Nemaža dalis šalies verslo vis dar privalo spręsti šiuos egzistencinius, tačiau trumpalaikius klausimus. Vis dėlto, ieškant išeičių ir dabarties problemų sprendimo, verta nenuleisti žvilgsnio nuo ilgalaikių tendencijų, kurios daugelį artimiausių metų diktuos arba veiks verslo ir visuomenės darbotvarkę.
Pasirengimas žaliajai transformacijai
Vakarų pasaulis, o ypač – Europos Sąjunga, yra ryžtingai nusiteikę mažinti žmonijos poveikį aplinkai ir kovoti su klimato kaita. 2019 m. pabaigoje Europos Komisija paskelbė žaliąjį kursą – pasiūlymų ir sprendimų rinkinį, kuriuo siekiama Senąjį žemyną padaryti klimatui neutralų iki šio amžiaus vidurio.
Nors ši ambicija ir jos implikacijos verslui viešai aptariamos gana plačiai, daugelis įmonių tvariajai transformacijai dar nepradėjo rengtis. Pasaulinė profesinių paslaugų įmonė „PwC“ kovą paskelbė ES veikiančių bendrovių tyrimo duomenis, rodančius, kad daugiau negu pusė, 60 proc. Europos įmonių nėra susipažinusios su ES žaliuoju kursu.
Didžiausiu iššūkiu sėkmingai vykdyti ES tvarumo politiką įmonės laiko žinių ir organizacinių gebėjimų trūkumą. Tyrėjai pastebi, kad atsakomybė už klausimų, susijusių su žaliuoju kursu, sprendimą paprastai būna išbarstyta tarp organizacijos padalinių ir su tvarumu susiję veiksmai menkai koordinuojami. Daugelis įmonių pripažįsta, kad nėra ėmęsi veiksmų pereiti prie tvaresnių energijos išteklių, priemonių teršalų emisijoms ir vandens suvartojimui mažinti.
Tai, kad net ir Vakarų Europos valstybės kol kas palyginti vangokai juda tvaresnės veiklos link, nereiškia, kad galime atsipalaiduoti. Verta atsiminti, kad tvarios veiklos reguliavimas ir reikalavimai verslui artimiausioje ateityje griežtės. Per artimiausius porą metų, tikimasi, ES bus patvirtinta ir įsigalios tvarka, pagal kurią įmonės, turinčios 150 ir daugiau darbuotojų ir bent 40 mln. eurų metinę apyvartą, privalės reguliariai teikti nefinansines veiklos ataskaitas, apimančias CO2 emisijas, taikomas kovos su klimato kaita priemones, rizikos vertinimą ir pasiekimus tvarumo srityje.
Reiklesni verslui tampa ir vartotojai, ir investuotojai bei finansinių paslaugų teikėjai. Pavyzdžiui, SEB grupė siekia iki 2030 metų „žaliųjų aktyvų“ – paskolų, teikiamų ryžtingai tvarumo link sukančioms įmonėms, - portfelį padidinti 6-8 kartus. Tai reiškia, kad ilgalaikėse įmonių raidos strategijose tvariai plėtrai ir žaliajai transformacijai turi būti skiriamas didžiausias dėmesys.
Naujos kartos technologijos
Apie kitą svarbią tendenciją taip pat kalbama ne vienerius metus. Įvairiose pramonėse šakose veikiančios pasaulio ir Lietuvos įmonės jau kurį laiką atidžiai tyrinėja, bando ir sėkmingai taiko pažangias technologijas savo verslui. Išplėstoji ir papildytoji realybė, „nepakeičiami žetonai (non fungible tokens – NFT), daiktų internetas ir debesų kompiuterijos sprendimai vis dažniau tampa integrali šiuolaikinio verslo veiklos dalis, o neretai – ir pagrindas.
Vis dėlto, pastaruoju metais verslo skaitmenizavimo sąvoka kone tiesiogine prasme įgyja dar vieną dimensiją. Metavisatos (metaverse) terminas vis dažniau skamba iš pasaulio verslo lyderių lūpų, ir tas kalbas, suprantama, didele dalimi paskatino „Facebook“ persivadinimas į „Meta“ bei kompanijos įkūrėjo Marko Zuckerbergo paskelbtos ambicijos telktis į šios metavisatos plėtrą.
Ką iš tikrųjų reiškia ši sąvoka, girdėti įvairių nuomonių. Tačiau paprastai metavisatą mėginama apibrėžti kaip artimiausios ateities interneto versiją, kurioje įtraukios virtualios tikrovės ir 3D technologijos susilies su socialiniais tinklais, bendradarbiavimo erdvėmis, elektronine prekyba ir prekyvietėmis internete. Idėjos šalininkai kalba apie neįtikėtinai tikrovišką skaitmeninį trimatį pasaulį, kuriame galėsime bendrauti, pirkti ir parduoti prekes bei paslaugas, sudaryti sutartis, ieškoti ir samdyti darbuotojus, kurti... Žodžiu, veikti beveik tą patį, ką ir fiziniame pasaulyje.
Aš pati, turiu pripažinti, į šią entuziazmo bangą (nerandu geresnio vertimo angliškam žodžiui „hype“) žiūriu kiek skeptiškai. Juolab, kad virtualiosios visatos idėja nėra nauja, ir bandymų kažką panašaus sukurti jau buvo – čia galime prisiminti kad ir žaidimą „Second Life“. Vis dėlto, keli dalykai yra pasikeitę. Visų pirma, komunikacijų ir interneto technologijos pastaraisiais metais gerokai pažengė į priekį ir techninė infrastruktūra, reikalinga tokiai „visatai“ sklandžiai funkcionuoti, sparčiai plėtojama. Antra, ir dar svarbiau – tokių milžinių kaip „Facebook“ ar „Amazon“ investicijos ir dėmesys šios technologijos plėtrai leidžia tikėtis, kad jos artimiausiu metu šaus aukštyn.
Ar tai reiškia, kad jūsų įmonei vertėtų nedelsiant pradėti projektuoti virtualų biuro priimamąjį ar prekyvietę? Toli gražu ne. Tačiau paklausti savęs – ypač, jeigu veikiate prekybos, plataus vartojimo prekių ar paslaugų srityje, - koks vaidmuo ilgalaikėje verslo strategijoje tenka moderniausioms technologijoms ir kaip greitai galėsite reaguoti į naujoves joms įsibėgėjus, tikrai verta.
Skaitmeninė pilietinė visuomenė
Tęsdami technologijų ir skaitmeninių sprendimų temą, privalome prisiliesti prie kur kas „žemiškesnių“ dalykų, kurie daugeliui įmonių jau yra tapę kasdienybe. Tai – auganti atskirų žmonių, piliečių ir vartotojų įtaka ir galia šioje socialinių tinklų eroje.
Ne vienerius metus vis garsiau kalbama apie tai, kad net ir vienas balsas – paprastai tai būna itin kritiškas balsas – net ir didžiausias organizacijas gali paskatinti viską metus į šalį ieškoti problemos, apie kurios egzistavimą galbūt nė nebuvo susimąstyta, sprendimų. Vieša vartotojo kritika gali tapti pakankama paskata iš esmės peržiūrėti ir keisti įmonės veiklos kryptį ir strategiją.
Prasidėjus karui Ukrainoje, tokių pavyzdžių tik ėmė gausėti. Čia galime prisiminti kiekvieną atvejį, kai įmonės ir prekių ženklai, veikiami skaitmeninės pilietinės visuomenės, vartotojų viešai reiškiamos kritikos ir spaudimo, vienas po kito pakeitė savo planus tęsti veiklą Rusijoje.
Pilietinė visuomenė iš gatvių ir salių persikėlė į socialinius tinklus, ir jos įtaka toliau tik augs. Ši tendencija skatina iš naujo galvoti apie visą verslo komunikaciją, rinkodarą ir reputacijos valdymą. Įmonės senokai nebėra vien tik informacijos skleidėjos ir monopolininkės. Verslas dalyvauja dialoge, kuriame kitos pusės, vartotojų, pozicija ir nuomonė yra tiek pat svarbi, jeigu ne svarbesnė, negu pačios įmonės. Kokią vietą veiklos strategijoje užima komunikacija, šio dialogo kūrimas ir puoselėjimas? Šį klausimą įmonėms taip pat būtina apsvarstyti visu rimtumu ir apie savo veiklą mąstyti ne tik per skaičius ir lenteles, bet ir reputacijos valdymo prizmę.
