Specialistė pasakoja, kokios minimalios sumos užtenka, jei norite pradėti investuoti

Lapkričio 15–17 dienomis vyks nemokama konferencija „Mano investicija“, kurioje būrys savo srities profesionalų mokys, kaip valdyti savo finansus ir įdarbinti pinigus. Nuo ko pradėti, norint investuoti, ir kokių klaidų geriau nedaryti?

Investavimai gali būti periodiniai ir pasyvūs. INVL produktų vadovė Kotryna Grigentė sako, kad ne visuomet investuojant žmogui pačiam būtina priimti sprendimus ar kone visą darbo dieną praleisti stebint informaciją.

„Aktyvus investavimas – kai pats priimi sprendimus, kokias investicijas pirkti, kokias parduoti, kada tam tinkamiausias laikas, stebi rinkas, skaitai naujienas, apžvalgas, diskusijų forumus. Tai, aišku, užima daugybę laiko ir gali tapti viso etato darbu. Paklausus žmonių, kodėl nepradeda investuoti, jie sako, kad būtent taip ir įsivaizduoja, – turi investuoti aktyviai, tai užima daug laiko, reikia turėti daug žinių ir tik kai tas žinias turės, galės pradėti investuoti. Mano patarimas – pradėti investuoti kuo anksčiau, dabar – tinkamiausias laikas. Pradėti mažomis sumomis, kad būtų komfortiška, svarbu pradėti“, – sako K. Grigentė.

Anot pašnekovės, jau pradėjus investuoti galima mokytis, domėtis, bet pati visą rimtą darbą visgi palieka specialistams.

„Aš pati esu pasyvi investuotoja, neseku rinkų, nors turiu tam visas galimybes, kadangi dirbu investicijų valdymo bendrovėje ir visada galiu paklausti tiek mūsų analitikų, tiek investicijų valdytojų. Tiesiog esu linkusi patikėti tai valdytojams: jie už tai gauna atlyginimą; mes, kaip investuotojai, sumokame nedidelį administracinį mokestį ir galime ramiai, pavedę valdytojams, patys užsiimti mėgstamomis veiklomis, skirti laiko šeimai“, – dalijasi INVL produktų vadovė.

K. Grigentė sako, kad investuojant bene populiariausi yra pensijų, investiciniai, investiciniai gyvybės

draudimo fondai, sutelktinio finansavimo platformos. Pradėjus investuoti, reikėtų pasidomėti mokesčiais, tačiau, anot pašnekovės, tai nėra sudėtingas procesas. Be to, anot K. Grigentės, žmogus turi aiškiai sau įvardyti, ar investicija planuojama ilgalaikė, ar trumpalaikė, ir kokios formos ji priimtiniausia.

„Vienu atveju taikoma gyventojų pajamų mokesčių lengvata ir valstybiniai mokesčiai nėra mokami nuo pelno, kitu atveju, jei investuojama trumpesniam laikui, lengvata nėra taikoma ir nuo pelno sumokamas 15-os procentų gyventojų pajamų mokestis. Prieš pradedant investuoti, sakyčiau, pirma svarbiausia nuspręsti, ar ilgam investuojama, ar trumpam“, – paaiškina pašnekovė.

Nusprendus investuoti bene dažniausiai lydi svarstymai, ar žmogus turi pakankamai lėšų, iš kur gauti papildomų pinigų, kurie galėtų tapti pradiniu investicijų kapitalu. IK. Grigentė paaiškina, kad net vienas euras yra tinkama suma investuoti.

„Didžiuosiuose bankuose yra instrumentų, kurie leidžia investuoti nuo 1–10 eurų, bet įprastai, kad pajustume, kaip tai veikia ir kad susikauptų tam tikra suma, kad pamatytume, kokia grąža auga, patartina investuoti 50 eurų per mėnesį. Aišku, jei galima skirti daugiau, galėtų būti ir didesnės sumos. Kai kurie žmonės neturi papildomų pinigų ir ieško būdų, kaip galėtų investuoti, kiti turi, bet tiesiog nežino, kada tinkamiausias laikas, bijo investuoti visą sumą vienu metu. Būtent todėl tinkamiausias būdas – pradėti investuoti mažomis sumomis periodiškai, galbūt pasyviai, ir taip įsidrąsinti, prisijaukinti investavimą, pajusti ateinančią grąžą – kaip auga procentai ir sudėtinės palūkanos“, – rekomenduoja INVL produktų vadovė.