Kodėl yra svarbu technologiniai ar inovacijas kuriantys verslai? P. Petrauskas sako, kad inovacijas kuriantys verslai ne tik moka mokesčius valstybei, kuria pridėtinę vertė ir sau, ir su jais susijusiems verslams.

„Inovacijas kuriantys verslai kuria naujas rinkas arba atlieka rinkos raidos funkciją. Kitaip sakant kuria tai, kas bus paklausu ateityje. Mums, kaip Lietuvai, labai svarbu tokie verslai, nes jie kuria konkurencingumo lygį ir padeda išvengti nuo išorės tendencijų ir padeda išvengti per didelių užsienio investicijų, kuris gali lemti žemesnį valstybės ekonominį konkurencingumo lygį“, – įvardija privalumus pašnekovas.

Inovacijų agentūros Proveržio departamento direktorius sako, kad vienas geriausių pasaulinių pavyzdžių yra „Nokia“ pavyzdys.

„Kai sukūrė „Nokia 3310“ sakė, kad tai yra ateities telefonas ir mygtukų niekada niekas nepakeis. Bet atėjo Steve'as Jobsas su nauju požiūriu, kaip turi atrodyti telefonas. Tas pats buvo su „Codak“, „Fujifilm“, kurie sakė, kad foto juostelės yra ta inovacija, kurios niekas nepakeis. Atėjo vėlyvieji 90-tieji, atsirado skaitmeniniai foto aparatai, kurie pakeitė visą rinką ir fotoaparatai visuomenėje perėjo į telefonus“, – pasakoja P. Petrauskas.

Pašnekovas sako, kad jei atsigręžti į dar ankstesnį laikotarpį – nebylus kinas taip pat jau atrodė itin pažangus, kol kažkas nesukūrė įrašo, ir aktoriai kine prabilo ir pakilo visa kino industrija.

Kokios yra dabartinės technologijos, kurios, manome, kad niekada nepakis? P. Petrauskas paaiškina, kad tobulėja viskas, pasaulyje vis stipriau vyrauja žaliųjų technologijų tendencijos, tad reikia pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos.

„Dabar atrodo, kad tai neįmanoma, bet ateis tie 2050-tieji ir, greičiausia, pasieksime tuos rodiklius ir labai paprastai, – vidaus degimo variklius pakeis elektromobiliai, iškastinio kuro deginimą pakeis vandeninis. Apie vandeninio technologijas jau visi pradėjo daugiau šnekėti, bet vis dar yra labai daug skeptikų, kurie sako, kad labai sprogus, sunku transportuoti, reikia labai daug žalios energijos ir kitų dalykų. Tai yra tik laiko klausimas, kada vandeninis iš esmės pakeis iškastinį kurą“, – paaiškina pašnekovas, kad permainos gali būti ne tokios ir tolimos.

LOGIN konferencijoje P. Petrauskas skaitys pranešimą apie žaliąją ekonomiką. Pašnekovas sako, kad stiprių pokyčių reikia labiau tikėtis pačiame požiūryje. Anot jo, procesų skaitmeninimas įmonės reiškia ir tvarumą, tam tikrų išlaidų taupymą, mat mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro. Šalia to pasijungia žiedinė ekonomika, kas šiuo metu vis dar yra gana nauja kryptis.

„Europos Sąjungos tikslas yra iki 2030-tų metų sumažinti CO2 emisijas iki 40 procentų. Lietuvoje mes turime tikslą iki to laiko sumažinti iki 21-no procento. Tai reiškia, kad kiekvienas jau kuriantis verslas, ypatingai, gamybininkai, apie tai jau turi mastyti. Lietuviams labai stipriai nereikia pergyventi, nes į tą bendrą Lietuvos ŠESD'ą (šiltnamio efektą sukeliančios dujos, – Delfi.lt patikslinimas), 85 procentus atneša dvi įmonės – ta, kuri gamina trąšas Jonavoje, dar dešimt procentų prideda gaminanti cementą įmonė Akmenėje. Visos kitos įmonės atneša tik 15-ka procentų. Valstybė nemažai investavo pastarąjį dešimtmetį, kad įmonės įsigytų naujausią įrangą, naujausias technologijas, optimizuotų procesus“, – sako P. Petrauskas.

Pašnekovas sako, kad Lietuvai dar trūksta naujų produktų, tačiau apie tai plačiau išgirsite LOGIN konferencijoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės