Viskas prasideda nuo tikslo ir finansinio plano
Taupymas – tai įgūdis, kuris turi būti formuojamas, tačiau trokštamus jo rezultatus pajusti pavyksta ne kiekvienam. D. Kolmatsui pabrėžia, kad sėkmingas taupymas turėtų prasidėti nuo tikslų išsikėlimo.
„Svarbiausias dalykas – motyvacija, vardan ko aš tai darau. Jei taupau, turiu matyti tikslą, kas bus, kai kažką sutaupysiu, kuo save apdovanosiu, arba ko aš pasieksiu, jeigu išsikelsiu sau taupymo tikslus“, – teigia asmeninių ir šeimos finansų ekspertė.
Kaip bebūtų svarbu taupyme planuoti, statistika rodo, kad Lietuvoje tik kas ketvirta šeima rengia savo finansinį planą. Dar rečiau galvojama apie ilgalaikę perspektyvą – net jei ir būna rengiami, finansiniai planai dažniausiai apima tik dviejų metų laikotarpį. D. Kolmatsui vertinimu, toks laikotarpis – per trumpas.
„Iš tiesų, kodėl mes turime galvoti apie ilgesnę ateitį? Todėl, kad vien taupymas pats savaime pridėtinės vertės nesukuria, nes aš neišnaudoju to efekto, kurį man gali duoti investavimas į akcijas, finansų rinkas, obligacijas ir kitus instrumentus. O čia mes galime pamatyti rezultatą tik ilgesniu laikotarpiu, nes palūkanos, kurios yra uždirbtos, arba grąža, turi generuoti sekančią grąžą, tuomet uždirbti pinigai dirba patys sau. Ir tam, kad tas efektas pradėtų matytis jūsų sąskaitoje, turi praeiti ne mažesnis kaip 10 metų laikotarpis“, – pabrėžia D. Kolmatsui.
Anot jos, taupant būsto įnašui ir žinant, kad būstas bus perkamas 10 metų laikotarpyje, verta pradėti galvoti apie investavimą. Kita vertus, jei taupoma atostogoms, laiko tarpas bus per trumpas galvojimui apie investavimą. Tokiu atveju reikiamą sumą ji pataria tiesiog atsidėti atskiroje sąskaitoje ar kiaulėje taupyklėje.
„Kai kalbame apie taupymą, labai svarbu pasižiūrėti į priekį. Yra fundamentalūs tikslai, kurių reikėtų siekti pradedant kaip galima anksčiau. Vienas iš pavyzdžių – pasirengimas pensijai. Dažnai nepagalvojam, kad reikėtų apie tai pradėti galvoti gavus pirmąjį darbą, nes atrodo, pensija – ne pamaina, dar labai toli. Pirmieji žingsniai, kad ir labai mažučiai, bet pradėti daryti prieš 30-40 metų, leis žymiai greičiau ir lengviau pasiekti rezultatų, negu susizgribus 10 metų iki pensijos. Čia kaip su sportu – raumenys neužaugs per naktį“, – sako asmeninių ir šeimos finansų ekspertė.
Dažnas net nežino, kur iškeliauja jo pinigai
Ekonomistai dažnai pabrėžia, kad santaupos „juodai dienai“ turėtų sudaryti bent tris atlyginimus, tačiau D. Kolmatsui pastebi, kad dažnas didesnį prioritetą teikia geresniam automobiliui, o ne santaupoms. Todėl ji kviečia apsvarstyti, ar toks prioritetiškumas yra teisingas.
„Mes tarsi statome tam tikrą namą, ir turėtume jį statyti nuo pamatų, o ne nuo stogo ar vėjarodės. Iš tiesų, pamatai ir yra tas 3 ar net 6 mėnesių rezervas, bei pasirūpinimas, kas atsitiks, jei manęs neliks, nes galbūt yra ir artimieji, vaikai, kurie nuo manęs priklauso, ir aš turiu pagalvoti, koks bus planas – ar aš juos apsaugosiu, jei atsitiks blogiausias scenarijus“, – sako D. Kolmatsui.
Taupymo planavime itin svarbus lėšų paskirstymas ir išlaidų analizė – kalbėdama apie tai, D. Kolmatsui primena vadinamąją 50-30-20 taisyklę. Ja remiantis, 50 proc. gauto atlyginimo turėtų atitekti kasdieninėms išlaidoms, 30 proc. – netikėtiems pirkiniams, automobiliui ir atostogoms, o 20 proc. turėtų būti skiriama taupymui ir investavimui.
„Labai dažnai, kai kalbame su klientais, jie negali įvardyti, kokias sumas jie kam skiria. Tai pirmas žingsnis būtų atsisėsti ir tiesiog susirašyti, išanalizuoti, kur praėjusį mėnesį išėjo mano pinigai“, – pataria D. Kolmatsui.
Taupymo pagrindai – nuo pat vaikystės
Anot jos, pagrindiniai principai išlieka tokie patys ir ugdant vaikų finansinį raštingumą – tėvai turėtų su vaiku kalbėtis apie tai, kaip jis ketina panaudoti gaunamus dienpinigius, kokių svajonių ir tikslų žada siekti taupydamas.
„Svarbu padėti jam eiti tuo keliu, nes jam lygiai taip pat sunku nepasiduoti pagundai nusipirkti kažką skanaus, smagaus. Iš tiesų, bandant dalį gautų pinigų atsidėti ir taupyti ateičiai, gali būti visokių paklydimų, nuopolių, bet kartu šnekantis, rodant pavyzdį, kaip mes šeimoje tai darome, kartu išsikeliant tikslus ir planuojant tų tikslų siekti, jisai mato pavyzdį, ir atitinkamai su juo galima tokia žaidimo forma apie tai kalbėtis“, – teigia D. Kolmatsui.
Nors galimybė vaikams užsidirbti papildomai už namų ruošos darbus ar gerus pažymius kartais vertinama prieštaringai, D. Kolmatsui išskiria atvejus, kuomet vaikams galima apmokėti už tam tikrą pagalbą.
„Rekomendacija yra tokia, kad jei šeima vis vien išleistų pinigus, pavyzdžiui, vežtų mašiną į plovyklą, salono valymą, o vaikas nori jį išvalyti ir užsidirbti pinigų – jis tikrai tai gali padaryti. Nes šeima šiaip ar taip skirtų pinigus būtent tam tikslui, o tas tikslas, šiuo atveju, gali nukeliauti į vaiko kišenę, ir, aišku, suteikti jam motyvacijos“, – sako ji.
Dar daugiau turinio apie asmeninių finansų valdymą, taupymą, investavimą, rizikas ir kitas aktualias temas bus galima išgirsti nuotolinėje nemokamoje asmeninių finansų konferencijoje „Mano investicija“. Konferencija vyks lapkričio 23–25 d. tiesiogiai portale „Delfi“. Su pranešėjais ir visa konferencijos programa galima susipažinti
Konferencijos dalyviai galės susidėlioti programą, pagal juos dominančias temas: bus galimybė kiekvieno pranešimo laiką atskirai įsidėti į savo asmeninį kalendorių, o jeigu nespės pamatyti dominančių temų, tai po konferencijos visus vaizdo įrašus ras „Delfi Plius“ platformoje.
