Kaip atrodo Lietuva šiame Europos kontekste, pasakoja Lošimų priežiūros tarnybos ilgametės darbuotojos – direktoriaus patarėja Sandra Vitkevičiūtė ir atstovė ryšiams su visuomene ir užsieniu Skirmantė Paukštienė.
Nėra vienodo lošimų reklamos reguliavimo
Kai kurios šalys taiko griežtus reguliavimo metodus, todėl lošimų organizatoriai apskritai negali reklamuoti savo veiklos.
„Daugelis šalių teikia pirmenybę daliniam draudimui, kuris, nors ir leidžia reklamuoti lošimų, lošimų įstaigų paslaugas ar produktus, tačiau tuo pačiu rimtai riboja tokių bendrovių galimybes. Tokiose šalyse paprastai draudžiama lošimus reklamuoti internete, televizijoje, bet socialiniuose tinkluose, bet kokiuose kituose viešosios komunikacijos kanaluose. Jeigu reklama yra leidžiama, ji galima laikantis tam tikrų vietos reguliavimo institucijų nustatytų kriterijų“, – pastebi Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus patarėja Sandra Vitkevičiūtė.
Pastaruoju metu siekiant vis aukštesnių lošimų industrijos standartų, daugiau dėmesio skiriant verslo sąmoningumo didinimui, atsakingo lošimo skatinimui ir lošėjų apsaugai, kas ypatingai sustiprėjo pasaulį apėmusios, sukrėtusios ir pakeitusios Covid-19 pandemijos akivaizdoje, Europoje pastebimos vis labiau griežtėjančios tendencijos reguliuojant lošimų reklamą (pvz., Ispanijoje, Belgijoje atsiranda vis daugiau ir griežtesnių draudimų reklamos turiniui, jos transliavimo laikui ir pan.).
Lietuva – tarp šalių, griežtai ribojančių azartinių lošimų reklamą
Reikalavimai azartinių lošimų reklamos skelbimui kitose šalyse yra gana skirtingi – tai gali būti bet kokios išorinės reklamos draudimas (pvz., Latvijoje reklama leidžiama tik lošimo vietų viduje), reklama per televiziją leidžiama tik nustatytu laiku („reklamos langas“ Ispanijoje – audiovizualinė lošimo organizatorių reklama leidžiama tik tarp 1-5 val. nakties), internetinių kazino paslaugų ir azartinių lošimų produktų reklamos televizijoje draudimas (Belgijoje). Neseniai įvesti rinkodaros apribojimai Ispanijos lošimų rinkoje pagal griežtumą yra antroje vietoje po visišką reklamos draudimą įvedusios Italijos.
„Lietuvoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Skelbiant šią reklamą draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją. Be to, įstatymas numato, kad su tokia reklama turi būti pateiktas įspėjamasis užrašas apie tai, kad dalyvaujant azartiniuose lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo azartinių lošimų ar patologinis potraukis lošti. Įspėjamojo užrašo turinį ir jo pateikimo reklamoje taisykles nustato Lošimų priežiūros tarnyba. Taip pat Lietuvoje draudžiama jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirtose interneto svetainėse skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją“, – sako S. Vitkevičiūtė.
Tarnybos atstovė pažymi, kad nors loterijoms reklamos apribojimai netaikomi, loterijų reklama draudžiama vaikams ir paaugliams skirtuose renginiuose, laikraščiuose, žurnaluose, knygose, radijo ir televizijos laidose, interneto svetainėse.
Baudos už pažeidimus - iki 50 000 Eur.
Kaip ir daugumoje Europos valstybių, kuriose už reklamos draudimo pažeidimus skiriamos administracinės ir (arba) baudžiamosios sankcijos, Lietuvoje, azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 1500 iki 4300 Eur.
Nuo 2020 m., įsigaliojus Azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisoms, įteisinusioms baudų dydžius ir jų skyrimo tvarką, už šio draudimo pažeidimą bendrovė tam tikrais atvejais gali būti nubausta netgi iki 50 000 Eur. Iš 24 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, 16 valstybių, tarp kurių ir Lietuva, remiasi valstybiniu lošimų reklamos reguliavimu, įtvirtintu įstatyme.
Iš įdomesnių reklamos ribojimų galima paminėti Slovakiją, kur antžeminius lošimus galima reklamuoti tik 200 metrų spinduliu nuo lošimo vietos, arba, pvz., Nyderlandus, kur azartinių lošimų reklama televizijoje draudžiama nuo 6 val. ryto iki 19 val. popiet.
Liberalesnis požiūris ir apsauga nepilnamečiams
Šveicarijoje ir Prancūzijoje azartinių lošimų reklama yra leidžiama taikant vienintelį reklamos apribojimą – ribojimą nepilnamečiams. Norvegijos ir Švedijos įstatymai taip pat leidžia reklamuoti lošimus, tačiau šalyje yra standartinė apsauga nepilnamečiams ir jiems skirtos reklamos draudimas.
Islandijoje reikalavimai lošimų reklamai gana tikslūs – reklama turi būti išimtinai islandų kalba ir turi aiškiai atspindėti komercinį interesą.
Danijoje leidžiama reklamuoti azartinius lošimus, tačiau jose neturi būti kvietimų dalyvauti lošimuose ar apsilankyti bet kurioje lošimų vietoje. Reklaminiame pranešime neturėtų būti ir pažadų, kurie teiktų viltį pagerinti socialinę padėtį.
Galima pastebėti, kad skandinavai kitų šalių kontekste išlieka gana liberalūs, jų taikomi reklamos ribojimai: išlieka standartiniai nepilnamečiams skirtos reklamos draudimai, reklama leidžiama specializuotose institucijose.
„Juodasis sąrašas“ nuolat auga
Ne vien griežta reklamos priežiūra ir reglamentavimas vienija daugelį Europos šalių. Dauguma ES valstybių narių, tarp kurių ir Lietuva (kartu su Belgija, Bulgarija, Čekijos Respublika, Kipru, Danija, Estija, Prancūzija, Graikija, Vengrija, Italija, Latvija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija) aktyviai blokuoja nelegalias nuotolinio lošimo svetaines ir nelegalių lošimų organizatorius traukia į „Juoduosius sąrašus“, taip kovodamos prieš nelegalią pasiūlą.
„Lošimų priežiūros tarnyba dažnai sulaukia skambučių iš lošėjų, kurie kreipiasi su prašymais padėti. Lošėjai skundžiasi, kad negali prisijungti prie savo interneto paskyrų lošimo svetainėse, kuriose jie anksčiau lošdavo ir į savo paskyras yra įnešę dideles pinigines sumas (neretai šios sumos skaičiuojamos šimtais ar tūkstančiais eurų). Pokalbių metu paaiškėja, kad tokie lošėjai lošia nelegalių užsienio operatorių lošimų svetainėse, tad Lošimų priežiūros tarnybai jas užblokavus, šie žmonės nebeturi galimybės atsiimti savo įmokų“, – sako S. Paukštienė.
„Reikėtų pažymėti, kad lošimas neaiškaus turinio lošimų svetainėse yra pačių lošiančiųjų atsakomybė ir tokiu atveju, priešingai nei lošiant legaliose lošimų svetainėse, lošėjų teisių niekas negina, ginčo atveju lošėjų skundai dėl prarastų pinigų nenagrinėjami. Nėra jokių duomenų ir apie tai, ar nelegaliose svetainėse yra saugomi lošėjų asmens duomenys, ar yra paisoma draudimo neleisti lošti nepilnamečiams“, – papildo S. Paukštienė.
Valstybės narės, tarp jų ir Lietuva (taip pat Italija, Kipras, Latvija, Estija, Lenkija, Graikija, Rumunija, Bulgarija, Belgija ir Slovakija, Čekijos Respublika) „Juoduosius sąrašus“ skelbia viešai priežiūros institucijų svetainėse. Lietuvoje blokuojamų nelegalių nuotolinių lošimų veiklos vykdytojų sąrašą, kuris atnaujinamas kas savaitę, galite rasti Lošimų priežiūros tarnybos interneto svetainėje.
Bendras blokuotų svetainių skaičius visoje Europoje 2020 m. gruodžio 31 d. siekė 113 865, t. y. daugiau nei dvigubai daugiau nei prieš dvejus metus (34 073 domenų). Kasmet pastebimas 42,7 proc. skaičiaus augimas.
Pernai Lietuva Europos kontekste pasižymėjo beveik 200 procentų išaugusiu blokuojamų domenų skaičiumi, lyginant jį su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu ir šiuo aspektu ją lenkė tik kaimyninė Latvija. Šiais metais antrasis pagal dydį „Juodasis sąrašas“ priklausė Lenkijai ir nusileidžia tik Turkijai. Lenkijos sąraše 2020 m. gruodžio mėn. buvo 12 813 domenų, o per praėjusius metus buvo papildyta daugiau nei 4000 domenų.
Atsiskaitymų blokavimas – efektyvi kovos priemonė
„Europoje prieš nelegaliai savo paslaugas siūlančias lošimo svetaines institucijos dažniausiai taiko 3 tipų priemones: tai domeno vardo blokavimas, atsiskaitymų blokavimas, retais atvejais – pačių lošėjų, dalyvaujančių nelegaliuose lošimuose, „kriminalizavimas“ (pvz., už dalyvavimą nelegaliuose lošimuose lošėjams gali būti skirta nuobauda Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Maltoje ir Lenkijoje)“, – sako S. Paukštienė.
Pasak atstovės, šiai dienai apie 60 proc. ES valstybių narių naudoja interneto svetainių blokavimą kaip priemonę prieš nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojus. 52 proc. turi teisinį pagrindą, leidžiantį blokuoti atsiskaitymus, susijusius su nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojais (sąskaitų papildymo, laimėjimų išmokėjimų blokavimas), tačiau tik 30 proc. realiai įgyvendina mokėjimų blokavimo mechanizmus.
Visgi viena iš efektyviausių priemonių, taikomų kovoje su nelegalius lošimus siūlančiais puslapiais, būtent yra mokėjimų, susijusių ne tik su nelegaliais lošimais, bet apskritai su pačiu nelegalią nuotolinių lošimų veiklą vykdančiu subjektu, blokavimas.
Lietuvoje apsaugoti nenorintys lošti
Dar viena svarbi, daugelyje Europos šalių veikianti sistema – viena ar kita forma (dažnai ne visa apimtimi, pvz., Ispanijoje) veikiantis savanoriško apsiribojimo nuo lošimų registras.
Lietuvoje nuo 2017 m. gegužės 1 d. asmenų prašymai neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose registruojami Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre (ASGLA). Remiantis šio registro duomenimis, vidutiniškai per parą 2021 m. gaunama 18 savanoriškai užpildytų prašymų nebeleisti lošti. Pvz., 2021 m. kovo mėnesį buvo gauti 529 prašymai ir bendras prašymų skaičius yra 18 918. Per trejus metus net kelis kartus išaugo skaičius asmenų, nebenorinčių lošti ir savanoriškai pateikusių prašymą apriboti jų tokias galimybes.
Lošimų priežiūros tarnybos atstovė atkreipia dėmesį, kad visi be išimties Lietuvoje registruoti ir savo veiklą vykdantys lošimų organizatoriai privalo neleisti lošti asmenims, įtrauktiems į Apribojusių savo teisę lošti asmenų registrą. Už minėto įstatymo nesilaikymą lošimų organizatoriams yra numatyta administracinė atsakomybė.
Panašus registras neseniai pradėjo veikti ir Latvijoje, tokius registrus ar kitokias savanoriško apsiribojimo sistemas taip pat turi ir Belgija, Ispanija, Estija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Portugalija, Prancūzija.
Nuotoliniai lošimai užkariavo Europos žemyną
Šiuolaikinės skaitmeninės technologijos lemia internetinių lošimų patogumą – lošimai yra pasiekiami visą parą, 7 dienas per savaitę bet kurioje vietoje, kur lošėjas turi galimybę prisijungti prie savo paskyros.
Vienose Europos valstybėse lošti internetu galima jau seniai: nuo 2006 m. Latvijoje, nuo 2007 m. Italijoje, nuo 2008 m. Slovėnijoje, nuo 2009 m. Estijoje), kitose – ne taip seniai neseniai (nuo 2012 m. Vengrijoje, nuo 2016 m. - Lietuvoje). Dalyje šalių leidžiami tik kai kurie lošimai arba juos leidžiama organizuoti su tam tikromis sąlygomis (pvz., Šveicarijoje nuo 2019 m. lošimus internete leista organizuoti tik šešiems kazino organizatoriams), o štai Olandijoje jie vis dar draudžiami (šalis planuoja įteisinti nuotolinius lošimus 2021 m. vasarą). Pvz., Švedijoje vis dar veikia lošimų monopolis, kitur sistema liberalesnė, tačiau stipriai skiriasi sąlygos licencijoms gauti.
Tai, kaip per dešimtmetį nuotoliniai lošimai įsitvirtino Europos žemyne, geriausiai matyti iš pateikiamo žemėlapio: EU-28-licensing-map-2009-2019.jpg (1560×933) (egba.eu)
Lošimų priežiūroje svarbiausia – veiksmų visuma
„Kaip ir antžeminių, nuotolinių lošimų reguliavimo tikslai Lietuvoje yra užtikrinti saugią lošimų rinką vartotojams, apsaugoti tiek lošėjų, tiek lošimo paslaugas teikiančių bendrovių teisėtus interesus, užkirsti kelią nelegaliems lošimams šalyje (taip nuo nelegalios pasiūlos apsaugant tiek vartotojus, tiek licencijuotus Lietuvoje lošimo organizatorius), skatinti atsakingą lošimą, vykdyti priklausomybės nuo azartinių lošimų prevenciją“, - teigė Lošimų priežiūros tarnybos atstovė S. Paukštienė.
Ypatingas dėmesys lošimų priežiūroje yra skiriamas nepilnamečių, pažeidžiamų asmenų (turinčių polinkį į priklausomybę nuo lošimo) apsaugai, sąžiningo sporto palaikymo iniciatyvoms (užkertant kelią manipuliacijoms sporto rezultatais), pinigų plovimo prevencijai.
