„Mes vis dar mokomės investuoti. Lietuvoje ne tiek daug žmonių tą daro. Tipinis Lietuvos investuotojas yra 41–50 metų vyras. Moterys sudaro tik 25 procentus investuotojų. Panašus procentas (25–28) yra moterų vadovių įmonių valdybose, tad galime daryti išvadą, kad aktyvios moterys investavimo srityje ar vadovaujamose pozicijose visur yra aktyvios“, – sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Anot pašnekovės, žmonės, rinkdamiesi, kaip laikyti lėšas, dažniausiai pasirenka santaupas arba indėlius. Kaip antrąją populiarią investavimo priemonę Lietuvos bankų asociacijos prezidentė įvardija pensijų ir investicijų fondus, trečioji – investicinis gyvybės draudimas, mažiau populiari investicija – nekilnojamasis turtas, ir vos apie 3 procentai žmonių aktyviai investuoja į akcijų rinkas.
„Moterys tikrai daugiau taupo, nei investuoja. Iš SEB banko duomenų analizės matome labai panašų skaičių: 23 procentai moterų investuoja su mūsų nauju instrumentu – investicijų robotu, vyrai tą robotą išnaudoja daug efektyviau. Moterys dažnai linkusios mažiau rizikuoti nei vyrai, linkusios atsargiau vertinti savo sprendimus. Tai, kad moterys linkusios mažiau prisiimti riziką, matome ir atlikę kitą savo tyrimą – analizavome, kiek moterų imasi verslo ir kiek yra įsteigusios įmones. Paaiškėjo, kad tik 22 procentai moterų yra akcininkės, yra įsteigusios savo įmones. Įmonių, SEB klienčių, kur naudos gavėjos yra moterys, – 28 procentai. Sakyčiau, ta paralelė, kalbant apie rizikos prisiėmimą, tikrai akivaizdi“, – statistinius duomenis vardija Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko Lietuvoje vadovė.
Ji teigia, kad yra ir daugiau priežasčių, kodėl žmonės vis dar privengia investuoti, viena jų – finansinio raštingumo trūkumas. Anot pašnekovės, moterys neretai būna linkusios nuvertinti savo žinias – atlikus tyrimą, dauguma savo finansinio raštingumo žinias pagal penkiabalę sistemą įvertino vos 1 ar 2 balais.
E. Čipkutė sako, kad buvo atliktas ir lyginamasis tyrimas apie vyrų ir moterų turimas raštingumo žinias, – paaiškėjo, nei moterys, nei vyrai pernelyg neišsiskyrė.
Investuoti norinčių kur kas daugiau, visgi drąsos žengti pirmąjį žingsnį neretai pritrūksta būtent dėl nepasitikėjimo savo žiniomis, nors mobiliąja banko programėle tiek vyrai, tiek moterys naudojasi vienodai.
„Nereikia pamiršti, kad kurį laiką visuomenėje egzistavo tam tikri stereotipai, neva moteris turi rūpintis namais, vaikais, o vyras turi atnešti į šeimą pinigų. Tokie stereotipai irgi galbūt daro įtaką, kas priima sprendimus apie investavimą. Kai kuriais atvejais moters atsargumas, turint omeny riziką, gali net pasitarnauti investuojant. Pavyzdžiai yra gerai, bet labai svarbu, kad mes visuomenėje kurtume tas lygias galimybes ir vyrams, ir moterims – tiek pasiskirstant vaidmenimis šeimoje, tiek sudarant vienodas darbo užmokesčio galimybes. Jei pasižiūrėtume į šių metų trijų ketvirčių duomenis, kuriuos skelbia institucijos, matytume, kad vyrų ir moterų atlyginimų skirtumai visgi dar egzistuoja, ir tas skaičius dviženklis – arti 12 procentų“, – dalijasi SEB banko Lietuvoje vadovė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
„Kaip suprantu, moterys sako, kad norėtų investuoti, bet to nedaro. Čia kaip kalbant apie vairavimą: iš pradžių baisu, o paskui net nebegalvoji apie tai. Reikia ne galvoti, o daryti, ir visa tai taps labai natūralu“, – patikina E. Čipkutė.
SEB banko vadovė sako, kad dar vienas tyrimas atskleidė, jog moterys investicijoms galėtų paskirti 20–100 eurų per mėnesį. Tai išties pakankamos sumos, kurias skyrus ilgalaikė nauda būtų juntama realiai.
Pašnekovės neslepia, kad investavimo nereikia priskirti vienai ar kitai lyčiai, mat tiek vyras, tiek moteris pirmiausia turi išdrįsti, o finansinis raštingumas, nors ir gana lėtai, tačiau auga. Anot E. Čipkutės, finansinis raštingumas ir jo plėtra numatyta ir švietimo sistemoje.
S. Gutauskaitė-Bubnelienė priduria, kad finansinis raštingumas turi būti ugdomas nuo mažens, taip po mažą žingsnį įmanoma sukurti labiau išprususią visuomenę.
