Šių metų „Swedbank“ duomenimis, privatūs investuotojai Lietuvoje pirmenybę dažniausiai teikė investicijoms į investicinius fondus (6 iš 10 sandorių), tai pat investavimui Baltijos šalių biržoje (3 iš 10 sandorių). Pasak G. Vercinsko, jei skaičiuotume pagal investuotas sumas, investuotojai pirmenybę teikia užsienio akcijoms (55 proc.) ir Baltijos šalių akcijoms (27 proc.).
„Vidutinė banko klientų suma, investuota į investicinius fondus, šiais metais buvo apie 140 eurų“, – kalba jis.
Svarbesnis veiksnys – investavimo periodiškumas
Siekiant finansinio saugumo artimiausiu bei ilgalaikiu laikotarpiu, anot banko atstovo, svarbu pagalvoti apie kelis dalykus. Visų pirma, 3–6 mėn. išlaidų sumos dydžio finansinį rezervą. Šios santaupos padės netikėtai sumažėjus pajamoms ar išaugus išlaidoms.
Pasak G. Vercinsko, dar viena investavimo kryptis – banke platinami investiciniai fondai. Investuoti į didžiąją dalį jų, pasak eksperto, galima nuo 1 euro, tad 50 ar 100 eurų suma bus pakankama ir leis pradėti formuoti savo vertybinių popierių portfelį.
„Siekiant ilgalaikės grąžos, svarbesnis veiksnys nei investuojama suma – investavimo periodiškumas. Investuojant periodiškai, taip pat periodiškai pagal tuo metu galiojančias kainas formuojamas ir investicijų portfelis. Net ir sumažėjus kainoms rinkoje, fondo vienetai perkami ne vadovaujantis emocijomis, o atsižvelgiant į akcijų brangimo tendencijas, tad per ilgą laikotarpį tokia investicija paprastai suformuoja gerus rezultatus“, – kalba jis.
Svarbu atminti, kad investavimas yra ilgalaikė veikla
Kaip priduria G. Vercinskas, sudarius periodinio investavimo sutartį į investicinius fondus, bankas netaiko įsigijimo mokesčių bei saugo privačių investuotojų vertybinius popierius iki 30 tūkst. Eur nemokamai, tad investavimas nekainuos ir kiekvienas tam skirtas euras bus investuotas.
„Galiausiai, investuojant po 50–100 eurų kas mėnesį, dalį investicijų galima skirti tiesioginėms investicijoms į Baltijos šalių bendrovių akcijas. Banko siūloma galimybė investuoti į akcijas mažomis sumomis (galima investuoti perkant mažiausiai 1 akciją) nemokant komisinių – taip pat svarbus veiksnys, sudarantis sąlygas lėšas maksimaliai skirti investicijoms“, – sako jis.
Eksperto teigimu, iš pradžių į atskiras bendroves patartina investuoti nedidelę investavimo portfelio dalį, pavyzdžiui, iki 10 proc.
„Investavus daugiau ir smarkiai nukritus akcijų kainoms, galima greitai nusivilti investavimu. Tačiau svarbu atminti, kad investavimas yra ilgalaikė veikla, o ilgas laikotarpis padeda išlyginti rinkų svyravimus“, – kalba G. Vercinskas.
Padeda atsverti infliacijos įtaką ir apsaugoti lėšas nuo nuvertėjimo
Paklausus, ar esant infliacijai, kylant kainoms investuoti tampa rizikingiau, ekspertas atkreipia dėmesį, kad investicijų grąža per ilgą laikotarpį padeda atsverti infliacijos įtaką ir apsaugoti lėšas nuo nuvertėjimo.
„Ilgametė finansų rinkų grąža vidutiniškai sudaro 6–9 proc. ir gerokai lenkia ilgametį infliacijos rodiklį, kuris įprastomis sąlygomis siekia 2–3 proc. Dabartinė aukšta infliacija ir Lietuvoje, ir pasaulyje – labiau išimtis iš taisyklės nei dėsningumas. Tačiau tai signalizuoja apie tam tikrus išbandymus pasaulio ekonomikai, neigiamai veikia tarp investuotojų vyraujančias nuotaikas ir pasaulines akcijų kainas. Dėl to nuo šių metų pradžios pagrindinės pasaulio finansų rinkos buvo linkusios trauktis, o daugelio investicinių priemonių vertė mažėjo“, – kalba G. Vercinskas.
Pasak jo, jei žmogus investuoja reguliariai ir ilgam laikotarpiui, pavyzdžiui, 10 ar 20 metų, mažesni ar didesni rinkų svyravimai jo neturėtų gąsdinti.
„Ilgainiui net ir didelį nuosmukį patyrusios rinkos, kur akcijų kainos sumažėja 20 proc. ar daugiau, bėgant laikui atsigauna ir viršija prieš tai buvusį lygį. Pavyzdžiui, po 2008-ųjų finansų krizės prireikė 4–5 metų, kad finansų rinkos visiškai atsigautų ir viršytų savo ankstesnį piką. Taigi tie, kurie po keliasdešimt ar kelis šimtus eurų per mėnesį šiuo metu skiria pakankamai diversifikuotam portfeliui, po kelerių metų greičiausiai matys gana solidų jo prieaugį“, – kalba banko atstovas.
Anot jo, dar viena priežastis, kodėl šis metas palankus pradėti investuoti, – galima įsigyti nuo pasiekto piko gerokai atpigusių vertybinių popierių, tai padidina tikimybę, kad ilguoju laikotarpiu bus galima pasiekti didesnę vidutinę grąžą.
G. Vercinskas pastebi, kad per kiekvieną didesnį ekonominį sukrėtimą atsiranda verslų, kuriuos negandos paveikia labiau nei visą rinką ir kuris patiria didesnį smūgį ar apskritai pasitraukia iš rinkos.
„Jei dabar jums patinkančios bendrovės akcijų kaina yra smarkiai sumažėjusi, tai dar nebūtinai reiškia, kad tam reikia skirti visas lėšas ir po kelerių metų bus galima mėgautis gerokai didesne grąža. Dabartinėje aplinkoje investuojant į konkrečias įmones reikėtų gerai panagrinėti jų dabartinę būklę ir perspektyvas bei įsitikinti, kad konkreti įmonė tikrai sugebės išgyventi sunkmetį ir smarkiai pagerinti veiklą per kitą ekonominio ciklo pakilimą, tai galiausiai atspindės ir išaugusi jos akcijų kaina“, – sako jis.
Banko duomenys rodo, kad nuo šių metų pradžios ir toliau didėja gyventojų susidomėjimas investavimu – per pirmuosius 8 šių metų mėnesius atidarytų investicinių sąskaitų skaičius viršija praėjusių metų atitinkamo laikotarpio vidurkį.