asmens sąskaitą antrojoje pakopoje mokama ne tik dalis socialiniam draudimui skirtų įmokų, bet ir paties asmens įmoka, taip pat ir valstybės sumokėta priemoka, skirta skatinti kaupti.
„Šiuo atveju argumentai, kad antroje pakopoje paveldimi pinigai yra tik tie, kurie perkelti iš socialinio draudimo, nevisai tinka. Kodėl paties asmens sumokėti pinigai negalėtų būti paveldimi? Tad kiekvienai iš trijų dalių galioja skirtingos logikos. Asmens mokėtos papildomos įmokos negalima nusavinti. Atitrauktą iš socialinio draudimo dalį lyg ir logiška grąžinti atgal, nes našlių ir našlaičių pensija yra mokama viso dydžio. Sunkiau ką apibrėžto pasakyti apie valstybės mokėtas skatinimo įmokas. Jos skirtos didesnėms pajamoms senatvėje užtikrinti, bet jei žmogus senatvės nesulaukė... Kita vertus, išskirti tris dalis ir apibrėžti, kaip su kiekviena apsieiti būtų nemenkas galvosūkis“, - dėstė T. Medaiskis.
Ekonomisto teigimu, galbūt vienas iš sprendimo būdų yra kaupiančių antroje pakopoje artimiesiems mažinti išmokas našlystės atveju. Esą jos galėtų būti mažinamos ta dalimi, kuri yra atitraukiama nuo bendrojo socialinio draudimo, bet visa sukaupta suma liktų paveldima.
„Net ir nepalankiai vertinant antrąją pakopą, negalima ignoruoti fakto, kad sprendimai jau yra priimti, suformuoti dalyvių teisėti lūkesčiai, sudarytos sutartys, aiški kaupimo sistema ateityje. Radikalus keitimas reikštų ne tik galiojančių sutarčių, bet ir teisėtų lūkesčių nutraukimą, dėl ko radikalūs sumanymai atsidurtų Konstituciniame teisme. Mano nuomone, tai, kas buvo padaryta, yra labiau gerai, nei negerai, o nuostoliai dėl sistemos keitimo būtų pakankamai skausmingi ir pakirstų bet kokį pasitikėjimą pensijų politikos nuoseklumu bei tęstinumu“, - kalbėjo T. Medaiskis.
Šiuo metu našlystės pensija yra 21 euras, nepilnamečiams ir vyresniems besimokantiems našlaičiams, kol jie mokosi ir studijuoja, mokama po 50 proc. mirusiam asmeniui turėjusios priklausyti pensijos.
DELFI primena, kad nuo šių metų sausio valstybinė bazinė pensija padidėjo 4 eurais, iki 112 eurų. Ji priklauso žmonėms, išdirbusiems ne mažiau kaip 30 metų. Kita pensijos dalis iš „Sodros“ priklauso ir nuo žmogaus darbo stažo, ir nuo atlyginimo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiavo, kad vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, dėl to padidės apie 8 eurais, iki 265 eurų.
Padidintoms pensijoms mokėti šiemet iš „Sodros“ biudžeto prireiks apie 74,1 mln. eurų.
