Išmaniųjų įrenginių naudojimas jau seniai tapo įprastu kasdieniu dalyku, tačiau, norint prisijungti prie programėlių, dažniausiai sulaukiame prašymų pateikti asmeninės informacijos.

„Tai vienas iš dviejų pagrindinių laiptelių, kaip mes atiduodame savo duomenis. Pagrindinis būtų visi mūsų įrenginiai – telefonai, apyrankės, išmanieji žiedai. Mes leidžiame jiems rinkti mūsų duomenis. Kita dalis yra socialinė medija – labai daug informacijos paliekame apie save internetinėse platybėse. Svarbu pabrėžti, kad tai darome savanoriškai. Mes visi sutinkame atiduoti savo duomenis arba dažnu atveju atiduodame nepagalvodami, ką tai reiškia mūsų privatumui“, – sako kibernetinio saugumo kompanijos „Surfshark“ rinkodaros duomenų vadovas Artūras Sadauskas.

Pašnekovas sako, kad yra rizika ir potencialas, jog duomenis renka net taksi ar žaidimų programėlės – pavyzdžiui, programėlė prašo rinkti duomenis, kur mes vaikštome, kiek judame, kai leidžiame laisvalaikį, nori turėti prieigą prie mūsų įrenginių vaizdo kameros. A. Sadauskas sako, kad kai kurios programėlės prašo ir prieigos prie garso sistemos ar net asmeninių nuotraukų, kontaktų, tad reikia gerai apgalvoti, ar programėlei išties norime leisti save sekti.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kam mes įrašėme tą programėlę, ką mes su ja darysime. Jei įrašėme
Artūras Sadauskas
tokią, kuri seka mūsų žingsnius, duomenis, ar mes sveikai gyvename, – gerai, bet duoti prieigą prie kameros nėra tikslo. Labai dažnai programėlės turi 50 puslapių susitarimų, kurių mes neskaitome ir tiesiog sutinkame duoti viską“, – kaip neapgalvodami neretai elgiamės, įvardija specialistas.

Kas nutinka, jei programėlei leidžiama prieiga prie įrenginio kameros ar garso? A. Sadauskas sako, kad tokiu atveju realu, jog įmanomas asmens pasiklausymas ar stebėjimas.

„Kaip pavyzdys – į vienų didžiausių gamintojų televizorius buvo įmontuotos kamerytės. Visi žinojo apie tai, tiesiog buvo kažkokia programinė klaida ir ji nuolat filmavo. Taip gali nutikti. Apie mus yra renkami tokie bendriniai duomenys – jei ką nors žiūrime, pavyzdžiui, skroliname ir sustojame ties kažkokiu postu, užfiksuojama, kad praleidome 4 sekundes ir mums ta tema įdomi“, – pasakoja kibernetinio saugumo kompanijos rinkodaros duomenų vadovas.

Jei tai nekelia pasitikėjimo, pašnekovas paaiškina, kad dauguma tokių analizių yra legalios, nes žmonės patys duoda prieigą prie savo duomenų. Taip „Google“ ieškota informacija netrukus gali jums apie save priminti socialiniuose tinkluose.

Yra atlikta eksperimentų, kai bendraudami žmonės pavartoja tam tikrą žodį ir netrukus tai atsiranda socialinių tinklų pasiūlos srityje. Ar tai realu, sutapimas, ar konspiracija?

Specialistas šypsosi, kad čia kone tolygu klausimui, kas pirmiau atsirado – višta ar kiaušinis.

„Klausimas labai dažnai užduodamas. Kiek teko skaityti literatūroje, patys algoritmai turi tiek duomenų apie mus, kad jie nuspėja, ko mes norėsime. Tai šiek tiek gąsdina. Yra ir privalumų, ir minusų. Kaip tai galėtų veikti? Tarkim, yra vyrukas, Jonas, jis turi draugę ir jie keliauja dviese. Jei išsiskiria su drauge, pažymi feisbuke, kad nebedraugauja, tai, tikėtina, jam bus siūlomos kelionės keliauti vienam arba su draugų grupe, o ne porų kelionės“, – pasakoja A. Sadauskas.

Pašnekovas sako, kad Anglijoje neseniai buvo atliktas eksperimentas, kuris paaiškina, kad aplinka išties stebima.

„Žmogus paėmė mažą vagonėlį, į jį įsidėjo 50 telefonų ir išėjo pasivaikščioti Londono gatvėmis – įjungus „Maps“ programėlę rodė, kad visur yra spūstys, patarė nevažiuoti, nors gatvės buvo visiškai tuščios. Tai dėl to, kad jis turėjo 50 telefonų su savimi“, – kaip žmogus suklaidino programėlę, atskleidė specialistas.

A. Sadauskas pataria tiesiog gerai apgalvoti, ar visos turimos programėlės išties reikalingos, o jei jau norite įsidiegti dar vieną, neskubėkite spausti „taip“.

„Jei prašoma priėjimo prie kameros ar mikrofono, atkreipkite dėmesį, ar tikrai to reikia. Kalbant apie kameras ir mikrofonus, labai mažai programėlių turi tokį poreikį“, – pašnekovas primena rūpintis technikos priemonių prieigų leidimais.

Anot A. Sadausko, vis daugiau žmonių labiau ima vertinti savo privatumą, tad įmonės, verslas privalo į tai reaguoti; ir būsimais lyderiais, manoma, taps būtent tos įmonės, kurios pradės kreipti dėmesį į vartotojų poreikius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją