Apie tai specialiojoje „Login 2020“ laidoje diskutavo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius bei VGTU Mokslo ir inovacijų prorektorius prof. Antanas Čenys.
Miestą kuria žmonės, o ne technologijos
Akademiko teigimu, egzistuoja bent 25 išmanaus miesto apibrėžimai. Pasak jo, sumanų miestą galima suprasti labai siaurai – kaip išmanią infrastruktūrą arba labai plačiai – kaip viską.
„Man labiau patiktų toks apibrėžimas – miestas, kuris visur, ką bedarytų, visose savo veiklose taiko pačius naujausius mokslo ir technologijų pasiekimus“, – sakė VGTU Mokslo ir inovacijų prorektorius.
Vis tik, Vilniaus miesto meras su tuo sutiko dalinai – jo manymu, daugelis miestų tai supranta gana primityviai: kaip įvairių technologinių išradimų naudojimą kasdieniame gyvenime.
„Manau, kad iš šio požiūrio reikėtų „išlipti“. Džiaugiuosi, kad Vilnius iš to smarkiai lipa. Yra naudojami ir kiti terminai, pavyzdžiui, „intelligence city“ – dažnai kalbama, kad miestas turi būti besimokantis, dinamiškas ir inovatyvus. Apie tai ir reikėtų kalbėti. Nes tų žaisliukų, programėlių turėjimas – dar ne viskas.
O būtent tas išmanus, besimokantis, atviras ir greitas miestas man yra toks, koks jis turi būti, jeigu nori sėkmingai konkuruoti. Bent Vilnių tokį ir kuriame. Jeigu reikėtų vieną pavadinimą uždėti miesto vizijai ir pasakyti, kur mes einame, tai sakyčiau „sklandus miestas“, – kalbėjo R. Šimašius.
Jis iškart paaiškino, kokie elementai miestą daro sklandų – tai yra dinamika ir harmonija.
„Dinaminio elemento reikia, nes daiktas niekada nebus sklandus, jei jis bus pastatytas ir nejudės iš vietos. Tai norime, kad jis visada judėtų į priekį, tačiau tai darytų darniai“, – kalbėjo sostinės meras.
Miesto vadovo teigimu, svarbu ir tai, kad miestą kuria ne technologijos, o žmonės. Būtent jie renkasi, ar naudoti technologjjas, ar nenaudoti.
Išmanūs dalykai, prie kurių priprantame, nebėra išmanūs
Profesorius Antanas Čenys išskiria, kad daugelis dalykų mums įdomu tol, kol mes jį pradedame pažinti. Jis pateikė ir pavyzdį su dirbtiniu intelektu – pasak akademiko, mes labai juo žavimės, tačiau turėdami daiktus, kuriuose panaudota ši technologija, jų nevertiname kaip kažko ypatingo.
„Laikome tai eiliniu kompiuteriu, telefonu – dalykais, suprantamais kiekvienam. Koks čia dirbtinis intelektas? Tą patį noriu pasakyti apie išmanų miestą – kol mes jo neturime, mums atrodo, kad troleibusas yrodo, kad tai – išmanaus miesto atributas. Po pusantrų metų jis pasidaro būtinybė, apie kurią mes nekalbame“ , – aiškino pašnekovas.
Šiandien jau įprastais mums tapo ir kadaise dėmesį traukę dronai.
„VGTU mes turime savo aviacijos institutą, kuris su dronais daro daug ką. Karantino metu stebėjome miestą – kaip juda žmonės, kur jie buriuojasi. Mes stebime elektros linijas, dabar turime daug su tuo susijusių projektų – norime, kad elektrikams nereikėtų važinėti ir stebėti, kur kas atsitiko. Mes taip pat galime pasižiūrėti, ant kurio miesto stogo nenuvalytas sniegas ir kuris ruošiasi lūžti.
Bet tai ką darome – jau praeitas etapas. Man visa tai jau atrodo vėlu. Tad aš stengiuosi būti vizionierius. Vizionieriai iš Europos Sąjungos sako, kad duomenys nebebus „Amazon“, „Microsoft“ ar „iCloud“. Bus Vilniuje. Skaičiuojama, kad duomenų skaičius per ateinančius keturis metus išaugs penkiskart ir jie nebebus renkami centralizuotai. Planuojama, kad jis išliks išmaniuose automobiliuose, skaitikliuose, o tai yra didžiulis pokytis. Tai ir yra ateitis“, – kalbėjo VGTU Mokslo ir inovacijų prorektorius prof. Antanas Čenys.
Inovatyvūs sprendimai kūrybiškume
Pritardamas pašnekovui sostinės meras Remigijus Šimašius išskyrė, kad pirmiausia išmanios infrastruktūros reikia ieškoti ne gatvėse, o miesto gyventojų galvose.
„Kai mes kalbame apie progresyvumą, inovatyvumą, mes nebekalbame vien apie technologijas, nes jos yra mažas elementas. Svarbiausia – pokytis, kuris vyksta, o technologijos tėra įrankis jam pasiekti. Turime gebėti keistis, priimti naujoves, būti kūrybiški. Šie elementai net nesusiję su technologiniais dalykais.
Miesto slaptasis elementas – kūrybiška atmosfera. Kad žmonės norėtų būti mieste, spręstų uždavinius. Manęs dažnai klausia apie karantino metu įgyvendintą sprendimą su lauko kavinėmis. Viena vertus, jis buvo grynai matematinis sprendimas – kaip tiek pat žmonių, kiek tilpo anksčiau, sutalpinti lauko kavinėse. Akivaizdu, kad jeigu mažiname tankį, reikia plotą didinti. Tai labai elementaru. Tai primena, kad daugelis gerų idėjų yra labai paprastos, jas tik sudėtinga pastebėti. Kita vertus, visada galvojau apie miesto atmosferą, kad jauni, talentingi žmonės norėtų jame būti mieste“, – aiškino Vilniaus miesto meras.
Išmanių miestų tema bus kalbama dar plačiau LOGIN renginiuose, kurie vyks rugsėjo 24-25 d. Litexpo. Daugiau informacijos https://login.lt/
