aA
Daugiau negu ketvirtadalis (26 proc.) moterų Baltijos šalyse yra finansiškai priklausomos nuo savo sutuoktinių ar partnerių pajamų. SEB banko atlikto tyrimo duomenimis, netekusios vyro ar partnerio paramos, finansinių iššūkių patirtų 24 proc. Lietuvos moterų. Bemaž pusei (45 proc.) moterų Lietuvoje vyro ar partnerio netekties atveju tektų perimti bent dalį jo skolų ar kitokių finansinių įsipareigojimų.
Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė
Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė

Lietuvos moterų padėtis šiek tiek geresnė negu Estijos ar Latvijos, kuriose beveik 3 iš 10 moterų yra finansiškai priklausomos nuo savo vyrų ar partnerių. Vis dėlto visose trijose šalyse matyti didelis skirtumas tarp moterų ir vyrų padėties: vidutiniškai tik 8 proc. vyrų yra finansiškai priklausomi nuo savo antrųjų pusių.

Tyrimo duomenimis, bemaž 7 iš 10 moterų Baltijos šalyse buvo išėjusios vaiko priežiūros atostogų ir vidutiniškai 2,3 praleido atsitraukusios nuo darbo rinkos, palyginti su 1,6 mėnesio, kuriuos vaikams auginti paskyrė vyrai. Lietuvos moterys vaiko priežiūros atostogose vidutiniškai praleidžia 2,2 metų.

Lyčių lygybės požiūriu Lietuva pernai užėmė 20 poziciją tarp 27 Europos Sąjungos valstybių, nusileisdama Estijai (17 vieta) ir Latvijai (16 vieta).

Baltijos šalių įmonių valdybose moterys sudaro mažumą – vidutiniškai kiek mažiau negu 35 proc. valdybos narių. Ir Lietuvoje, ir Latvijoje bei Estijoje moterys dažniau vadovauja švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įmonėms bei organizacijoms.

Nors vadovaujančių organizacijoms, verslo kompanijoms ar politikių moterų daugėja, mūsų šalyje moterų lyderystė neretai vis dar vertinama dviprasmiškai, yra apaugusi įvairiais stereotipais, lydima įsisenėjusių dogmų. Apie moteris vadoves kalbame su viena stipriausių šalies moterų lyderių „SEB“ banko, kuris ir atliko šį tyrimą, vadove Sonata Gutauskiene–Bubneliene.

Sonata, ką rodo ši statistika?

Ši statistika, ir kiti SEB banko duomenys rodo, kad mūsų visuomenėje vis dar yra gaji nuostata, kad moterys yra labiau šeimos, o ne verslo ar karjeros kūrėjos. Tokią nuostatą būtina išgyvendinti, ypač šiuo, visam pasauliui sudėtingu metu. Tam reikalingi ne tik instituciniai ir teisiniai pokyčiai, bet ir būtina ugdyti organizacijų, įmonių, gyventojų sąmoningumą ir supratingumą, užtikrinti gerosios praktikos ir patirties sklaidą visuomenėje.

Kaip manote, kiek šioje vietoje yra pačios moters „kaltė", kad ji vertinama būtent taip?

Per menkas dalies moterų pasitikėjimas savimi žymi psichologinę būseną, kurią dažnais atvejais lemia auklėjimas ir skirtingais laikotarpiais supanti aplinka. Todėl sakyti, kad žema savivertė yra asmeninė ja pasižyminčios moters „kaltė“, jokiu būdu negalima.

Turime suprasti, kad tokį moters savęs vertinimą dažniausiai diktuoja iš išorės pasiekiantys stereotipai. Dalyje šeimų darbai tebėra skirstomi į „vyriškus“ ir „moteriškus“, o jose augantys vaikai vis dar skatinami ugdyti „berniukiškas“ ir „mergaitiškas“ savybes. Dalis visuomenės vis dar tiki, esą „mergaitei sunkiau suprasti matematiką ar fiziką“, o pagrindinis moters tikslas ir prioritetas suaugus turėtų būti šeima ir vaikų auginimas, šeimos maitintojo vaidmenį priskiriant vyrui.

Mūsų, kaip visuomenės, uždaviniu tampa naikinti tokius stereotipus, tuo pačiu ir perbraižyti ribas, kurias dalis moterų vis dar linkusios įžvelgti. Aš teigiu labai paprastai: nėra nei ribų, nei priežasčių save labiau vertinti ar nuvertinti vien dėl savo lyties, tautybės, kilmės, partnerio preferencijų ar kitų panašių priežasčių. Tos ribos egzistuoja tik mūsų pačių mąstyme. Tai giliai suvokiant, gali atsiverti visiškai kitokios perspektyvos ir galimybės.

Jau kuris laikas daug kalbama apie moterų lyderystę, kad laikai keičiasi, kad moterų lyderių vis daugiau, bet ar tikrai? Ir ar tikrai keičiasi tokiu tempu, kaip norėtume?

Moterų lyderystės plėtrą šiuo metu galime prilyginti tai iki pusės pripildytai stiklinei. Vieniems ji atrodo pusiau tuščia, kitiems – pusiau pilna. Nors moterys vis labiau įsitvirtina aukščiausiuose Lietuvos ir tarptautinių institucijų postuose, istorijų apie sėkmingai veikiančius verslus įkūrusias moteris girdime vis daugiau, statistika atskleidžia, kad iš tiesų ir Lietuvos, ir tarptautiniame versle vis dar ryškiai dominuoja vyrai.

Žvelgiant globaliai, dar prieš porą metų iš visų pasaulio aukščiausių grandies vadovų moterys sudarė mažiau nei trečdalį – tik 29 proc. Neseniai skelbta, kad moterų vadovių Lietuvoje yra 2,5 karto mažiau negu vyrų, o tarp šalies įmonių valdybų narių moterys sudaro tik 36 proc.

Vieno didžiausių bankų šalyje vadovė: pasauliui reikia daugiau moteriškumo pačiomis įvairiausiomis prasmėmis
© Shutterstock

Tokią padėtį verta keisti dėl pačių įvairiausių priežasčių, įskaitant ekonomines. 2019 metais Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad tos įmonės, kuriose bent trečdalis vadovių yra moterys, savo pelningumą padidina iki 10 kartų, lyginant su tomis įmonėmis, kuriose moterų skaičius vadovybėje yra itin mažas. Žiūrint dar plačiau, lygios karjeros galimybės, įskaitant atlyginimų tarp vyrų ir moterų suvienodinimą, globalią ekonomiką iki 2030 metų papildytų apie 13 trilijonų dolerių.

Kokios pagrindinės priežastys, kad moterų lyderių vis dar neturime tiek, kiek galėtume? Kurios jų yra ryškiausios ir sunkiausiai valdomos ar keičiamos?

Džiaugiuosi aplinkui save matydama pavyzdžių, liudijančių, kad moterys gali sėkmingai užimti ir eiti aukščiausias ir didžiausios atsakomybės reikalaujančias pareigas. Štai, „SEB" banko valdyboje sudarome pusę: iš šešių valdybos narių trys yra moterys. Tačiau suprantama, kad tokia padėtis dar toli gražu ne visur.

Iš daugybės garsių verslo kūrėjų istorijų šiandien matome, kad įveikti vidines kliūtis ir nuostatas kartais būna dar sunkiau negu išorines. Socialinių vaidmenų ir stereotipų veikiamos moterys dažniau nuvertina savo galimybes ir rečiau rizikuoja. Pastebime, kad moterims dažniau stinga pasitikėjimo savimi, jos labiau linkusios atsiduoti šeimai, o ne verslui ar karjerai, ir laikosi nuomonės, kad šeiminis gyvenimas ir karjera negali būti suderinama.

Manau, kad svarbu padėti moterims suvokti jų galią. Štai, Lietuvoje daugiau negu kas trečias (36 proc.) gyventojas atideda planus kurti savo verslą, nes baiminasi nesėkmės ir vengia rizikos. SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas rodo, kad nesėkmės baimė labiau būdinga moterims – šią kliūtį įvardijo 4 iš 10 respondenčių, palyginti su 31 proc. vyrų.

Moterų patiriama baimė suklysti, savęs nuvertinimas, per menkas pasitikėjimas savimi veikia visą šalies ekonomiką. Kasmet šalis dėl to praranda kelis procentus BVP. Tarptautinės konsultacijų bendrovės „Boston Consulting Group“ (BCG) analizė rodo, kad bendras pasaulio BVP galėtų augti dvigubai sparčiau, jeigu moterys ir vyrai vienodai įsitrauktų į verslą. Tai itin svarbu šiais laikais, kai pasaulis patiria neregėtą įtampą, o globali ekonomika kenčia nuo pandemijos padarinių, infliacijos, karo Ukrainoje.

Periodiškai „SEB" banko atliekamos apklausos vis dar rodo, kad dar pačioje profesinio kelio pradžioje visuomenės nuostatos ir lyčių stereotipai gali savotiškai užprogramuoti mažesnius moterų lūkesčius. Pavyzdžiui, jaunos moterys savo galimybes ateityje apibrėžia kur kas kukliau negu jauni vyrai: 2020 m. atlikta apklausa parodė, jog peržengti 2 tūkst. eurų atlyginimo ribą per penkerius metus tikisi 34 proc. apklaustų jaunų vyrų, o tokius pat atlyginimo lūkesčius puoselėjančių jaunų moterų skaičius buvo beveik tris kartus mažesnis – 13 procentų.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad ir šiuo metu daugiau kaip 1 200 eurų atlyginimą į rankas gaunančių 18–25 metų vyrų dalis yra daugiau negu dvigubai didesnė negu to paties amžiaus moterų. Negana to, vertinant ateities lūkesčius, pastebima, kad jaunos moterys kur kas rečiau save mato kaip gaunančias didžiausią nurodytą atlyginimą.

Jeigu imtume bendrai, kiek moterims sunku „prasibrauti“ į taip vadinamas vyriškas profesijas, pradedant pilotėmis, baigiant inžinierėmis, IT vadovėmis, banko ar draudimo kompanijų vadovėmis?

Kalbėdama apie lygias galimybes, norėčiau vengti tokių žodžių kaip „prasibrauti“ – jie suponuoja, kad organizacijose žmonėms kažko tenka siekti per jėgą, kartais – dirbtinai sudarant išskirtines sąlygas vienos ar kitos lyties asmenims. Visuomet pabrėžiau, kad asmens patirtis, gebėjimai ir kompetencija visais atvejais turi būti svarbiausi ir vieninteliai veiksniai, lemiantys jo ar jos pasirinkimą eiti vienas ar kitas pareigas. O viso pasaulio patirtis rodo, kad padėtis sparčiausiai gerėja tose įstaigose ir organizacijose, kuriose visiems kuriamos vienodos galimybės, kur kalbama apie įtrauktį ir įvairovę ir kur nuolat ieškoma geriausių būdų jai užtikrinti.

Vieno didžiausių bankų šalyje vadovė: pasauliui reikia daugiau moteriškumo pačiomis įvairiausiomis prasmėmis
© Shutterstock

Ar politiniame lygmenyje bei valstybinėse institucijose turime užtektinai moterų lyderių?

Moterų – lyderių politikoje šiandien, matyt, daugiausia per visą Lietuvos istoriją. Būtent moterys vadovauja Seimui ir Vyriausybei, taip pat šešioms iš 14-os ministerijų. Nepamirškime ir to, kad pirmoji Lietuvos Prezidentė moteris išrinkta dar 2009-aisiais metais, ir šaliai vadovavo dvi iš eilės kadencijas. Kitose srityse dirbančios ir aukštas pareigas užimančios moterys taip pat nebėra naujiena, arba kaip „naujiena“ yra sutinkamos vis rečiau.

Nepaisant to, Statistikos departamento duomenimis, moterys sudaro kiek daugiau negu trečdalį (36 proc.) visų 122 tūkst. vadovų pareigas užimančių asmenų. Vien žvelgiant į šią statistiką peršasi išvada, kad moterims sąlygos siekti karjeros ir lyderystės versle nėra tokios palankios kaip vyrams.

Visuomenėje, kurioje socialiniai vyrų ir moterų vaidmenys ilgą laiką buvo griežtai apibrėžti, šių kliūčių vis dar yra ir apie tai signalizuoja neseniai atlikto SEB banko klientų tyrimo duomenys. Vertindami jo rezultatus suskaičiavome, kad iš visų banko verslo klientų tik 22 proc. sudaro įmonės, kurios priklauso vien moterims, o įmonių, kuriose vadinamasis galutinis naudos gavėjas yra moteris, yra šiek tiek daugiau – 28 proc. Šis disbalansas reiškia tūkstančius neišnaudotų galimybių, neatrastų naujovių ir neįgyvendintų svajonių.

Kiek moterys kaip lyderės keitėsi per paskutinius penkerius metus?

Kiekvieną moterį verslo startui galėtų įkvėpti JAV atliktos studijos duomenys, rodantys, kad moterų valdomi verslai kelerius pastaruosius metus augo dvigubai sparčiau negu vidutiniškai visos įmonės. Be to, moterų įkurti startuoliai pasiekia daug geresnių rezultatų, lyginant su vyrų įkurtomis įmonėmis. Kodėl? Pastebima, kad moterys versle sugeba pasinaudoti savo unikalia patirtimi, empatija ir taikliai užčiuopia naujai besiformuojančius moterų klienčių poreikius.

Lyginant lyderius vyrus ir moteris, pastebima, kad abiejų lyčių motyvacija pradėti savo verslą iš esmės panaši. Dažniausiai tai – finansinio saugumo troškimas, savarankiškumo poreikis ir noras pasinaudoti potencialiai perspektyviomis galimybėmis. Be to, tyrimai rodo, kad ir vyrai, ir moterys, vystydami verslą, yra iš esmės panašiai atviri naujovėms ir inovacijoms, taip pat būdami lyderiais vienodai vertina savo polinkį rizikuoti.

Naujausių tyrimų duomenimis, moterų ir vyrų tikėjimas savo verslo sėkme yra toks pat. Darbuotojų turinčių įmonių savininkų vyrų ir moterų kūrybinis mąstymas taip pat vertinamas vienodai. Todėl mano išvada būtų, kad šiuo metu moterų, kurios pasiryžo užimti lyderės poziciją, savivertė prilygsta vyrų. Tai įkvepianti mintis, liudijanti, kad pasaulyje vyksta reikšmingi pokyčiai, tik svarbu padėti jiems įgyti pagreitį.

Moteris lyderė dažnai lyginama su feministe, arba tiesiog garsiai manoma, kad jeigu lyderė – tai jau tikrai feministė. Kokia jūsų nuomonė dėl tokių pasakymų ar palyginimų?

Nelygu, ką feminizmo sąvoką vartojantis žmogus turi omenyje. Pagal apibrėžimą, feminizmas yra visuomeninis, politinis judėjimas, kurio tikslas yra pasiekti, kad moterys turėtų visas politines, socialines, ekonomines teises, tokias pat galimybes, kaip ir vyrai. Taigi, jeigu žmogus, nepaisant lyties, sutinka, kad vyrai ir moterys turi turėti lygias galimybes ir teises, ir tos lygybės siekia, jis ar ji gali būti pavadinta feministe, ir čia nematau nieko bloga.

Problema yra šiek tiek kita – feminizmo sąvoka pastaruoju metu yra aplipusi neigiamomis reikšmėmis, ją linkstama tapatinti su ekscentriškumu, radikalizmu. Kartais mėginama suponuoti, kad feminizmas yra atgyvenęs ar perdėtas reiškinys. Bet tai – tik žodis. Dar vienas stereotipas, kurį kiekvienam verta apmąstyti ir įvertinti, kiek jis svarbus ir reikalingas.

Moteriai lyderei neretai tenka dirbti kelis kartus daugiau nei vyrui, kad įrodytų, jog ji yra geresnė ar kad verta to posto, kurį gavo. Kaip patartumėte elgtis vadovei, kad ji nustotų kitiems įrodinėti, kad yra gera vadovė, nors yra moteris?

Pirmiausia – atsisakyti dar vienos ydingos nuostatos, kad kažkam kažką apskritai reikia įrodyti. Niekada to nesiekiau, o tiesiog dirbau galvodama, ką dar galėčiau padaryti, kad man patikėtos užduotys būtų atliktos kaip įmanoma geriau. Tikriausiai toks požiūris man labiausiai ir padėjo mano karjeros kelyje. Dar ir šiandien girdžiu, kad dabar yra moterų laikas, todėl moterys gauna postus, tačiau jei viduje turiu atsakymą, dėl kokių savybių ir kokie argumentai nulėmė sprendimą gauti poziciją, aš tiesiog ignoruoju tokias kalbas. Pirmiausia moterims vadovėms linkiu galvoti apie savo darbą, misiją, o ne save ir kažką įrodinėti.

 Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė
Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė

Esu įsitikinusi, kad susidūrus su kritika ir abejonėmis svarbu nenuleisti rankų ir susitelkti į sritis, kuriose galime tobulėti. Be to, iššūkius dažniausiai pasitinkame būdami ne vieni. Banke mane nuolat supa puikūs kolegos ir vadovai, kurių parama visuomet buvo nepamainoma, ypač susidūrus su bet kokiais netikėtumais. Tad kita svarbi lyderystės pamoka – ugdyti ne tik gebėjimą priimti sprendimus, bet ir pasitikėjimą savo komandos nariais, juos telkti, kliautis komanda ir artimaisiais, priimti jų paramą ir pagalbą. Žinau, kad šiuo atveju pati kalbu stereotipais, tačiau gebėjimas megzti, kurti ir puoselėti socialinius ryšius yra svarbi daugelio moterų stiprybė. Kviečiu ja išmintingai naudotis.

Kaip manote, nuo kada, kokias ir kaip ugdyti lyderystės savybes?

Žmogaus asmenybė, tapatybė ir savivertė pradeda formuotis ankstyvoje vaikystėje ar net kūdikystėje, ir nevalia nuvertinti vaidmens, kurį būsimo lyderio ar lyderės raidai atlieka šeima – vaiko tėvai ar globėjai. Laimė, raidos psichologijos mokslas yra nemažai pažengęs į priekį, o ir informacijos bei būdų įgyti vaiko ugdymo įgūdžių šiais laikais prieinama daugiau negu bet kada iki šiol. Tad pirmiausia kviečiu vaikus auginančius tėvus pagalvoti – kaip savo dukterims ir sūnums galime padėti užaugti? Nebūtinai lyderiu ar lydere. Pirmiausia: dora, stipria, kūrybiška, savimi pasitikinčia ir aukštos savivertės asmenybe.

Kita svarbi grandis – švietimas. Apie moterų įgalinimą, lygias galimybes, antreprenerystę reikalinga šnekėti jau mokykloje, kuo anksčiau – tuo geriau. Taip pat reikšmingi yra ir sėkmingai veikiančių moterų verslų pavyzdžiai – neretai girdime istorijų, kaip būtent sėkmingą verslą įkūrusių moterų pasakojimai paskatina, padrąsina kitas pabandyti.

Tokių istorijų jau netrūksta ir esu įsitikinusi, kad netrukus išgirsime ir dar daugiau sėkmingų jaunųjų verslininkių istorijų. Pavyzdžiui, mūsų partnerė, 25 metus mūsų šalyje veikianti nevyriausybinė organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ (LJA) keičia ištisų kartų mąstymą ir nuostatas. Moksleivių kuriamų verslų pavyzdžiai jau dabar rodo, kokį poveikį lyčių lygybei daro mokyklose vykdomos ekonominio švietimo ir antreprenerystės ugdymo programos. Šios organizacijos duomenimis, į verslumo ugdymo programas mergaitės mokyklose įsitraukia aktyviau ir sudaro per 60 proc. visų dalyvių. Taip pat jos dažniau užima prezidento pareigas – iš kone 200 registruotų mokomųjų mokinių bendrovių maždaug 120 vadovauja mergaitės. Jaunoji karta puikiai išnaudoja šiuolaikines technologijas, drąsiai siūlo inovacijas ir besąlygiškai tiki savo produktais. Ir svarbiausia, kad tai tęstinis, gyvenimiškas projektas, nes baigusios mokyklas LJA programų alumnės net 3–5 kartus dažniau bando kurti savo verslus.

Be to, šiais metais jungiamės prie mentorystės programos „Women Go Tech“. Ši įkvepianti programa padeda moterims pradėti ir paspartinti karjerą IT ir inžinerijos srityse. Mūsų ekspertai džiaugiasi galėdami prisijungti ir pasidalinti žiniomis bei patirtimi, įkvėpti moteris žengti pirmuosius žingsnius technologijų pasaulyje. Per 5 metus šios programos dėka šimtai moterų pakeitė savo gyvenimus ir atrado naują profesinę sritį. Iniciatyva užaugino naują kartą savimi pasitikinčių moterų, kurios dabar tampa pavyzdžiu ir įkvėpimu naujoms programos dalyvėms.

Kiek laiko reikės, kad šioje srityje pasivytume Skandinaviją? O gal nereikia jų vytis? Kokią iš esmės Lietuvos moterų lyderystės ateities viziją matote?

Tokias sąvokas kaip „vytis“ ar „lenktyniauti“ taip pat laikau tos pačios itin konkurencingos kultūros ir pasaulėžiūros, apie kurią minėjau mūsų pokalbio pradžioje, išraiška. Nemanau, kad mums reikia vytis Šiaurės šalis – verčiau kai kuriose srityse iš jų mokytis ir pritaikyti geriausią praktiką bei patirtį savo kultūroje. Tada mūsų visuomenėje laukiami pokyčiai vyks savaime ir kur kas greičiau.

Vis dėlto, atsakydama į jūsų klausimą tiesiogiai, būčiau linkusi žvelgti optimistiškai ir prognozuoti, kad lygybės požiūriu Šiaurės šalims pradėsime prilygti per artimiausią dešimtmetį. Globalizacija, kultūriniai, intelektiniai ir ekonominiai ryšiai, gyventojų judumas – šie veiksniai yra tapę gerokai ryškesni negu bet kada iki šiol žmonijos istorijoje, todėl, jeigu tik nesusidursime su kokiomis nors ypatingomis, dar didesnėmis krizėmis, ir visuomenės raida vyks vis sparčiau.

O Lietuvos moterų lyderystės viziją regiu labai paprastą: visuomenę, kurioje moterų įsitraukimas į visas jos gyvenimo sritis bus toks įprastas ir savaime suprantamas dalykas, kad apie tai liausimės ne tik kalbėti, bet ir galvoti.

Jūs neabejotinai esate moteris lyderė. Kokia vadovė esate? Kokios savybės nulėmė, kad būtent tokia esate?

Profesine prasme, aš užaugau „SEB" banke: pradėjau dirbti klientų aptarnavimo specialiste prieš 23 metus. Kilau karjeros laiptais nuosekliai, įgydama patirties visuose organizacijos lygmenyse ir įvairiose pozicijose – nuo jauno darbuotojo iki aukščiausio lygio vadovo. Visa tai man leidžia gerai išmanyti banke vykstančius procesus ir jaustis užtikrintai. Be to, turiu puikią komandą, kurią pažįstu ir kuri pažįsta mane, ir tai suteikia vidinės ramybės bei pasitikėjimo. Būti banko vadove man – didžiulis įsipareigojimas ir atsakomybė, ką drąsiai prisiimu.

Mūsų bankas vaidina ypač svarbų vaidmenį tiek visuomenės finansinei gerovei, tiek ir šalies ekonomikos augimo procese. Esame vienas didžiausių bankų šalyje, todėl man svarbu ir toliau išlaikyti lyderio pozicijas, ir matyti, koks stiprus katalizatorius galime būti šalies ekonomikoje.

Būnant vadove man taip pat svarbu įkvėpti darbuotojus, kad jie suprastų mūsų veiklos prasmę, siekį atsakingais patarimais ir kapitalu kurti geresnę ateitį šiai ir būsimoms kartoms.

Kaip pavyksta suderinti lyderystę darbe, šeimą, savo pomėgius?

Kalbant apie asmeninį gyvenimą, laisvalaikį skiriu pirmiausia šeimai ir sau, kad atstatyčiau jėgas: sportuoju, dažniausiai reguliariai darau jogą, o savaitgaliais išeinu pasivaikščioti ilgesnes distancijas su šiaurietiškomis lazdomis. Dažniausiai laisvalaikį leidžiame su šeima keliaudami, žaisdami, eksperimentuodami, sportuodami kartu ir tai man suteikia naujos energijos.

Tikriausiai, rezultate viskas priklauso nuo noro ir gebėjimo skirstyti savo atsakomybes. Dienoje visi turime tiek pat valandų, klausimas, kaip savo dieną planuojame.

Kokie moterų lyderių pavyzdžiai jus įkvepia pačią?

Mokausi iš daugelio: draugų, kolegų, kitų daug pasiekusių žmonių. Kiekvienoje situacijoje įkvėpimo semiuosi iš skirtingų asmenybių. Šiuo metu įvardyčiau dvi mane įkvepiančias lyderes. Pirmoji – tai banko „Morgan Staneley“ atstovę Carlą Harris, iškilusią iki aukščiausių pareigų Volstryte ir besidalijančią lyderystės pamokomis bei patirtimi su pasauliu. Antroji – finansistė, vertybinių popierių specialistė Arminta Saladžienė, viena iš asociacijos „Lyderė“ įkūrėjų, kuri ne tik sėkmingai kilo karjeros laiptais finansų srityje, bet ir reikšmingai prisideda prie geresnės verslo aplinkos kūrimo ir visuomenės pažangos Lietuvoje.

Vieno didžiausių bankų šalyje vadovė: pasauliui reikia daugiau moteriškumo pačiomis įvairiausiomis prasmėmis
© Shutterstock

Moterų lyderystės tema kalbėsite ir „Login" konferencijoje. Kokią esminę mintį atsinešite?

Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad pasauliui reikia daugiau moteriškumo pačiomis įvairiausiomis prasmėmis. Versle ir ekonomikoje, politikoje, moksle – daugelyje svarbių žmonių gyvenimo sričių vyrauja pasaulėžiūra, kurią trumpai galima apibūdinti fraze „suryk arba būsi surytas“.

Sutinku, kad konkurencingumas, neretai gana agresyvus, žmonijai padėjo iškilti ir daug pasiekti. Tačiau toks veikimo būdas turi ir savo kainą, kurios dalis yra nuolatinis nerimas, įtampa, kuri vis dar prasiveržia tokiomis baisybėmis, kokias šiuo metu tenka patirti Ukrainai. Nebūtinai teigiu, kad problemas padėtų išspręsti vien tik aktyvesnis moterų dalyvavimas visose srityse. Žinoma, ir tai. Ko iš tiesų reikėtų, tai, prašau atleisti už stereotipišką išsireiškimą, tai labiau moteriškos – švelnesnės, kuriančios, saugančios ir auginančios – pasaulėžiūros. Seniai metas apie tai kalbėti ir metas pradėti ją visomis išgalėmis puoselėti.

Daugiau apie moterų lyderystę bus galima išgirsti „LOGIN 2022“ konferencijoje birželio 2–3 dienomis. Daugiau apie konferenciją ČIA. Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė dalyvaus diskusijoje: Lygybė ir įvairovė: naujieji įmonių „burtažodžiai“ ar tikrasis pažangos variklis?

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
2.4545

Top naujienos

Landsbergis – apie jam suteiktą statusą: Lietuva galų gale susitvarkė (7)

Seimas ketvirtadienį galutinai pritarė valstybės vadovo statuso suteikimui Aukščiausiosios...

Ukrainos turizmo atstovė: kol kas sunkiai įsivaizduoju ukrainiečius ir rusus viename viešbutyje

Karas Ukrainoje tapo dar vienu žiauriu smūgiu po pandemijos mėginančiam atsitiesti šios šalies...

Šaltasis frontas išstums tropinį orą iš Lietuvos: liūčių išvengs tik viena Lietuvos dalis

Šeštadienį per Lietuvą lėtai slinks šaltasis atmosferos frontas, kuris jau išstums karštą...

JAV žvalgyba praneša: Putinas vis dar nori užimti didžiąją dalį Ukrainos (3)

JAV žvalgyba mano, jos Rusijos vadovo artimiausio metu tikslas – sustiprinti pozicijas Donbase...

Delfi PliusVytenis Miškinis

Po košmariškos mirties – netikėta atomazga: dalis žmogaus suvalgyta, o kaltų nėra

Po beveik metus trukusio tyrimo dėl kraupios vyro mirties Šalčininkų rajone, Šaulių kaime,...

Festivalyje Lenkijoje kilo milžiniška audra: raginama nepanikuoti, evakuojami tūkstančiai žmonių, tarp jų – begalė lietuvių

Penktadienio vakarą Gdynioje vykstančio festivalio „ Open'er “ erdvę užklupo didžiulė...

Puolimo akcentais suabejojęs Maksvytis: kritiniu momentu galima pasitikėti Brazdeikiu

Ketvirtame kėlinyje dviženkliu skirtumu atsilikusi Lietuvos krepšinio rinktinė grėsmingai krypo...

Delfi PliusGintarė Bakūnaitė

Lietuvė emigrantė eidama į darbą dingo lyg į vandenį: žudikas aukos kūną furgone vežė per visą Europą

2011 metų rugpjūtį Didžiojoje Britanijoje netikėtai dingusios lietuvės Vitalijos istorija...

Pavyzdinės lietuvių serijos vos nesugadino Eurolygos žvaigždės siautulys Bulgarijoje (2)

Lietuvos krepšinio rinktinė toliau žygiuoja be kluptelėjimų pirmame pasaulio čempionato atrankos...

Karas Ukrainoje. Rusijos naikintuvai apšaudė Gyvatės salą uždraustomis bombomis (1)

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus ketvirtadienį pareiškė, kad padėtis...