2022-ųjų energetikos problemos gali pasikartoti

Gamtai draugiškos technologijos rūpi ne tik Lietuvai ar Europai, ši sritis pastaruoju metu itin aktuali visame pasaulyje. Tačiau Lietuva dar turi pasitempti žaliųjų technologijų, ypatingai energijos kaupimo, sprendimų vystyme. „Ignitis Grupės“ technologijų vystymo vadovas Paulius Kozlovas tvirtina, kad žaliosios technologijos sprendžia ne tik globalines, bet ir regionines problemas. Pasaulio problemų, kaip globalinis atšilimas ir auganti tarša, Europa viena savarankiškai neišspręs, tačiau taršių energijos šaltinių mažinimas, pirmiausia, yra Europos, kaip regiono, priklausomybės mažinimas.

Paulius Kozlovas

„Tai, ką energetika Europoje išgyveno 2022 metais gali pasikartoti ir ateityje, jei nesumažinsime iškastinio kuro vartojimo, kuriuo apsirūpinti pati Europa nėra pajėgi. Būtent šios priežastys lems, kad žaliasis kursas bus toliau sistemingai taikomas. Energijai imlios įmonės, kurios pasirinks ignoruoti šią kryptį, labai tikėtina, susidurs su konkurencingumo iššūkiais“, – sako jis.

Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė Laima Balčiūnė atkreipė dėmesį, kad žaliąsias technologijas verslai renkasi pagal poreikį. Ieškoma tokių sprendimų, kurie leistų sutaupyti, optimizuoti veiklą ir sumažintų įvairią taršą.

Anot jos, šiuo metu verslai dažniausiai investuoja į atsinaujinančius energijos šaltinius, kurie ne tik tausoja aplinką, tačiau ilgainiui atsiperka ir finansiškai. Taip pat populiarios energijos vartojimo stebėsenos sistemos, leidžiančios verslams identifikuoti neefektyviai naudojamus išteklius ir ieškoti sprendimų, kaip tą efektyvumą būtų galima dar labiau padidinti.

Ji išskyrė ir automatizavimo svarbą, kuriam reikia investicijų, tačiau galima optimizuoti procesus ir investicijos netrunka atsipirkti: „Šiuo metu robotizacijos lygis Lietuvos versluose yra menkas, nuo pasaulinių vidurkių atsiliekame 4–5 kartus. Sutaupyti gamybos kaštai, padidintas efektyvumas, darbo atlikimo kokybė, duomenų surinkimas ir analizavimas – tai tik keletas galimų robotizacijos naudų, kurias verslai gali išnaudoti. Automatizavimo ir robotizavimo sprendimai padeda kurti žiedinę ekonomiką, tausoti aplinką energijos panaudojimo efektyvumo ir taupymo, žemės ūkio, transporto, atliekų tvarkymo ir vandens bei dirvožemio valymo srityse“.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius pastebėjo, kad Lietuvos verslas galėtų daugiau investuoti į biotechnologijas, kuriomis iš medienos atliekų ir augalų gaminami labai įvairūs ir vertingi produktai. Lietuvoje daug medienos ir augalų tiesiog supūva, o šio proceso metu išsiskiriančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos pasklinda atmosferoje nesukurdamos jokios ekonominės vertės.

Valdas Lukoševičius

Lietuvos verslo perspektyvos

Nors žaliųjų inovacijų srityje dar negalime konkuruoti su daugeliu šalių, Lietuva turi nemažai perspektyvų. Pasak P. Kozlovo, sparčiai vystoma atsinaujinančių energijos išteklių plėtra atveria dvi galimybes. Pirmiausia, daugėjant žaliosios generacijos rasis vis daugiau ypatingai pigių elektros energijos valandų. Tai sukurs galimybes optimizuoti procesus, įmonių veikloje ieškoti lankstumo ir išnaudoti pigiausias kilovatvalandes. Ateityje skirtumai tarp pigiausių ir brangiausių valandų tik augs, todėl šiandien priimti lankstumo sprendimai turės vis didesnę vertę.

Antroji galimybė – žaliųjų technologijų vystymas: „Neturėtume meluoti sau, sakydami, kad pavysime ir aplenksime rinkos lyderius vėjo ar saulės energetikos sprendimuose, bet bene greičiausiai šiuo metu auganti rinka yra energijos kaupimo srityje. Trumpo, iki kelių valandų, energijos kaupimo sprendimų traukinys jau nuvažiavo, tačiau atvyksta kitas. Energijos sprendimai, galintys saugoti didelius energijos kiekius savaitę ar mėnesį – trūkstamos energetikos transformacijos detalės. Neabejoju, kad Lietuva galėtų rasti savo vietą tokių technologijų vystyme ar tiekiant specifinius komponentus“.

Saulėtekio technologijų parko tyrimo duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 50 žaliųjų inovacijų sektoriaus startuolių. Nuo 2017 metų jie pritraukė 705 mln. eurų investicijų ir šis skaičius nuolat auga, tvarūs lietuviški startuoliai tampa vis labiau vertinami rizikos kapitalo bendrovių ir kitų privačių investuotojų.

Laima Balčiūnė

„Tokie tvarūs startuoliai kaip „Vinted“, „CityBee“, „Spark“, „PVCase“ ir „Ovoko“ pritrauktas investicijas skaičiuoja šimtais milijonų. Perspektyvos tikrai šviesios, gal tik norėtųsi, šiek tiek daugiau dėmesio iš vykdomosios valdžios. Labai svarbu, kad sąlygos, reguliaciniai mechanizmai sektoriaus augimui būtų kiek geresni ir visi procesai vyktų greičiau, kas šioje dinamiškoje ekosistemoje turi didžiulę reikšmę“, – aiškino L. Balčiūnė.

Didžiausias dėmesys – atsinaujinančiai energetikai

Pašnekovai išskyrė keletą sričių, kurios Lietuvoje labiausiai stokoja žaliųjų inovacijų. V. Lukoševičius įsitikinęs, kad labiausiai trūksta žaliųjų degalų transportui ir individualiam šildymui. Tačiau juos reikia gaminti ne iš žemės ūkio produkcijos, bet iš medienos, nes maisto stygius tik didės.

„Tam jau sukurtos ir vystomos prehidrolizės ir kitos technologijos, kuomet iš medienos gaminamas skystas ir dujinis biokuras. Tokio proceso atlieka – ligninas – galėtų būti naudojamas šilumos gamybai centrinio šildymo įrenginiuose. Biotechnologinių procesų metu susidaro daug liekamosios šilumos, kuri gali būti sėkmingai panaudojama miestų šildymui“, – detalizavo LŠTA prezidentas.

Jam pritarė ir L. Balčiūnė, atkreipusi dėmesį, kad mūsų šalies startuoliai siūlo naujoves būtent toms sritims, kuriose labiausiai trūksta žaliųjų inovacijų. Turime nemažai startuolių, kurie kuria produktus ir paslaugas, susijusias su atsinaujinančios energetikos šaltiniais. Tokio pobūdžio startuolių gausu ir Europoje bei visame pasaulyje, tačiau atsinaujinanti energetika – sparčiai auganti ir besiplečianti sritis, kurios augimą gerokai pagreitino Rusijos invazija į Ukrainą: „Tuomet didelė dalis Europos šalių siekė mažinti savo energetinį priklausomumą nuo šalies agresorės ir žymiai padidėjo poreikis alternatyviems energetikos šaltiniams. Taip buvo pastebima ir rinkoje – vien pernai buvo parduoda 100 proc. Europoje pagamintų saulės kolektorių ir tuo metu buvęs poreikis nebuvo patenkintas pilnai, kolektorių reikėjo žymiai daugiau“.

Dar viena sritis, kurioje dirba tvarūs startuoliai – transportas ir susisiekimas. Beveik 30 proc. oro taršos sudaro transporto išmetamos dujos ir jau kurį laiką siekiama šį skaičių mažinti.

„Ignitis grupės“ atstovas pridūrė, kad investicijas į trūkstamas naujoves gali paskatinti įvairūs veiksniai. Pavyzdžiui, praeiti metai parodė, kad tik šokas iškastinio kuro rinkoje gali priversti skubiai imtis sprendimų mažinti verslų priklausomybę nuo kuro, kurio kainos Europa diktuoti negali. Praeitų metų energetikos krizė pagreitino žaliųjų technologijų diegimą labiau nei paskutiniai 5 metai nuosaikios politikos.

„Dvejoju dėl didžiųjų verslų motyvacijos investuoti į žaliąsias technologijas vien dėl žalumo. Manau, nėra teisingai visą žalinimosi lūkestį užkrauti didiesiems verslams. Poreikį produkcijos gamybai sukuriame mes, vartotojai. Ieškant kaltų dėl globalinių problemų pravartu užmesti akį į veidrodį. Kiek patys esame pasiruošę atsisakyti, pakeisti savo gyvenimo būdą, mažinti vartojimą, keisti keliavimo įpročius?“, – klausė P. Kozlovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją