Sukčiai iš lietuvių išvilioja tūkstantines sumas: ekspertai pataria, kaip atskirti apsimetėlius

Savo pinigų įdarbinimas investuojant vis labiau populiarėja, o kartu su juo iš interneto užkampių lenda sukčiai, siekiantys iš to pasipelnyti. Deja, Lietuvoje vis dar pasitaiko nemažai tikinčių, kad gali greitai ir lengvai užsidirbti, pasitikėdami investavimo svetainėmis, o ypač – tarpininkais. Pastaraisiais metais iš lietuvių išviliota šimtai tūkstančių eurų, kuriuos ne visada pavyko atgauti.

Garsenybių vardais ir nuotraukomis reklamuojamos svetainės apgauna vis mažiau gyventojų. Todėl sukčiai darosi gudresni ir tobulina savo darbo įrankius. Reikia žinių, kad sugebėtum atskirti tikrą investavimo svetainę nuo apgavikiškos, tačiau specialistai vieningi – jeigu skamba per gerai, kad būtų tiesa, tai, greičiausiai – melas.

Sukčiai išsiduoda patys

Lietuvoje veikiančios įstaigos, teikiančios investavimo paslaugas, privalo turėti galiojančią licenciją. Kitų šalių išduotos licencijos privalo būti pripažįstamos Europos Sąjungoje. Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis pabrėžia, kad atskirti tikrą investavimo svetainę galima pagal keletą bruožų, o Lietuvos bankas skelbia informaciją apie prižiūrimus ir paslaugas teikti Lietuvoje turinčius teisę finansų rinkos dalyvius bei sukčių interneto svetaines.

„Sukčius paprastai galima atpažinti iš jų interneto svetainės. Jeigu jose antraštės ir tekstas rėkte rėkia, kad nieko nedarydami susikrausite turtus, pateikiamos sėkmės istorijos ir jokios informacijos apie rizikas – labai didelė tikimybė, kad lankotės sukčių interneto svetainėje. Dar verta atkreipti dėmesį, ar aktyvi visa svetainė, ar tik kelios jos dalys. Jeigu paspaudus skirtingas nuorodas rodoma ta pati informacija, tai nieko gero nežada", – aiškino A. Šilgalis.

Jis pridūrė, kad svarbu išsiaiškinti, ar paslaugų teikėjas yra prižiūrimas, kur jis įsikūręs. Jeigu už Europos Sąjungos ribų – rizika auga. Nevertėtų aklai pasitikėti net teiginiu, kad paslaugų teikėjas prižiūrimas – sukčiai kartais nurodo neegzistuojančias priežiūros institucijas. Tad reikia patikrinti, ar paslaugų teikėjo nurodytos institucijos egzistuoja, ar jos skelbia sąrašus, kas teikia investavimo paslaugas.

Prieš keletą metų Lietuvoje paplito skambučiai iš nepažįstamų numerių ar per pokalbių programėles, kuomet siūloma investuoti nukreipiant į, neva, legalią svetainę. Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė pataria, kokie ženklai išduoda sukčių: „Neverta leistis į diskusijas ir svarstyti greito praturtėjimo galimybių, jeigu entuziastingas pašnekovas žada greitą grąžą, teikia neva išskirtinį pasiūlymą, tačiau bendrauja įkyriai ir reikalauja tučtuojau apsispręsti, prašo parsisiųsti programas į savo kompiuterį, rodo sunkiai įtikimus investicijų augimo scenarijus. Jeigu pasiūlymas skamba per daug gerai, kad būtų tiesa – ko gero, tai ir yra apgaulė".

Atgauti pinigus įmanoma, bet ne visada

Lietuvos policijos komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis įvardijo, kad šiemet per 9 mėnesius šalyje registruoti 3212 sukčiavimai (pernai per tą patį laikotarpį – 2580). Tai yra visų sukčiavimų statistika, tačiau pastebima, kad investicinio sukčiavimo mąstai taip pat auga.

„Dažniausiai pasireiškiantys investicinio sukčiavimo būdai – telefoninių sukčių pasiūlymai investuoti ir apgaulingų investavimo skelbimų platinimas internete. Dar viena tendencija, kad iš pradžių pasiūloma investuoti nedideles sumas, o žmogus kartais net atgauna didesnę sumą. Tai daroma siekiant įgyti pasitikėjimą, kuo toliau, tuo prašomos sumos didėja ir pabaigoje žmogus patiria didelius nuostolius", – aiškino R. Matonis.

„Swedbank" Finansų rinkų tarnybos vadovas Marius Ignotas primena, kad nors bankai bei teisėsauga kovoja su sukčiais, akyli turi būti ir patys gyventojai, nes gali prarasti ne tik apgavikui patikėtus pinigus, bet ir suteikti prieiga prie savo asmeninių banko sąskaitų.

„Paprasčiausias sukčiavimas pasireiškia pinigų išviliojimu iš investuotojo (dažnai žadant nerealistinius pelnus). Dažnai pasitaikantis atvejis – tiesiog agresyviai pardavinėjamos konkrečios finansinės priemonės. Vagystė iš banko sąskaitų taip pat galima, todėl niekada niekam negalima atskleisti savo prisijungimo duomenų prie banko sąskaitos, – primena M. Ignotas.

Kovoje su investiciniu sukčiavimu Lietuvos bankas (LB) yra bene vienintelis Europoje, kuris turi teisę blokuoti sukčių interneto svetaines. „Esame užblokavę jau 88 tokias interneto svetaines. Taip pat turime ir vadinamąjį juodąjį sąrašą, į kurį traukiame įmones ir jų interneto svetaines, kurios neturi teisės Lietuvoje teikti finansinių paslaugų, bet jas teikia. Jų sąraše jau 220", – sakė A. Šilgalis.

Praradus pinigus ir tai supratus, žinoma, norėtųsi juos atgauti, tačiau tas ne visada lengva. Pagrindinė problema, su kuria susiduria gyventojai, patikintys savo pinigus investiciniams sukčiams – įmonės yra už Europos Sąjungos ribų. Tai gali būti Vanuatu, Mergelių, Kaimanų salos ir kitos panašaus pobūdžio jurisdikcijos arba išviliotos lėšos gali būti paverčiamos kriptoturtu ir perkeliamos į bet kurį pasaulio kraštą.

Pasak LB atstovo, tokiu atveju lėšas atgauti yra labai sudėtinga. Jis perspėjo apie dar suktesnius apgavikus, kuomet sukčiai išvilioja pinigus, o po kurio laiko į nukentėjusįjį kreipiasi neva advokatai, tariamos teisinių paslaugų įmonės, siūlančios pagalbą susigrąžinant pinigus. Tokia pagalba, jeigu ja pasinaudojama, baigiasi dar didesniais praradimais.

Finansų konsultantus taip pat reikia tikrinti

Norintys pradėti investuoti, tačiau nežinantys, kaip žengti pirmuosius žingsnius, neretai kreipiasi į finansų konsultantus bei investavimo mokytojus. Pastarieji taip pat gali pasirodyti esantys nekvalifikuoti ir patarti netinkamai.

Banko atstovas priminė, kad Lietuvoje veikiantys investavimo konsultantai privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją įrodantį sertifikatą. BFAA Lietuvoje viešai skelbia asmenis, turinčius galiojantį kompetencijos sertifikatą. Svarbu išsiaiškinti konsultanto darbinę patirtį, reputaciją. Taip pat galima tiesiog paklausti gavusių konsultaciją klientų.

„Pasirinkimas priklauso nuo paslaugos lygio, kurio siekia investuotojas, tuo pačiu – paslaugos apimtis nulems ir jos kaina. Paprasčiausias pavedimų vykdymas (tarpininkavimas) tinka tiems, kas tiksliai žino, kur nori investuoti. Tiems, kurie neturi daug žinių, ar negali tam skirti daug laiko – galbūt prireiks rekomendacijų, o turintiems didesnes sumas – galbūt reikės ir portfelio valdymo paslaugos. Bet kuriuo atveju- tarpininko reputacija (ir paslaugų kaina) nulems teikiamų paslaugų kokybę", – kalbėjo M. Ignotas.

Svarbu žinoti ir tai, kad investavimo mokytojai gali teikti tik bendro pobūdžio informaciją apie investavimo strategijas, skirtingas investicines priemones ir panašiai, tačiau negali konkrečiai nurodyti, į ką verta investuoti.

Kur kreiptis nukentėjus nuo sukčių

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, priklausomai nuo sukeltos žalos, sukčiai gali būti baudžiami nuo viešųjų darbų ir baudų iki kalėjimo 8 metus. Deja, toli gražu ne visi, praradę pinigus, kreipiasi į teisėsaugą ar Lietuvos banką, kuris taip pat fiksuoja šiuos atvejus. LB vertina gautą informaciją, atskleidžia sukčiavimo schemas bei įspėja apie jas ir apie sukčius.

„Lietuvos banko duomenimis, per 2022 pirmą pusmetį gyventojai, norėję investuoti, bet patikėję pinigus sukčiams, iš viso prarado apie 84 000 eurų. Didžiausia suma, kurią prarado vienas gyventojas, buvo 54 000 eurų. Per šį laikotarpį sulaukėme 15 skundų, pateiktų Lietuvos bankui dėl investicinių sukčių. Tačiau ne visi nukentėję kreipiasi į Lietuvos banką, todėl jų gali būti ir daugiau", – sakė A. Šilgalis.

Jo teiginį patvirtina ir kur kas didesnius skaičius rodo bankų asociacijos atstovės pateikta informacija. LBA duomenimis, per pirmąjį 2022 metų pusmetį finansų ir kredito įstaigos užfiksavo 338 tokių sukčiavimų, šitaip klientai neteko 849 tūkst. eurų. 243 tūkst. eurų pavyko sugrąžinti: 194 tūkst. eurų sustabdyta bankų viduje ir grąžinta klientams, atlikus tyrimą, taip pat grąžinta 49 tūkst. eurų, kurie jau buvo pervesti į kitą finansų įstaigą. Palyginimui, per pirmąjį 2022 metų pusmetį sukčiai iš žmonių išviliojo iš viso 6 mln. eurų, o asociacijos narių pastangomis į sukčių rankas nepakliuvo arba buvo sugrąžinta savininkams iš viso 2,3 mln. eurų.

„Siekdamos apsaugoti klientus nuo sukčių, LBA vienijamos finansų bei kredito įstaigos veikia ir prevenciškai, fiksuodamos potencialiai apgaulės būdu vykdomus mokėjimus per klientui nebūdingas operacijas ir kitus kriterijus, nuolat atkreipdamos visuomenės dėmesį į sukčiavimo problematiką ir reaguodamos į klientų skundus. Šioje srityje bendradarbiaujama su kitais finansų rinkos dalyviais, teisėsauga, Lietuvos banku bei kitomis valstybės institucijomis", – pasakojo E. Čipkutė.

Policijos atstovas R. Matonis išvardino pagrindinius ženklus, kaip atpažinti sukčių. Pasak jo, reiktų sunerimti, jei:

• Žadama greita grąža, o pasiūlymo laikas – „labai ribotas".
• Sulaukiate įkyrių pasikartojančių skambučių.
• Pasiūlymas galioja tik jums ir juo prašoma su nieko nesidalinti.
• Pasiūlyta aplankyti interneto svetainė neturi saugumo sertifikatą žyminčios spynelės arba bendraujama susirašinėjimo programėlėmis („Viber", „Whatsapp").
• „Brokeris" siūlo viską sutvarkyti už jus, tereikia pateikti el. bankininkystės, kortelės ar asmens dokumento informaciją. Arba prašo atsisiųsti programą (dažniausiai „AnyDesk") ir prisijungti prie interneto banko, neva padės greitai viską „sutvarkyti". Neskubėkite suteikti atstovavimo teisių „agentui". Tikri tarpininkai padeda savo žiniomis, o ne mygtukų paspaudimu už klientą.