„Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas Vytautas Lapė sako, kad iš pirmo žvilgsnio trijų Baltijos šalių biržos lyg ir turėtų būti panašios, tačiau iš tiesų yra visai kitokia situacija.
„Dvi Baltijos šalys pirmauja. Aukščiausiai – Talino birža, šiek tiek atsilieka Vilniaus ir šiuo metu stipriai atsilieka Rygos birža. Mes žiūrime į du pagrindinius dalykus – pirmas yra apyvartos ir investuotojų aktyvumas. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Rygos birža sudarė tik 3 procentus visų trijų biržų apyvartos. Vilniaus birža sudarė apie 40 procentų, Talino – apie 55 procentus. Tai reiškia, kad Rygos birža nuo Vilniaus biržos aktyvumu atsiliko 13 kartų, nuo Talino – net 18 kartų. Pasižiūrėkime į rinkos dydį – Baltijos šalyse yra mažiausiai 70 į biržos prekybos sąrašą įtrauktų (listinguojamų) įmonių, bendra jų vertė – apie 10 milijardų eurų, tiek Talino, tiek Vilniaus vertė panaši, o Rygos įmonių vertė tėra 70 milijonų eurų“, – skirtumus skaičiais įvardija V. Lapė.
Vieno bankų investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas sako, kad tokius skirtumus lemia labai didelė atskirtis tarp tų, kurie biržoje itin aktyviai prekiauja akcijomis, ir tarp pasyvesnių įmonių.
„Vilniaus biržoje yra apie 30 į biržos prekybos sąrašą įtrauktų (listinguojamų) įmonių, dvi įmonės sugeneruoja tris ketvirtadalius visos apyvartos – tai „Šiaulių bankas“ ir „Ignitis“. Panaši situacija – per visas tris biržas, kur dešimt įmonių sugeneruoja tris ketvirtadalius 70-ies įmonių apyvartos. Mes matome, kad aktyviausiai prekiauja didelės įmonės su didelėmis laisvomis akcijų dalimis“, – sako V. Lapė.
Pašnekovas įvardija, kad Rygoje didžiausia įmonė yra „Latvijas gaze“, tiekianti dujas, jos rinkos kapitalizacija – apie 300 milijonų eurų. Visgi jos laisvų akcijų rinkos dalį sudaro vos keletas procentų, tad jomis prekiaujama neaktyviai. Anot banko investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovo, Rygos rinka neturi tokių kompanijų, kokias turi Lietuva, kurios išjudintų akcijų biržą.
O štai istoriškai iš trijų Baltijos šalių pirmaujančia ne kartą vadinta Estija turi pranašumą ir akcijų biržoje.
„Viena iš priežasčių, ką mes matome, – aktyviai dalyvauja mažmeniniai investuotojai. Pasižiūrėkime į akcijų platinimus: pavyzdžiui, „Enefit Green“ – Estijos žaliosios energetikos bendrovė, – praėjusiais metais ten mažmeninių investuotojų dalyvavo virš 50 tūkstančių, daugiausia tai buvo vietiniai Estijos investuotojai. Platinant „Igničio“ akcijas prieš porą metų euras buvo žymiai didesnis nei „Enefit Green“, bet dalyvavo tik apie 7–8 tūkstančiai investuotojų. Estai turi labai aktyvią mažmeninių investuotojų auditoriją. Sakyčiau, tai viena priežasčių, kodėl jų birža atrodo aktyvesnė, ir todėl jie turi tų didelių įmonių su laisvomis akcijų dalimis“, – šalių biržų aktyvumo skirtumus paaiškina banko investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas.
Pašnekovo teigimu, ekonominė situacija bei karas Ukrainoje taip pat turėjo įtakos akcijų biržoms.
„Matome, kad šiais metais visos pasaulinės biržos krenta, tas pats yra ir mūsų vietinėse biržose, tačiau įdomu tai, kad kol kas jos mažiau nukritusios nei Vakarų Europos ar JAV indeksai. Pavyzdžiui, „S&P 500“, pagrindinis JAV indeksas, nuo metų pradžios susitraukė apie 22–23 procentus, panašiai ir pagrindinis Vakarų Europos šalių akcijų indeksas „STOXX 600“ – taip pat apie 22–23 procentus, o Baltijos šalių indeksas – apie 18 procentų. Ir tai tikrai stebėtina, turint omenyje, kas vyksta Ukrainoje ir Rusijoje; mes geopolitiškai esame tikrai rizikingesnėje padėtyje negu Vakarų Europa ar JAV. Jei reikėtų bandyti interpretuoti, kodėl taip yra, sakyčiau, kad, žiūrint iš pasaulinės perspektyvos, pasaulinėse biržose yra didesnė problema negu karas, tai – didelė infliacija dėl griežtėjančios bankų politikos, dėl to staigiai auga palūkanų norma. Žinoma, prie to netiesiogiai prisideda karas – kelia energetikos išteklių, maisto produktų, trąšų kainas“, – vardija V. Lapė.
Net ir esant mažesniam pokyčiui akcijų biržoje, anot bako investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovo, Lietuvai dar yra kur pasitempti, kad pasiektų Vakarų Europos ar JAV lygį.
„Net Estija labai stipriai atsilieka nuo Vakarų šalių biržų. Pavyzdžiui, Vilniaus akcijos biržos metinė apyvarta sudaro mažiau nei 1 procentą mūsų BVP, o Vakarų šalyse normalu, kad tai gali sudaryti apie 100 procentų. Skirtumai, lyginant su Vakarų šalimis, yra šimtais kartų – aktyvumas, dydis. Kai su kolegomis šnekamės, kas paskatintų mūsų akcijų biržų vystymąsi, tai susiduriame su „vištos ir kiaušinio problema“: jei investuotojų paklausiame, kodėl jie neinvestuoja Baltijos šalyse, atsako, kad nėra pakankamai įdomių didelių įmonių. Kai paklausiame įmonių, kodėl nenorite listinguotis akcijų biržose, atsako, kad trūksta investuotojų aktyvumo. Taip sakant, vienas duria pirštu į kitą. Pagrindinė kryptis, kaip galėtų mūsų biržos vystytis, tikriausiai būtų tai, kad reikia naujų didelių įmonių su didelėmis akcijų dalimis. Tai turėtų pritraukti ne tik vietinius investuotojus“, – paaiškina pašnekovas.
Anot specialisto, šiuo metu visame pasaulyje vyrauja panašios nuotaikos, tad didelio šuolio į viršų tikėtis neverta, tačiau rinkos ilgainiui sugrįš į augimo fazę – tuomet tikimasi ir Baltijos šalių rinkose išvysti didelių įmonių akcijų.
Patarimų, kaip įdarbinti savo pinigus, – nemokamoje konferencijoje „Mano investicija“, kuri vyks lapkričio 15–17 dienomis.
