Lietuvoje moterys sudaro apie ketvirtadalį investuotojų

Moteriškos pavardės investuotojų gretose atsirado tik XX a. viduryje. Viena iš pirmųjų moterų investuotojų – amerikietė Džeraldina Veis (Geraldine Weiss), pradėjusi investuoti savarankiškai ir dirbti finansų srityje. Būdama 40-ies ji pradėjo rengti savo investavimo patarimų naujienlaiškį ir taip tapo pirmąja profesionalia investavimo konsultante moterimi. Siekdama išvengti diskriminacijos, naujienlaiškį ji ėmė pasirašinėti „G. Weiss“, kad nebūtų galima identifikuoti jos lyties.

Savo tapatybę ji atskleidė tik po septyniolikos metų, sudalyvavusi populiarioje televizijos laidoje. Tuo metu, Džeraldinos žodžiais tariant, naujienlaiškio prenumeratoriai iš jos patarimų jau uždirbdavo tiek pinigų, kad jiems šie niuansai rūpėjo mažiausiai.

Šiandien vienai iš pirmųjų moterų investuotojų – 95-eri, o riba tarp moteriškų ir vyriškų veiklų beveik išnykusi. Nepaisant to, vyrų ir moterų įsitraukimą į investavimą fiksuojantys tyrimai rodo, kad iki šiol lyčių aktyvumas šiame lauke smarkiai išsiskiria moterų nenaudai.

Per pastaruosius kelerius metus tokia nesikeičianti tendencija stebima ir Lietuvoje. Lietuvos banko duomenimis, moterys sudaro tik apie ketvirtadalį visų investuotojų, o tipinis Lietuvos investuotojas, 2020 m. investavęs į biržines finansines priemones, buvo 41–50 m. amžiaus grupės vyras.
Asociatyvi nuotr.

Vis dėlto, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė pastebi, kad pasenusios nuostatos dėl moteriškų ir vyriškų veiklų nyksta daugelyje sričių, o tai lemia, kad moterys vis tvirčiau siekia finansinio savarankiškumo ir karjeros aukštumų, o, uždirbdamos pinigus, nori su jais protingai tvarkytis.

„Pozityvus faktas, kuriuo įsitikinome šiemet atlikę finansinio raštingumo indekso tyrimą – reikšmingų skirtumų tarp Lietuvos gyventojų vyrų ir moterų finansinių žinių nėra. Tad peršasi išvada, kad moterys delsia mėginti jėgas investavimo sferoje nebent dėl finansinio ir gyvenimiško apdairumo, investuotojų terminais kalbant – mažesnio rizikos apetito“, – mano E. Čipkutė.

Santaupų įdarbinimas – kiekvienam būtinas įgūdis

Lietuvos bankų asociacijos prezidentės teigimu, taupymas yra vienas pirmųjų ir dažniausių praktinių žingsnių, siekiant išmintingai tvarkytis savo finansus. Tačiau jokia paslaptis, kad pinigai, laikomi kojinėje, nuvertėja. Todėl pamažu vis daugiau žmonių ieško būdų įdarbinti santaupas.

„Norintiems pradėti investuoti, reikėtų įsivertinti savo finansinę padėtį. Patartina turėti sukaupus bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio finansinį rezervą, kuris leistų išvengti nepatogumų staiga netekus darbo ar susirgus. Taip pat rekomenduojama nuosekliai skirti dalį pinigų ilgalaikiams taupymo tikslams. Jeigu, sėkmingai laikantis susikurto finansų režimo, lieka laisvų lėšų, šias galima būtų investuoti“, – sako E. Čipkutė.

Ji pažymi, jog Lietuvoje veikiantys bankai klientams teikia investavimo į Baltijos ir užsienio šalių bendrovių akcijas ir obligacijas, fondus, kurių vienetais prekiaujama biržose (angl. ETFs), ir investicinius fondus paslaugas. Šios finansinės priemonės yra pasiekiamos bankų internetinėse svetainėse. Čia pateikiama informacija ne tik apie įsigytus finansinių priemonių vienetus, bet ir jų pelningumą, publikuojamos ekspertų rekomendacijos.

„Pradedantiesiems investuotojams rekomenduojama gerai susipažinti su skirtingų finansų įstaigų teikiamomis investavimo paslaugomis, jų sąlygomis bei įkainiais. Sumanius pradėti investuoti, pirmiausia reikia atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą, kurioje laikomi ir apskaitomi vertybiniai popieriai“, – teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentė.
Eivilė Čipkutė

Vertybinių popierių sąskaitoje esantys vertybiniai popieriai, kitaip nei pinigai einamojoje banko sąskaitoje, nėra apdrausti indėlių draudimu. Todėl E. Čipkutė pabrėžia, jog pradėti investuoti galima tik racionaliai įvertinus savo žinias ir lūkesčius.

Esant pagalbos poreikiui, pravartu žinoti, kad pradedantiems investuotojams šalies finansų bei kredito įstaigos siūlo konsultacijas su licencijuotais investavimo ekspertais, kurie padės pasirinkti tinkamą investavimo būdą bei produktus, kokią lėšų dalį tam skirti, kaip vertinti rizikas.

„Bankai suteikia galimybę į daugelį finansinių priemonių investuoti net ir nedidelėmis sumomis. Tačiau verta iš anksto pasidomėti ir galimomis išlaidomis: skirtingų finansinių priemonių įsigijimui taikomi skirtingi mokesčiai. Be to, pajamas iš vertybinių popierių pardavimo būtina deklaruoti. Jei per metus iš vertybinių popierių pardavimo uždirbsite daugiau nei 500 eurų, nuo šią ribą viršijančios dalies turėsite sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį“, – įspėja E. Čipkutė.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė įsitikinusi, jog santaupų įdarbinimas – ne šiaip pravarti praktika, o kiekvienam būtinas įgūdis norint kurti savo gerovę.

„Jei norime, kad gyventojai ir gyventojos kurtų gerovę investuodami santaupas, turime didinti jų finansinį raštingumą, atlaisvinti reguliacines priemones, kurios kol kas neleidžia investiciniais klausimais konsultuoti neprofesionalių investuotojų“, – teigia E. Čipkutė.

Dažnam pakaktų per mėnesį investuoti 20-100 eurų

Šiemet SEB banko atlikto gyventojų investavimo tyrimo rezultatai rodo, kad jokių investicijų šalyje neturi 54 proc. moterų ir 42 proc. vyrų. Ypač išsiskiria į akcijas, obligacijas ir investicinius fondus investuojančių vyrų ir moterų skaičius – į tokias priemones sakosi investavę 23 proc. vyrų ir vos 8 proc. moterų.

Tai, jog tarp privačių investuotojų Lietuvoje moterų yra mažuma, iliustruoja ir šių metų pavasarį SEB banko mobiliojoje programėlėje pristatyto investicijų roboto rezultatai – tik 23 proc. šios paslaugos naudotojų yra moterys.
Investavimas

Anot SEB banko vadovės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės, tam įtakos gali turėti ir senos tradicijos, anksčiau stipriai apibrėžtas moterų vaidmuo, kai joms daugiau tekdavo rūpintis namais ir šeima, o šeimos finansai, išlaikymas ir rūpestis ateitimi daugiau buvo vyro pareiga.

„Duomenys rodo, kad ir NASDAQ Vilniaus biržoje moterys tesudaro apie trečdalį investuotojų. Panašią paralelę galima vesti ir matant moterų įsitraukimą į verslą – SEB banko duomenimis, iš visų banko verslo klientų tik 22 proc. sudaro įmonės, kurios priklauso vien moterims. Įmonių, kuriose galutinis naudos gavėjas yra moteris, yra kiek daugiau – 28 proc. Dar viena galimų priežasčių, kodėl moterys nesiryžta investuoti, yra didesnis moterų atsargumas, nuostolių baimė, nenoras rizikuoti“, – galimas priežastis vardija S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Vis dėlto, ji pabrėžia, kad investuoti gali bet kuri moteris – tam nereikia turėti sukaupus didžiulio turto ar turėti itin daug specifinių finansinių žinių. Anot jos, pirmiausia, prieš pradedant investuoti, verta būti sutaupius finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams, kuri turėtų siekti bent 3-6 atlyginimų sumą. O viskas, kas sutaupoma virš atsargos, turėtų būti įdarbinama – investuojama.

„Kokią sumą sutaupyti ir skirti investicijoms, kiekvienas žmogus sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į savo galimybes ir tikslus, tačiau įprastai priimta, kad investicijoms derėtų skirti 10 proc. mėnesio pajamų. Kaip rodo mūsų šiemet atliktas tyrimas, dauguma šiuo metu visiškai neinvestuojančių žmonių tam galėtų kas mėnesį skirti nuo 20 iki 100 eurų nekeisdami savo vartojimo įpročių“, – pastebi S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Didžiausia klaida padaroma smarkiai svyruojant rinkos kainoms

Pasak SEB banko vadovės, norint investuoti, pirmiausia svarbu sudaryti asmeninį investavimo planą, apibrėžti investavimo tikslą, priimtiną riziką, investavimo laikotarpį, investuojamą sumą, papildomas įmokas ateityje ir panašiai.

Kita vertus, ji pažymi, jog pradėti investuoti galima net ir labai mažomis sumomis – skirti kad ir vieną eurą. Tai daryti įgalina šiuolaikinės investavimo paslaugos, tarp kurių yra ir šį pavasarį SEB banko pristatytas investicijų robotas mobiliojoje programėlėje.

„Naudojantis investicijų robotu, banko klientams reikia atsakyti į klausimus apie savo finansinę padėtį, išsikeltą investavimo tikslą, planuojamą investavimo laikotarpį ir pasirinkti toleruojamą investicijų riziką. Po šio proceso, kuris užtrunka iki 15 minučių, banko klientai gauna asmeninę investicijų rekomendaciją, gali pradėti investuoti ir atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą“, – teigia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė

SEB banko vadovė pabrėžia, jog sėkmingam investuotojui svarbu valdyti savo investicijų riziką, kuri susijusi su perkamų investicinių vienetų kainų svyravimais, ir dalijasi patarimais, kaip tai padaryti.

„Klasikinis būdas valdyti riziką – išskaidyti investicijas. Kitas paprastas ir efektyvus būdas sumažinti investavimo riziką – reguliarus investavimas, kai investuojama pasirinktu metu, kad ir kokia padėtis rinkoje būtų. Tai leidžia mažinti investavimo riziką, nes investicinės priemonės įsigyjamos ir jų vertei kylant, ir jai krentant, bei leidžia užtikrinti palankesnę vidutinę įsigijimo savikainą“, – sako ji.

Kalbant apie dažniausias investavimo klaidas, vienas iš SEB banko vadovės matomų iššūkių, su kuriuo susiduria investuotojai – tai laikotarpiai, kai kainos rinkose smarkiai svyruoja, kai investicijų vertė krenta.

„Praktika rodo, kad tokiais laikotarpiais investuotojai dažniausiai padaro klaidas – neišlaikę įtampos nusprendžia parduoti nuvertėjusias investicijas, taip fiksuodami nuostolius. O kai nusprendžia grįžti prie investicijų, kainos jau būna pakilusios ir investicijų grąža būna mažesnė.

Investuotojams svarbiausia būti kantriems, laikytis disciplinos ir sudėliotos investavimo strategijos bei nepamesti galvos po eilinio vertybinių popierių kainų smuktelėjimo ar staigaus vertės padidėjimo – kainų pokyčiai neišvengiami ir dažniausiai nenuspėjami. Kaip rodo tyrimai, laimėtojais dažniausiai tampa tie, kurie šiuos laikotarpius sugeba ramiai išlaukti, likdami ištikimi pasirinktai strategijai“, – teigia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Dar daugiau turinio apie asmeninių finansų valdymą, taupymą, investavimą, rizikas ir kitas aktualias temas bus galima išgirsti nuotolinėje nemokamoje asmeninių finansų konferencijoje „Mano investicija“. Konferencija vyks lapkričio 23–25 d. tiesiogiai portale „Delfi“. Su pranešėjais ir visa konferencijos programa galima susipažinti

Konferencijos dalyviai galės susidėlioti programą, pagal juos dominančias temas: bus galimybė kiekvieno pranešimo laiką atskirai įsidėti į savo asmeninį kalendorių, o jeigu nespės pamatyti dominančių temų, tai po konferencijos visus vaizdo įrašus ras „Delfi Plius“ platformoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (36)