Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad atskirais 2021 m. mėnesiais pramonės pasitikėjimo lūkesčių rodiklis ir gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis buvo pasiekę rekordines aukštumas, o tais pačiais metais sektoriaus gamybos apimtys išaugo iki rekordinių €20,4 mlrd. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog šalies pramonė buvo itin gerai pasiruošusi sutikti tarptautinę erdvę krėtusius iššūkius. Visgi, kyla klausimas, ar įvertinus platesnį kontekstą tolesnė apdirbamosios pramonės augimo perspektyva yra tvari?
Nerimą keliančios tendencijos
Nors Lietuvos apdirbamoji pramonė 2021 m. demonstravo ypač gerus rezultatus, vis tik kai kurios tendencijos verčia sunerimti. Duomenys rodo, jog pramonės įmonės ėmė vis dažniau įvardinti žaliavų ir įrenginių trūkumą kaip veiksnį, ribojantį produkcijos gamybą. Greta žaliavų ir įrenginių stygiaus vis stipriau buvo juntama ir žmogiškojo kapitalo stoka bei didėjančios išlaidos darbo užmokesčiui, menkai koreliavusios su našumo augimu. Galiausiai, Lietuvos apdirbamoji pramonė buvo ir yra stipriai priklausoma nuo užsakomosios gamybos, o dauguma įmonių gamina produkciją, nereikalaujančią sudėtingų technologinių sprendimų. Įmonių apklausos rodo, kad verslai ėmė prasčiau vertinti savo produkcijos paklausą ir prarasti pasitikėjimą konkuruojant tarptautinėse rinkose.
Šios tendencijos rodo, jog iki šiol džiuginęs įmonių augimas, gali sustoti. Norėdamos toliau palaikyti augimo tempus ir plėstis, įmonės privalo rimtai svarstyti galimybes investuoti į naujus ar papildomus gamybinius pajėgumus bei žmogiškąjį kapitalą. Tikslingos ir apgalvotos investicijos leistų įmonėms didinti gamybos apimtis, optimizuotų procesus ir sudarytų sąlygas rinkai pateikti naujus produktus.
Pramonės skaitmeninimas – ne panacėja, bet būtina sąlyga išlikti
Ne paslaptis, kad vienas iš kelių siekiant palaikyti įmonių augimo tempus – skaitmeninė pramonės transformacija. Tai – būtina sąlyga siekiant didinti įmonių konkurencingumą. Skaitmeninimas turėtų bent iš dalies padėti spręsti sektoriui kylančius iššūkius ar sumažinti potencialų neigiamą jų poveikį. Ši transformacija taip pat neatsiejama nuo efektyvesnio tiekimo grandinės valdymo, kai technologijos padeda optimizuoti logistikos, pirkimų ar sandėliavimo procesus.
Skaitmeninių technologijų diegimas įmonėse bei su tuo susijusio žmogiškojo kapitalo plėtra gali padėti kurti ir gaminti naujus produktus ar paslaugas. Tai yra ypač svarbu Lietuvos kontekste, kur didžiąją dalį gamybos apimčių vis dar sudaro žemos ir vidutiniškai žemos pridėtinės vertės produkcija.
Kokios šiuo metu yra Lietuvos apdirbamosios pramonės skaitmeninės transformacijos apimtys ir kaip jos atrodo lyginant jas su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis? Kaip paskatinti pramonės skaitmeninimą vykti sparčiau bei kokios priemonės reikalingos šiam procesui?
Pramonės skaitmeninimo indeksas
Siekdamas atsakyti į šiuos klausimus Lietuvos inovacijų centras (LIC) su Lietuvos pramoninkų konfederacijos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos palaikymu šiuo metu rengia Pramonės skaitmeninimo indeksą. Šis indeksas – tai kompleksinis rodiklis, kuris padės išsamiai stebėti ir analizuoti skaitmeninės transformacijos lygį Lietuvoje ir Europoje, parodys šalies pramonės ir skirtingų apdirbamosios gamybos sektorių stipriąsias bei silpnąsias vietas, apibendrins įmonių lūkesčius skaitmeninimo srityje bei sudarys sąlygas teikti pasiūlymus, kaip ir kokiomis priemonėmis Lietuvos pramonės skaitmeninė transformacija turėtų būti skatinama ateityje.
Preliminarūs duomenys rodo, kad Lietuva nuo ES atsilieka pagal tokias sritis, kaip didžiųjų duomenų analitika, 3D spausdinimas ir robotika. Pagal pastarąją kategoriją Lietuva užima ypač žemą vietą, o tai yra nulemta žemo industrinių robotų naudojimo lygio – šalies pramonė tarp 27 ES valstybių užima tik 20 – 22 vietas. Tačiau lyginant su ES, Lietuvos pramonės įmonės naudoja daugiau debesų kompiuterijos, daiktų interneto bei dirbtinio intelekto sprendimų.
Pramonės skaitmeninimo indeksas gana tiksliai rodo skaitmeninimo procesų tendencijas bei leidžia palyginti skirtingų šalių pramonės skaitmeninimo lygį pagal skirtingas dedamąsias. Siekiant nustatyti priežastis bei pagrindinius veiksnius, lemiančius šių skaitmeninimo tendencijų pokyčius, Pramonės skaitmeninimo indeksas yra papildytas pramonės įmonių skaitmeninimo lūkesčių vertinimu. Skaitmeninimo lūkesčių vertinimas – tai integrali Pramonės skaitmeninimo indekso dalis, konstruojama remiantis apdirbamosios pramonės srityje veikiančių įmonių apklausos rezultatais.
Rezultatai rodo, jog gamybos procesų automatizavimas siekiant didinti produktyvumą, ateityje bus viena iš prioritetinių sričių. Tikėtina, jog robotikos sprendimus diegiančių įmonių skaičius ateityje reikšmingai augs. Tuo tarpu pagrindiniais veiksniais, ribojančiais skaitmeninimo tempus įmonėse, laikytini darbuotojų kompetencija ir skirtingų technologijų suderinamumo iššūkiai. Išorinių veiksnių aibėje pagrindiniais veiksniais išskirtini technologijų kaina ir viešosios paramos instrumentai, mažinantys skaitmeninimo technologijų diegimo riziką.
Pramonės skaitmeninimo indeksas bus pristatytas jau š. m. rugsėjį.
