Ieškantiems, kur įdarbinti savo pinigus – tarpusavio skolinimasis: kodėl verta investuoti?

Turite papildomų pinigų, kurių nenorite laikyti banko sąskaitoje su nulinėmis palūkanomis? O galbūt jūsų netenkina kreditorių siūlomos paskolų sąlygos? Tarpusavio skolinimasis (P2P), kuomet fiziniai asmenys tiesiogiai investuoja į kitų fizinių asmenų paskolas arba tiesiogiai finansuojasi investuotojų pagalba, gali tapti išeitimi, kurios ieškote.

Kaip pasakoja „Paskolų klubas“ („NEO Finance“) Pardavimų vadovė Indrė Krasovskė, tarpusavio skolinimas nuo kitų kredito metodų skiriasi tuo, kad tokias paskolas finansuoja savo pinigus investavę fiziniai asmenys.

„Jei anksčiau skolinimasis iš „rankų į rankas“ buvo gana rizikingas ir retai kada papildomos finansinės naudos atnešantis veiksmas, tai šiais laikais skolintis iš žmonių per patikimas ir prižiūrimas platformas yra ne tik saugu, bet ir finansiškai naudinga. palūkanas, kurias sumoka paskolos gavėjas, gauna investuotojas, t. y. pinigus skolinantis fizinis asmuo. Paprastai kalbant, tarpusavio skolinimas sujungia dvi grupes žmonių: tuos, kurie nori pasiskolinti nepermokėdami už paslaugą, ir tuos, kurie siekia įdarbinti savo pinigus ir iš to papildomai uždirbti“, – aiškina I. Krasovskė.

Kad viskas vyktų sklandžiai, tarpininko vaidmenį tarp paskolos davėjo ir gavėjo atlieka tarpusavio skolinimo bendrovės, imančios tarpininkavimo mokestį, kuris kartu su palūkanomis sudaro bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN). Būtent ši norma, pasak I. Krasovskė, yra tai, į ką turėtų atkreipti dėmesį kiekvienas paskolos gavėjas.

„Nors tarpusavio skolinimo platforma yra tarpininkas, kuris pasiima tarpininkavimo mokestį, tai nereiškia, kad kiti kreditų davėjai tokių mokesčių netaiko, tiesiog skiriasi jų pavadinimai: „sutarties sudarymo mokestis“, „administravimo mokestis“ ir pan. Todėl renkantis paskolos davėją, reikėtų neapsigauti pamačius mažas ir viliojančias palūkanas, už kurių slepiasi įvairūs papildomi mokesčiai, kurie ir sudaro BVKKMN“, – pataria „Paskolų klubas“ atstovė.

Kaip taip investuotoju?

Tapti investuotoju tarpusavio skolinimosi platformose gali bet kuris Europos Sąjungos, Laisvosios prekybos asociacijos ir Europos ekonominės erdvės valstybių pilietis, sulaukęs pilnametystės, arba nepilnametis, atstovaujamas tėvų ar globėjų.

Užsiregistravus investuotojams skirtoje platformoje ir atlikus asmens identifikavimo procesą, yra atsidaroma sąskaita ir pagal finansuojamų paskolų sąrašą pradedama investuoti. „Paskolų klubo“ atveju, minimali investicijos suma prasideda nuo 20 eurų, o atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymą, į vieną paskolos gavėją maksimaliai galima investuoti 500 eurų per 12 mėnesių.

Tapus finansuotoju labai svarbu įsivertinti riziką pagal tai, į kokias paskolas yra investuojama. Tam yra skirtas kreditingumo reitingas, kuris parodo, kokia tikimybė, kad paskolą gavęs asmuo taps nemokus, t.y. nepajėgs įvykdyti savo įsipareigojimų laiku.

Paskolos gavėjo rizika yra įvertinama nuo A+ – aukščiausio lygio patikimumo iki E – kreditingumo reikalavimų neatitinkančio reitingo. „Paskolų klubo“ platformoje, siekiant kaip galima labiau sumažinti nemokumo riziką, vartojimo kreditai suteikiami tik A+, A, B, C ir C- reitingą turintiems asmenims.

„Paskolos gavėjai yra reitinguojami, o pačius reitingus sudaro ir teikia „Paskolų klubo“ dirbtinis intelektas – platformos specialistų sukurta sistema, kuri pagal buvusių klientų kreditingumo istorinius duomenis ieško atitikmenų su naujais klientais ir pagal tai nustato, kiek paskolos gavėjas yra rizikingas bei sudaro kreditingumo reitingą. Pavyzdžiui, A+ reitinguotas paskolos gavėjas yra vertinamas kaip labai aukšto patikimumo, o C- – kaip žemesnio nei vidutinio patikimumo: gali vėluoti mokėti įmokas. Nuo reitingo priklauso ir palūkanų dydis – pasirinkus A+ reitinguotą paskolos gavėją, palūkanos bus mažesnės, tuo tarpu skolinant C- reitingą turinčiam asmeniui – didesnės“, – aiškina I. Krasovskė.

Investicijos pagal poreikį

Investuoti per „Paskolų klubą“ galima keliais būdais: automatiniu, t.y. pagal pageidaujamus kriterijus arba rankiniu būdu. Abejais atvejais galima pasinaudoti papildoma Užtikrinimo fondo paslauga arba nemokių investicijų atpirkimo paslauga (angl. Buyback).

„Nustačius automatinį investavimą į paskolas pagal investuotojo pageidaujamus kriterijus, investuotojas gali pasirinkti, kokių kreditingumo reitingų paskolų gavėjams norima skolinti, su kokio dydžio palūkanomis ir kokiam terminui. Tuomet sistema automatiškai pateikia geriausias investavimo galimybes. Siekiant sumažinti investavimo rizikas, galima pasinaudoti platformoje veikiančiomis paslaugomis – Užtikrinimo fondu arba nemokių investicijų atpirkimo paslauga“, – aiškina I. Krasovskė.

„Buyback“ – tai nemokama paslauga, leidžianti investuotojui parduoti vėluojančias investicijas „Paskolų klubo“ platformai. Investicijų pardavimas inicijuojamas nemokumo atveju, kai sutartis su skolininku yra nutraukiama. Tuomet investuotojai turi galimybę parduoti savo investicijas platformai už 50–80 proc. likusios kredito dalies.

„Nutraukus sutartį su skolininku, kai jis vėluoja sumokėti apie 3–5 įmokas, investuotojai gali parduoti investicijas platformai už jau nustatytą kainą. Apskaičiuojant išmokos kainą, negrąžinta investicijos dalis dauginama iš koeficiento, priklausančio nuo paskolos gavėjo kreditingumo reitingo bei nuo pasiūlymo galiojimo dienos, kai investuotojas nusprendžia parduoti vėluojančią investiciją“, – pasakoja pašnekovė.

Dar labiau sumažinti investavimo riziką leidžia Užtikrinimo fondo paslauga, kurios metu pasirašoma laidavimo sutartis už kredito paslaugos gavėją. „Kredito gavėjo sutarties nutraukimo atveju, platforma užtikrina į jo paskolą investavusiam investuotojui padengti 100 proc. kredito likutį ir visas palūkanas, susikaupusias, bet nesumokėtas, iki kredito sutarties nutraukimo“, – teigia „Paskolų klubo“ atstovė.

Kokias rizikas prisiima investuotojai?

Nors „Paskolų klubas“, vertindamas vartojimo kredito gavėjų kreditingumą, taiko itin aukštus reikalavimus, visuomet gali nutikti atvejų, kai vartojimo kredito gavėjas laiku nevykdo savo įsipareigojimų ir dėl to paskolos davėjas gali patirti nuostolių.

„Investuotojai turi suprasti, kad jiems tenka visa vartojimo kredito gavėjo nemokumo rizika, kuri reiškia, kad paskolos gavėjas gali nevykdyti vartojimo kredito sutarties ir dėl to investuotojas gali negauti visų arba dalies palūkanų, kurias pasiskolinęs asmuo turėjo sumokėti, o taip pat neatgauti dalies arba visos paskolos sumos. Taip pat reikia žinoti, kad vartojimo kredito gavėjas pagal galiojančius teisės aktus gali grąžinti visą ar dalį paskolos anksčiau laiko ir dėl to investuotojas atgaus mažiau palūkanų nei buvo tikėtasi“, – sako I. Krasovskė.

Visgi, anot pašnekovės, galima pasidžiaugti, kad nemokūs paskolų gavėjai jų platformoje pasitaiko gana retai.

„Mes suinteresuoti, kad mūsų klientai nevėluotų su įmokomis, todėl visada esame linkę susitarti geranoriškai, kartu ieškoti problemų sprendimų ir padėti vieni kitiems kaip tik galime. „Paskolų klubo“ tikslas – kad tiek finansuotojai, tiek paskolų gavėjai būtų patenkinti ir gautų abipusę naudą“, – teigia I. Krasovskė.