Aurelija baigė mediciną Vilniaus universitete, tačiau nusprendė kol kas netęsti šio pasirinkimo, o išbandyti taip pat dažnai atsinaujinantį IT sektorių, tad apsisprendusi pradėjo žvalgytis, kur galėtų pastudijuoti naują sritį, įgyti naujų žinių, kompetencijų, įgūdžių, kurių prireiks naujai profesijai.

„Apie kursus sužinojau sekdama „CodeAcademy“ internetinį puslapį bei jų socialinius tinklus. Mano pasirinktuose kursuose galėjo dalyvauti tik dirbantys asmenys, norintys persikvalifikuoti, tokia buvo idėja. Kursai truko 8 mėnesius, nors pradžioje planuota 6–7, ir buvo labai intensyvūs – vyko keturis kartus per savaitę po keturias vakarais po darbų“, – sako akademijoje mokslus pabaigusi Aurelija.

Kadangi jau prieš tai moteris buvo pabaigusi pirmąjį lygį pasirinktos programavimo kalbos („Java“), tad nusprendė tęsti mokslus ir antrajame lygyje, kurį siūlė ir šie kursai.

„Kursai buvo itin naudingi, dirbantys dėstytojai tikrai labai stengėsi užfiksuoti esminius pagrindus, svarbiausias detales ir visada pagelbėti, jei kas neaišku“, – prisimena Aurelija.

Šiuo metu moteris dalyvauja vieno banko organizuojamoje akademijoje programuotojams, kurioje greitu tempu perbėgama per įvairias programavimo temas bei atliekamas baigiamasis darbas.

„Po šios akademijos atrinktiems dalyviams bus pasiūlyta praktika įmonėje, o po jos galbūt ir įdarbinama. Ką galiu užtikrinti, kad šie kursai tikrai padėjo atrankos metu bei šios akademijos metu. Didžioji dalis teorijos buvo jau girdėta ir matyta“, – sako Aurelija.

Patarimai norintiems persikvalifikuoti

Paklausus, ką patartų galvojantiems apie tokius kursus, Aurelija siūlo pradžioje labai stipriai apgalvoti, ar tikrai norite persikvalifikuoti, kaip stipriai norite ir ar turėsite tam laiko, nes kursai yra išties labai intensyvūs, o ir pats dalykas nėra paprastas suprasti, reikia nemažai papildomų asmeninių pastangų ir laiko informacijai įsisavinti bei įgūdžiams įtvirtinti.

Aurelija Milkaitė – Stasiukevičė. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Taip pat ji siūlo prieš tai pasidomėti situacija darbo rinkoje: „Taip, specialistų ieškoma daug, tačiau žymiau mažiau įmonių ieško „junior“ lygmens specialistų, o atėjus į pokalbį dažniausiai neužtenka pasakyti, kad baigiau vienus ar kitus kursus.

Šiuo atveju labiausiai padeda asmeniniai projektai, kuriuos būtų gerai turėti pasidarius kursų metu. Taip pat svarbu nepamiršti vadinamųjų „soft skills“, asmeninių savybių, kurios dabar daug kur akcentuojamos, kartu su motyvacija. Įmonėms svarbu, kad jų darbuotojai galėtų dirbti komandose bei pateikti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį.“

Į klausimą, ar planuoja dar ko nors mokytis, Aurelija atsako, kad šiuo metu su akademija ne, bet pati tikrai dar mokosi ir mokysis savarankiškai, jog pagerintų turimus įgūdžius: „Šioje srityje negalima nebesimokyti, nes ji labai greitai keičiasi ir tobulėja, tad turime tobulėti ir mes.“

Ar ši sritis bus ta, kurioje norėtų pasilikti visą gyvenimą, moteris dar negali atsakyti užtikrintai, nes dar neįgijo tam reikalingos patirties, bet kol kas programavimo mokslas ir iššūkiai jai labai įdomūs ir norėtų įsitvirtinti būtent šioje srityje.

Moko ir padeda įsidarbinti

„CodeAcademy“ dalyvaudama įgyvendinant 100 proc. mokslų finansavimo priemonę kartu su UŽT siūlo skirtingų kalbų programavimo, duomenų mokslo, programinės įrangos testavimo, skaitmeninės rinkodaros ir web dizaino programas dirbantiems ir nedirbantiems asmenims. Per visą laiką nuo 2017 metų akademijoje pagal šią programą mokėsi apie 2300 asmenų. Aktyviausi metai buvo 2022-ieji, kai akademiją pasirinko virš 1000 asmenų, o šiais metais skirtingose UŽT finansuojamose studijose aktyviai mokosi jau virš 500 asmenų.

„CodeAcademy“ renginiai, nuotr. iš akademijos archyvo

„Pagrindinis mokymo akcentas, kaip ir visos akademijos pagrindinis tikslas, – būti pagrindiniu tramplinu į IRT sektorių. Suteikti naujų aukštos pridėtinės vertės kompetencijų nedirbantiems, kad atvertų naujas karjeros duris, o dirbantiems – dar labiau patobulinti, kad po mokymų asmuo drąsiai jaustųsi darbo vietoje“, – patikina Edvinas Šumskas, akademijos vadovas.

Paklausus, kodėl būtent tokios studijos pasirinktos mokyti, E. Šumskas sako, kad atsižvelgiama į rinką ir jos poreikius: „Mokome visko, ko labiausiai reikia šiuo metu ir žiūrint iš kelerių metų perspektyvos, žinant, kokių darbo pozicijų trūksta IRT sektoriaus įmonėse. Dėl to vien šiuo metu turime 15 skirtingų programų dirbantiems ir nedirbantiems asmenims. Daugelį programų pradedame mokyti pirmieji Lietuvoje ir galiausiai patys padedame įsidarbinti partnerių įmonėse.“

„CodeAcademy“ renginiai, nuotr. iš akademijos archyvo

„CodeAcademy“ atstovas Šarūnas Dignaitis dalyvaus „Login“ konferencijoje, kuri vyks gegužės 11–12 dienomis, joje kalbės apie rinkos pokyčius, kodėl svarbu nuolat mokytis, ugdyti, gilinti jau turimas žinias ir domėtis naujomis galimybėmis. Kodėl visiems iš esmės svarbu priprasti prie technologijų, ir nebūtinai vien tik programavimo, kad jaustųsi komfortabiliai šių dienų darbo rinkoje.

Taip pat palies aktualią temą apie tai, kaip mūsų kasdienius darbus paveikia šios technologijos ir kaip svarbu bus įgyti papildomų įgūdžių, kad neiškristume iš darbo rinkos ateityje.

Bilietai į didžiausią Baltijos šalyse inovacijų festivalį LOGIN jau prekyboje, daugiau informacijos ČIA.

Karjerą keičiančios profesijos sulaukė didžiulio dėmesio

Atsižvelgiant į darbdavių poreikius kvalifikuotai darbo jėgai tenkinti Užimtumo tarnyba vykdo įvairias paramos mokymuisi priemones – tai profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, neformalusis suaugusiųjų švietimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas, stažuotė ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas.

2022 metais įgyvendinant paramos mokymuisi priemones dalyvavo 15,2 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – tai 2,3 karto daugiau asmenų nei 2021 m. Pagal tikslines grupes įgyvendinant paramos mokymuisi priemones dalyvavo 1,9 karto daugiau vyresnio amžiaus, 1,7 karto daugiau jaunimo iki 29 m., neįgalią turinčių asmenų dalyvavimas padidėjo 2 kartus, palyginti su 2021 m.

Klientų didelio atgarsio sulaukė galimybė nuo 2022 metų liepos 1 d. įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas. Mokytis naujos kartos profesijų gali ne tik darbo ieškantys, bet ir užimti asmenys. Iki 2022-ųjų pabaigos net 1,6 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų rinkosi aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas. Daugiausia – IT srities profesijas (1,4 tūkst.), paklausios buvo kompiuterijos (110), inžinerijos (18), verslo ir administravimo (12) ir meno (6).

Karjerą keičiančias profesijas jau įgijo beveik 600 asmenų, daugiausia – 30–49 metų (230) ir jaunimas iki 29 metų (222), taip pat 94 užimti asmenys. Šia galimybe pasinaudojo ir 22 vyresni nei 50 metų žmonės. Šiemet 462 asmenys pradėjo dalyvauti 37 mokymo programose, populiariausios – grafinio dizaino (38), „Java“ (33), „Front-end-serverless“ (36), „Python“ (30).

Klientai gali rinktis iš daugiau kaip 70 mokymo programų, kurias baigus galima įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią (APVK) kvalifikaciją ar kompetenciją. Vyrauja IT srities mokymo programos: jaunesniojo sistemų administratoriaus, „Javos“, „JavaScript“ ar .NET programuotojo, multimedijos techniko, kompiuterinio projektavimo operatoriaus, kompiuterių tinklų priežiūros techniko, PHP programuotojo, programinės įrangos testuotojo modulinės profesinio mokymo programos. Taip pat yra užregistruotos automatinių sistemų mechatroniko, transporto priemonių elektroniko, plastikų liejimo mašinų derintojo, metalo apdirbimo staklių operatoriaus, e. pardavėjo konsultanto modulinės profesinio mokymo programos ir jų moduliai.

2023 m. sausio–vasario mėn. 1128 asmenys pradėjo dalyvauti įgyvendinant paramos mokymuisi priemones, iš jų 426 asmenys rinkosi profesinį mokymą ir 472 – aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas bei kompetencijų pripažinimą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją