Kelionių aistra yra sunkiai suvaldoma. Pačias keliones ir kvapą gniaužiančias vietas pasiekiantys keliautojai tai vadina geriausia savo gyvenimo investicija. Ir nors didžiosios kelionės pradžia turėtų prasidėti nuo finansinės padėties sudarymo, daugelis keliautojų sako, kad ne pinigai čia svarbiausi, o noras, užsidegimas, entuziazmas ir poreikis pažinti. O kai taip yra, viskas įveikiama.
Norintiems apkeliauti pasaulį reiktų pasirinkti: ar nori tik susirinkti „pliusus“ ar daugiau pamatyti
„Priklausomai kaip keliausi. Jei nori tik užsidėti pliusą, kad esi buvęs šalyje, tai intensyviai skraidant iš vienos šalies į kitą, tai galima padaryti ir per 1–1,5 metus bei pabuvoti visose 195 valstybėse. Tik tuomet, aišku, nematysi beveik nieko, nes turėsi laiko tik gretimos šalies vizos formalumus susitvarkyti ir akies krašteliu spėti apžiūrėti sostinę. Sutikau ne vieną taip keliaujantį žmogų. Aš pats asmeniškai tokio keliavimo būdo visiškai nesuprantu. Man būtų gaila pinigų ir laiko tam, kad iš esmės nieko nepatirti. Kiti keliautojai praleidžia keliasdešimt metų kelyje ir nespėja visų pasaulio valstybių pamatyti, nes ne pliusus renka, o pačias įdomiausias pasaulio vietas pasiekia“, – sako daugiausiai pasaulio apkeliavęs lietuvis keliautojas Danas Pankevičius.
D. Pankevičius šiuo metu yra aplankęs virš 185 šalių, bet ne visos jos turi valstybės statusą. Tokių būtų lygiai 170. Ir tas skaičius, pasak keliautojo, niekaip nedidėja: „Per pastaruosius 5 metus praleistus kelyje, pavyko pamatyti 3–4 naujas valstybes. Už 10 dienų trečią kartą grįžtu į Jemeną. O paskui ketinu vykti į Papua Naująją Gvineją ir ten praleisti 4-6 mėnesius. Bandysiu pasiekti kiek įmanoma atokesnes gentis, noriu susipažinti su jų kultūra, gyvenimo būdu. Šalyje daugelyje vietų net kelių nėra, atokius regionus galima pasiekti tik mažais lėktuvėliais. Bet neskraidysiu, daug eisiu pesčiomis, gal kokį plaustą pasigaminsiu, kad keliauti upėmis".
D. Pankevičius be perstojo keliauja daugiau nei 20 metų, bet niekada nėra apsukęs rato aplink pasaulį per vieną kelionę: „Net nebandžiau. Man patinka daug laiko praleisti kiekvienoje šalyje. Daugelis tų šalių labai didelės, tad kad neatsibostų mėnesių mėnesiais joje būti, aš ją skaldau dalimis. Taip man patogiau apžiūrėti kiekvieną regioną. Vien Kinijoje buvau keliolika kartų ir dar tiek daug neaplankytų vietų ten liko. Grįšiu į ją ir ne kartą. Bet yra pasaulyje vietų, kuriose praleidau labai mažai laiko. Kalbu apie mažąsias valstybes, pavyzdžiui, San Marine pilnai užteko 1 dienos, Vatikane irgi esu praleidęs tik vieną dieną, bet nespėjau aplankyti kai kurių muziejų, tad po kelerių metų dar kartą ten grįžau taip pat tik vienai dienai“.
Keliaudamas dirba ir neberiboja savęs, nustatydamas tikslų biudžetą
|Kelionės biudžetas priklauso nuo trukmės, lankytinų vietų skaičiaus ir to, kaip keliauji, – sako D. Pankevičius, – Gal kiek lengviau būtų įvertinti kelionės lėšas tų keliautojų, kurie rinkdami tuos pliusus per trumpą laiką visas šalis pamato. Daugiausiai kainuoja lėktuvo bilietai, nes jeigu perki juos prieš pat skrydį, jie pabrangsta. Taip pat vizos, jeigu jų reikia greitai, tai jos irgi kainuoja. Reikia gerai susiplanuoti, nes kitaip prarasi ir laiką, ir pinigus, jau nekalbant apie emocijas“.
Keliautojas sako niekada netaupantis kelionėms, nes nuolat būna kelyje ir niekada dėl finansų neteko jų stabdyti: Nėra taip, kad sėdžiu Lietuvoje ir taupau išvykai. Turiu daug įvairių veiklų, kurios susijusios su kelionėmis. Tad visuomet dirbu būnant kelyje“.
D. Pankevičius pastebi, kad pats niekada nėra skaičiavęs, kiek tiksliai išleidžia kelionėms: „Du kartus bandžiau nusistatyti kelionės biudžetą, bet laikytis jo nepavyko. Vis galvodavau: štai numatyti kelionei pinigai išleisti, tai ką, ar vien dėl to nebekopsiu į kalną, kuris yra prieš mane? Tuomet numojau ranka, užlipau į kalną ir daugiau savęs į jokius rėmus nebestačiau. Mano visas gyvenimas yra keliones, niekada nesigailėjau nei dėl vieno išleisto euro“.
Norint aplankyti kuo daugiau šalių per 3 mėnesius, pasak D. Pankevičiaus, lengviausiai tai būtų padaryti keliaujant po Europą: „Dauguma šalių nėra didelės, nereikės gaišti laiko vizomis. Jei norisi daugiau egzotikos, tuomet rekomenduočiau Pietryčių Aziją. Visos ten esančios šalys įdomios, su savita kultūra. Tik nepraleiskite Mianmaro. Nors ji iš šiame Azijos regione esančių šalių lankoma mažiausiai, bet ji man asmeniškai – pati įdomiausia“, – pataria keliautojas.
Planuojant kelionę aplink pasaulį motociklais, svarbu apskaičiuoti, kad nenuvažiuotumėte ten, kur žiema
„Paaukoti galima daug ką, bet mes nesijaučiam nieko aukoję. Metėm darbus, pardavėm automobilius ir kitus kelionės laikotarpiu nereikalingus stambesnius daiktus ir išvažiavom. Tai buvo vienas geriausių sprendimų mūsų gyvenime – sugrįžom laimingi, daug patyrę, daug sužinoję ir gerokai brandesni. Susirasti darbus ir vėl susidėlioti gyvenimą Lietuvoje nebuvo sudėtinga, tad per du metus, kol buvom išvykę, tikrai nieko nepraradome“, – sako Asta Dovydėnaitė, kuri kartu su Linu Mockevičiumi prieš trejus metus apkeliavo pasaulį dviem turistiniais motociklais.
Lietuviai per 21 mėnesį aplankė 45 šalis, nuvažiavo daugiau nei 100 tūkst. kilometrų.
Beveik du metus trunkančiai kelionei maršrutą sudarė bandydami vytis vasarą – pagauti penkis vasaros sezonus iš eilės. Pora taip pat nusprendė neskubėti, o aplankyti vietas, apie kurias visada svajojo. Iš Hamburgo plukdė motociklus į Čilę, patys skrido į Braziliją, kur dalį laiko teko keliauti tik su kuprinėmis. Išnaršę Pietų Ameriką jie judėjo Centrinės Amerikos link, tada – į Aliaską. Sugrįžę į vakarinę pakrantę išvyko į Pietų Korėją, po to – per Rusiją ir Centrinę Aziją į Iraną. Vėliau motociklus plukdė į Keniją. Praleidę penkis mėnesius Afrikoje, keliautojai grįžo į Europą, kur paskutinius mėnesius važinėjo po Europą.
Prieš kelionę porai reikėjo domėtis reikalingais dokumentais, skiepais, kitais niuansais, pavyzdžiui, ne į kiekvieną šalį galima įvažiuoti su savo transporto priemone arba į kai kurias šalis negalima įvažiuoti su Lietuvoje registruota transporto priemone.
Pora vežėsi apie 30–40 kg daiktų, tai – pagrindiniai, dažniausiai naudojami daiktai. Kelionė, pasak Astos, padėjo suprasti, kiek nedaug žmogui reikia, kad savo kasdienybę galėtum susitvarkyti patogiai ir paprastai.
Smulkius techninius nesklandumus, kurių kelionėje pasitaikė vos keli, jie tvarkė savo jėgomis.
Per mėnesį kelionei motociklu – 1000–2000 eurų
„Keliauti motociklais gali būti ir labai brangu, jei norėsis išvažiuoti nauju dideliu motociklu, gyventi viešbučiuose, valgyti restoranuose ir linksmintis populiariose vietose, ir labai pigu – esame sutikę keliautoją, kuris važiavo senučiu motoroleriu, kartu su savo šunimi ir sustodavo įvairiose vietose, kai ištuštėdavo piniginė, padirbėti ir užsidirbti dar vienai kelionės atkarpai“, – sako A. Dovydėnaitė. Keliautojai džiaugiasi kelyje sutikę daugybę į save panašių žmonių – metusių darbus ir net su ženkliai mažesnėmis santaupomis išvykusių pažinti pasaulį.
„Mes planavome išleisti maždaug 20–30 eurų per parą nakvynei ir 10–20 eurų maistui mums abiems. Papildomai kainavo kuras, kuris beveik visur pasaulyje yra pigesnis, nei Europoje ir pramogos. Rečiau pasitaikydavo išlaidos dėl reguliarių motociklų aptarnavimų bei jų pergabenimo tarp žemynų“, – sako A. Dovydėnaitė.
A. Dovydėnaitės patarimai norintiems apkeliauti pasaulį yra labai paprasti: „Svarbiausia išdrįsti pradėti, o toliau viskas dėliojasi po žingsnį. Reikia skirti laiko kuriant planą – keliaujant motociklu nesinori „patekti į žiemą“, todėl maršrutą reikia dėlioti taip, kad keičiantis metų laikams, visuomet būtumėt ten, kur šilta. O keliaujant geriausia, ką galit padaryti – tai domėtis paprastu vietiniu gyvenimu ir bendrauti su sutiktais tenykščiais žmonėmis. Taip patirsite ir sužinosite žymiai daugiau, nei nuskridę į kurortinę vietovę, apsigyvenę viešbutyje ir lankydamiesi turistams pritaikytose vietose“.
Nereikia paisyti mitų ir mažiau žiūrėti į turistines vietas
Panevėžiečiai Audrius ir Alma Sutkai planuoja apkeliauti visus septynis žemynus ir iš ten parsivežti tūkstančio įspūdingiausio pasaulio objektų nuotraukas. Nuotraukos su trumpais aprašymais suguls į tūkstančio puslapių knygą. Sutkų kelionė po karantino toliau tęsis po Naujųjų metų, kur pora vėl leisis į kelią – vyks į Kubą, Karibų salas, o nuo balandžio iki rugpjūčio turėtų įveikti 4 kelių mėnesių etapą pakeliui į Aliaską ir pačioje joje.
A. Sutkus sako, kad jiedu šio projekto metu planuoja aplankyti visas pasaulio šalis, išskyrus sunkiai aplankomas, tai skaičiuoja, kad aplankys 150 šalių: „Iki karantino aplankėme 19 valstybių, pravažiavome 90 tūkst. km. per 14 mėnesių“.
Keliautojas nevadina to kelione, o būtent projektu: „Juk kelionė – tai dviejų trijų savaičių, mėnesio ar kiek daugiau trukmės kelionė. O čia yra gyvenimo projektas, nes gyveni, kur esi“.
Keliautojas pataria norintiems keliauti visų pirma nebijoti ir nepaisyti mitų, nes pasaulis keičiasi labai greitai: „Šiandien aš negalėčiau patarti žmonėms, kaip keliauti tose vietose, kur buvau prieš du metus ar pusantrų, nes aukštyn kojomis keičiasi viskas labai daug kartų. Karantinas sureguliavo daug dalykų, tad keliauti pasidarė sunkiau. Tad mitus reikia išbandyti pačiam, nebijoti dėliotis maršruto, pasirinkti tai, kas tau yra įdomu ir nepaisyti spalvotų žurnalų. Dažnai objektai būna komercializuoti, todėl ir traukia, nors šalia galbūt yra gerokai įdomesnių, mažiau matytų vietų, miestų“.
Dar vienas A. Sutkaus patarimas, planuojant tokio pobūdžio keliones, tai įsigilinimas į pasaulio šalis, geografiją, laikų, mentaliteto, kultūrų skirtumus: „Reikia žiūrėti ir į tai, kada kur prasideda vasara, kada žiema, nes yra išties labai didžiulis skirtumas tarp pasaulio pietų ir šiaurinės dalies“.
Per 6 metus galima aplankyti visas valstybes, būnant jose po 10 dienų
„Pažįstu žmonių, kuriems svarbiausia užsidėti varneles, kitiems patinka apsižiūrėti, kad po kurio laiko galėtų sugrįžti ilgesniam laiko tarpui, treti nei už ką nekeliauja mažiau nei savaitei ar net mėnesiui – jiems svarbu pajausti šalies ar miesto dvasią, pabendrauti su vietiniais, pamatyti ne tik turistinius objektus, bet ir spėti atrasti mėgstamiausią kavinę, maršrutą pasivaikščiojimui... Nesvarbu, kokio tipo keliautojas, esu tikras, kad kelionė per visas pasaulio šalis – įspūdinga ir nepakartojama patirtis“, – įsitikinęs kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius.
R. Šivirnskas sako, kad reikia apsibrėžti, ką reiškia aplankyti šalį: „Dažnai vartojami apibūdinimai „mažasis vizitas“ ir „geras vizitas“. „Mažasis vizitas“ reiškia, kad esi stovėjęs tos šalies teritorijoje ne oro uoste, traukinių ar autobusų stotyje. Kitaip tariant, jungiamasis skrydis Stambule dar nereiškia, kad jau apsilankei Turkijoje. „Geras vizitas“ reiškia, kad pamatei bent vieną visuotinai atpažįstamą objektą. Niekas negali tiksliai pasakyti, kiek pasaulyje yra aplankiusių visas Jungtinėms Tautoms priklausančias valstybes (193), tačiau skaičiuojama, kad tokių yra mažiau nei 100, iš jų maždaug ketvirtadalis yra „patvirtinti“, kurie įrodė, kad tikrai buvo 20-tyje atsitiktine tvarka parinktų šalių“.
Pasak R. Širvinsko, laikantis nuomonės, kad pasaulyje yra 195 valstybės ir kiekvienoje jų norint praleisti 5 dienas, keliaudami sugaišite 975 dienas. Pridedant po vieną dieną kelionei iš vienos šalies į kitą ir gausime 1170 dienų. Tai yra 3 metai, 2 mėnesiai ir beveik 2 savaitės. Jei kiekvienai valstybei pasiliktum po 10 dienų, užtruktum 5 metus 10 mėnesių ir 10 dienų. „Galiu drąsiai teigti, kad „nėra laiko“ čia – ne argumentas. Mažiau nei 6 metai visam pasauliui pamatyti ir visas likęs gyvenimas su tokia nepakartojama patirtimi, man atrodo, kad tikrai verta“, – tuo tikras keliautojas.
Jeigu norite aplankyti visas 195 valstybes, tai daugiausiai laiko reiktų praleisti Afrikoje, čia jų - 54, 48 yra Azijoje, 44 – Europoje, 33 – Lotynų Amerikoje ir Karibuose,14 – Okeanijoje, 2 – Šiaurės Amerikoje.
Makalius sako, kad šiuo metu kelionių aplink pasaulį neorganizuoja, anksčiau didelio susidomėjimo buvo susilaukusi 4 mėnesius trunkanti kelionė aplink pasaulį kruiziniu laivu. 2018 m. vykusi kelionė su 116 nakvynių su pilnu maitinimu asmeniui kainavo 13 599 eurų. Tokios kelionės metu, kuri prasideda Italijoje, aplankomos tokios vietos, kaip Madeira, Žaliojo Kyšulio salos, Brazilija, Argentina, Urugvajus, Čilė, Peru, Prancūzijos Polinezija, Tahiti, Moorea, Kuko salos, Naujoji Zelandija. Australija, Papua Naujoji Gvinėja, Indonezijos, Komodo salos, Singapūras, Malaizija, Šri Lanka, Indija, Omanas, Jordanija, Egiptas.
Žymiausi keliautojai po pasaulį
Indas Kashi Samaddar savo gyvenimo kelionei išleido daugiau nei pusė milijono (532.000) JAV dolerių. Pasaulį jis apkeliavo per 6 metus, 10 mėnesių ir 7 dienas. Taip pat jis džiaugiasi pirmojo žmogaus, aplankiusio visas valstybes, titulu. Gauti vizas į kai kurias valstybes jam užtruko net tris metus, o Makedonija jo prašymą atmetė net 6 kartus.
Pirmaja moterimi, apkeliavusia visas pasaulio valstybes tapo amerikietė Cassie De Pecol, kuri pasaulį apkeliavo pasaulį būdama vos 27-erių. Tarp labiausiai įsiminusių valstybių jai buvo Kosta Rika, Omanas, Tunisas, Maldyvai, Peru ir Butanas.
Britui Graham Hughes priklauso Gineso pasaulio rekordas už visų valstybių aplankymą nei sykio nesinaudojant lėktuvu. Britas keliavo tik traukiniais, laivais, pėsčiomis, visais įmanomais viešojo transporto būdais. Visai 4 metus trukusiai kelionei jis išleido apie 40.000 JAV dolerių. Norėdamas pasiekti Žaliojo Kyšulio salas jis keturias dienas plaukė vandenyne prakiurusiu laiveliu.
Norvegas Gunnar Garfors visas pasaulio valstybes apkeliavo iki 37 metų. Visa tai jis padarė pilnu etatu dirbdamas televizijoje. Apie savo keliones jis yra išleidęs knygą 198: How I Ran Out Of Countries“ (liet. „198: kaip man pritrūko šalių“).
Amerikietis Chrisas Guillebeau per 11 metų aplankė visas pasaulio valstybes ir išleido 150 tūkst. JAV dolerių. Keliautojas turėjo šiokį tokį palengvinimą – amerikiečiai beviziu rėžimu gali keliauti net į 160 valstybių.
Dar daugiau turinio apie asmeninių finansų valdymą, taupymą, investavimą, rizikas ir kitas aktualias temas bus galima išgirsti nuotolinėje nemokamoje asmeninių finansų konferencijoje „Mano investicija“. Konferencija vyks lapkričio 23–25 d. tiesiogiai portale „Delfi“. Su pranešėjais ir visa konferencijos programa galima susipažinti
Konferencijos dalyviai galės susidėlioti programą, pagal juos dominančias temas: bus galimybė kiekvieno pranešimo laiką atskirai įsidėti į savo asmeninį kalendorių, o jeigu nespės pamatyti dominančių temų, tai po konferencijos visus vaizdo įrašus ras „Delfi Plius“ platformoje.