Apie technologijų kūrėjų ryšį, fintech ekosistemą bei tarpusavio santykių svarbą papasakojo „Go Vilnius“ verslo skyriaus vadovas Tautvydas Tamulevičius. Jo teigimu, jeigu bus tęsiami dabar vykstantys darbai ir projektai, Vilniaus vardas pasaulinėje žiniasklaidoje skambės dar dažniau.
– Kaip vertinate fintech sektoriaus situaciją Lietuvoje?
– Fintech yra vienas sėkmingiausiai augančių technologijų sektorių šalyje, ypač – Vilniuje, kur ir steigiama didžioji dalis fintech įmonių. Esame pirmieji Europoje pagal licencijuotų įmonių skaičių ir nėra kitos srities, kur galėtume džiaugtis tokia lyderyste. Didėja sektoriaus branda, įdarbinama vis daugiau žmonių ir fintech tampa vis reikšmingesniu sektoriumi.
– Kaip tarpusavyje bendradarbiauja skirtingų sričių fintech įmonės bei specialistai, galbūt kuria bendrus projektus?
– Vilniaus dydis ir ekosistemos tarpusavio ryšiai leidžia čia vykti tarpsektoriniam bendradarbiavimui, tam, ką mes vadiname „Vilnius TechFusion“. Pavyzdžiui, matome, kaip kuriami ir vystomi nauji fintech įmonėms reikalingi sprendimai, tokie, kaip veido atpažinimo technologijos ar rizikos valdymo sprendimai, nuolat atsiranda naujų bendradarbiavimo pavyzdžių ir naujų įmonių, kurios, ateityje, gali turėti reikšmingos įtakos visai fintech industrijai.
Tai galima pasiekti tik todėl, kad visos įmonės, veikiančios Vilniuje, orientuojasi į pasaulinę rinką ir yra suinteresuotos asociacijų ar ekosistemą buriančių renginių pagalba bendrauti, keistis žiniomis, spręsti bendras problemas, didinti savo konkurencinį pranašumą, padėti vienos kitoms. Tame procese dalyvauja ir politikos formuotojai – kuriama fintech strategija yra geras pavyzdys, kaip rinka kartu su reguliuotoju sutaria dėl ateities gairių.
– Kaip manote, ar fintech ekosistema Lietuvoje jau pakankamai išvystyta, ar dar yra, kur tobulėti, nes dažniausiai koncentruojamasi tik į sostinę?
– Ekosistema evoliucionuoja natūraliai – lyginant su praėjusiais metais, įmonių skaičius iš esmės nebeauga, bet daugėja ekosistemoje dirbančių asmenų, auga sektoriaus branda. Ar kiti šalies miestai gali labiau įsijungti, pasakyti sunku. Vis dėlto, pagrindinė priežastis, dėl ko investuotojai renkasi Vilnių ir ne tik fintech srityje, yra talentai, kurie koncentruojasi Vilniuje. Strategiškai konkuruojant su kitais finansinių technologijų centrais – Frankfurtu, Amsterdamu ar Londonu, nėra blogai savo konkurencinio pranašumo neskaidyti, o šalies viduje – specializuotis.
– Kokia šio sektoriaus situacija darbuotojų klausimu – besirenkančių šią kryptį daugėja/ mažėja; poreikis auga?
– Mūsų duomenimis, Vilniuje fintech ekosistemoje dirba virš 4800 žmonių. Pastaruosius dvejus metus šis skaičius auga vidutiniškai 30%. Poreikiai yra dar didesni – gausu darbo skelbimų AML specialistams, programuotojams, teisininkams. Atlyginimų vidurkis šiame sektoriuje yra apie apie 3000 eurų.
– Kokia „TechFusion“ svarba Vilniui ir visai Lietuvai pasaulinėje rinkoje?
– „Vilnius TechFusion“ yra pavadinimas to, kas natūraliai Vilniuje susiklostė – Vilnius yra technologijų ir inovacijų miestas, kuriame šiose srityse dirba beveik 50 tūkst. žmonių, sukuriančių didelę pridėtinę vertę. Skaičiuojame, kad vidutiniškai vieno darbuotojo generuojamos pajamos versle Vilniuje yra 140 tūkst. eurų, tuo tarpu „TechFusion“ sektoriuose – 220 tūkst. eurų ir auga sparčiau, nei kitose srityse. Tad technologijų sektorių svarba Vilniui ir Lietuvai yra reikšminga, į tai turime orientuotis galvodami apie savo švietimo sistemą, talentų pritraukimo politiką, mokestinę aplinką – matyti, kur kuriama didžiausia vertė ir aktyviai stengtis, kad jos būtų dar daugiau.
– Kodėl tokių projektų reikėtų daugiau?
– Talentų pritraukimo ir ugdymo politikoje turime neatsakytų klausimų, ar norime orientuotis į tuos sektorius, kuriuose jau dabar yra didžiausias talentų poreikis ir kokiais veiksmais šią problemą spręsime. Turime turėti tiek trumpalaikių strateginių tikslų talentų pritraukimui, tiek ilgalaikių tikslų didinti skaičių žmonių, kurie renkasi technologijų profesijas.
– Vilnius užėmė aukštą vietą „Europos inovacijų sostinės“ apdovanojimuose, kas lėmė tokią sėkmę?
– Vilnius renkasi veikti drąsiai ir greitai, mes esame vertinami užsienyje už savo iniciatyvas atvirų duomenų politikoje, skaitmeninėse paslaugose, mobilumo paslaugas (dalinimosi automobiliais ekosistemą), iniciatyvas švietime (kompiuterinio raštingumo ir programavimo mokymą, „FabLab“ iniciatyvas). Tikriausiai, dažnai neįvertiname to, ką turime, bet bendrame kontekste atrodome tikrai neblogai, nes megapoliuose daryti pokyčius yra žymiai sudėtingiau, o Vilniuje yra puiki dermė tarp drąsios politikos ir progresyvios visuomenės, atviros pokyčiams.
– Lietuvos vardas vis dažniau minimas technologijų kūrimo srityje, ką galima padaryti, kad mums sektųsi dar geriau?
– Technologijas ir įvairius sprendimus jas pritaikyti kuria žmonės. Kuo daugiau žmonių atvesime į šiuos didžiausią potencialą rodančius sektorius ir skatinsime jų kolaboravimą, tuo didesnė tikimybė, kad ir toliau šalyje bei Vilniuje rasis pasaulį stebinančių sprendimų, startuolių – vienaragių, inovatyviausių mokslinių tyrimų. Dažnai ištisas industrijas pakeičiantys sprendimai gimsta tarpsektorinio bendradarbiavimo metu, vykstant tam susiliejimo efektui, kuriam Vilnius yra puikiai tinkantis miestas.
– Kaip techologijų inovatoriams sekasi pritraukti užsienio investicijas dabartiniame ekonominiame ir geopolitiniame kontekste?
– Išskirtinis mūsų startuolių ekosistemos bruožas yra iš savo pajamų augančios įmonės (angl. bootstrapped), kurios bene iškart turi neblogus pelno rodiklius ir tvarius verslo modelius. Tad dabartiniame ekonominiame klimate, kuriame bliūkšta daugelio ekosistemų įverčiai, o investuotojai ieško mažiau rizikingų įmonių, mūsų startuoliai ir bendrai ekosistema turi neblogą šansą pasinaudoti tendencijomis savo naudai.
