Po įspūdingų šuolių prekyba internetu užsiaugino „tobulą kuprą“: kol vieni jaučiasi apskabyti, kitiems tęsiasi aukso amžius

Šis laikotarpis – ne toks džiaugsmingas, kaip pernai, bet dramos nėra

Pastarieji metai daugybei verslų buvo nelengvi, tačiau to paties apie elektroninę prekybą pasakyti neišeitų. Kaip teigia elektroninės prekybos ekspertas Vytautas Vorobjovas, pandemija turėjo net labai teigiamos įtakos tiems elektroninės prekybos žaidėjams, kurie susitvarkė su prekių teikimu.

„Kas turėjo kuo prekiauti, prekiavo labai gerai, ir iššaukė neregėtą elektroninės prekybos augimo piką. Tų, kurie dirbo ir susitvarkė su tiekimu, rezultatai buvo labai geri. Visų laimei ir nedideliam elektroninės prekybos liūdesiui, pandemija baigėsi. Po jos internetinės prekybos šuolis išsilygino, niveliavosi ir grįžo į normalias vėžes“, – sako V. Vorobjovas.

Pasibaigus karantino apribojimams ir daliai pirkėjų sugrįžus į fizines parduotuves, natūralu, kad pirkėjų srautas internetinėje prekyboje sumažėjo. Be to, netrukus internetinė prekyba pajuto ir išaugusios infliacijos pasekmes.

Pandemija

© DELFI / Andrius Ufartas

„Šių metų pradžioje staigiai šoko šildymo ir elektros kainos, kurios numušė vartotojų perkamąją galią ir nuotaikas. Vasario pradžioje elektroninė prekyba rodė liūdnus rezultatus, o kai kurie iš žaidėjų net minėjo, kad, lyginant su tuo pačiu pernai metų laikotarpiu, jų apyvarta buvo kritusi 25 proc. Kitiems apyvarta krito 10–15, tačiau buvo ir tokių, kuriems visai nekrito, o augo toliau – taigi, buvo ir išimčių“, – pastebi elektroninės prekybos ekspertas.

V. Vorobjovas tęsia, jog prasidėjęs karas lėmė tai, kad vartotojų nuotaikos dar labiau subjuro. Dabartinį laiką elektroninėje prekyboje jis apibūdina kaip turbulentišką. Anot jo, šiuo metu elektroninėje prekyboje išgyvename „tobulą kuprą“, nes po pandeminio prekybos kilimo vartotojų įpročiai sugrįžta į normalų lygį, o šiandien matomą elektroninės prekybos lėtėjimą labiausiai veikia infliacija ir karas.

„Infliaciniam šokui siekiant 15–16 proc., žmonių perkamoji galia yra sumažėjusi, o karo pasekmė – logistinių grandinių suardymas ir žaliavų brangimas. Tačiau tai neturėtų skambėti kaip drama, kad čia viskas byra, ir visiems viskas labai blogai. Galime užfiksuoti, kad rinkoje yra visa eilė signalų, kad elektroninės prekybos įmonėms šis laikas nėra toks džiaugsmingas, koks buvo prieš metus“, – sako ekspertas.

Vytautas Vorobjovas

© DELFI / Karolina Pansevič

Prekybai žada augimą ir pastebi, kad plečiasi pirkėjų amžius

Anot V. Vorobjovo, šis laikotarpis yra sudėtingesnis tiems pardavėjams, kurie užsiima vien elektronine prekyba. Jis pastebi, kad tiems, kurie prekiauja ir fizinėse, ir elektroninėse parduotuvėse, situacija nėra tokia sudėtinga.

„Tie, kurie turi ir elektroninę, ir fizinę prekybą, yra labiau susibalansavę. Taip, juos veikia infliacija ir karas, bet jie taip nenukentėjo po pandemijos, nes kur neteko elektroninė prekyba, ten pasiėmė fizinė. Tačiau nemaža dalis tų žaidėjų, kurie koncentruojasi tik į elektroninę prekybą, šiandien jaučiasi šiek tiek apskabyti. Tai nėra mirtina, bet šiuo laikotarpiu visiems yra sunkiau“, – pastebi V. Vorobjovas.
Ekspertas prognozuoja, kad, augant žmonių perkamajai galiai, elektroninių parduotuvių apyvartos ir toliau augs, tačiau nebus tokių augimo šuolių, kaip per pandemiją. Elektroninę prekybą jis vadina net ne ateities, o jau šiandienos prekyba, mat daugybė verslų savo paslaugas yra visiškai perkėlę į internetinę erdvę, ir santykinai didelė dalis žmonių renkasi apsipirkimą internetu.

Kurjerio paslaugos

© Shutterstock

2021 metų Statistikos departamento duomenimis, bent kartą per 12 mėnesių prekes ar paslaugas internetu pirko ar užsakė 60 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų, arba 69 proc. šio amžiaus internautų (2020 m. atitinkamai 54 ir 64 proc.).

Nors šiandien elektronine prekyba naudojasi įvairaus amžiaus gyventojai, vyresniosios kartos atstovai ja naudojasi kiek rečiau. Elektronine prekyba per 3 mėnesius naudojosi daugiau nei trys ketvirtadaliai (78 proc.) 25–34 metų amžiaus gyventojų ir tik 12 proc. 65–74 metų amžiaus gyventojų.

„Dalis prekybos vyksta internetiniais kanalais ir tam tikros sritys jau pilnai persikraustė į internetą – draudimas, bilietų prekyba. Kai kurių kategorijų prekių galime rasti tik internete, nes pardavėjai nelaiko viso asortimento sandėliuose, o užsako prekes iš tiekėjų. Technologinis įsisavinimas jau įvyko, ir tas interneto pirkėjas jau yra subrendęs. Šiandien mes turime ir vyresnio amžiaus pirkėjų, ir nėra taip, kad tik iki 30 metų žmonės perka“, – pastebi V. Vorobjovas.

Pardavimai buvo išaugę daugiau negu dvigubai

Vertindama pastarųjų įvykių pasaulyje poveikį elektroninei prekybai, „Pigu.lt“ pardavimų vadovė Kristina Liškauskaitė pandemiją prisimena kaip laikotarpį, kai pardavimai išaugo keleriopai.

Kristina Liškauskaitė

© Autorių nuotr.

Anot jos, pirmaisiais pandemijos mėnesiais pardavimai šoktelėjo dvigubai ir net daugiau, lyginant su praeitais metais, priklausomai nuo šalies ir suvaržymų stiprumo. Pavyzdžiui, Latvija didžiausius suvaržymus turėjo tik 2021 metų pradžioje, ir tuo metu joje pardavimai buvo išaugę daugiau nei dvigubai.

„Pandemija buvo didelis postūmis mūsų elektroninės prekybos platformos vystymui, kuomet visi norėjo būti internete, o mes ką tik sukūrėme ir pradėjome vystyti platformą. Pardavimai kilo kartais, didesni iššūkiai buvo logistikai, kurjeriams, todėl atidarėme daugiau parduotuvių, kad klientams būtų lengviau pasiimti prekes“, – sako K. Liškauskaitė.

Tačiau ji pažymi, kad karo situacijos įtaka pardavimams buvo priešinga. „Pardavimai staigiai krito ir keitėsi prekių poreikis – ir vėl mums pasitarnavo mūsų strategija plėsti ir stiprinti elektroninės prekybos platformas. Pardavėjai greitai reagavo pasiūlydami aktualiausias ieškomas prekes. Pardavimų kritimas buvo trumpalaikis, per savaitę viskas atsistatė“, – teigia ji.

Parduotuvė

© Shutterstock

Vertindama pirkėjų pasiskirstymą „Pigu.lt“ platformoje, K. Liškauskaitė pastebi, kad daugiausia pirkėjų sudaro moterys. Anot jos, apsipirkti internetu jos dažniau renkasi dėl platesnio asortimento, nei fizinėse parduotuvėse, bei greito ir nemokamo pristatymo.

Pardavimų stabtelėjimą karo pradžioje pavyko kompensuoti

„PHH Group“ elektroninės prekybos platformos vadovo Raimondo Žilėno teigimu, pardavimų augimas išliko ir po pandemijos. Lygindamas dabartinę pardavimų situaciją su pernai metais, jis prognozuoja, kad pardavimai ir toliau stabiliai augs, ir nurodo, kad tikimasi bent jau 60-70 proc. augimo, lyginant su praėjusiais metais.

„Karo pradžioje buvo kai kurių pardavimų kategorijų stabtelėjimas, bet tai kompensavo iššokę „saugumo“ prekių pardavimai – tai elektros generatoriai, miegmaišiai, akumuliatoriai. Šiuo metu toliau matomas augimas, nes vėl rinkoje didėja verslų susidomėjimas prisijungti. Taip yra todėl, nes atskiroms elektroninėms parduotuvėms vis sunkiau pritraukti klientus, ypač dėl infliacijos ir klientų noro labiau vertinti savo pinigus, skirti juos tik svarbiausiems pirkiniams kanaluose, kuriais jie pasitiki“, – teigia R. Žilėnas.

Raimondas Žilėnas

© DELFI / Andrius Ufartas

Jis taip pat sutinka, kad esmines elektroninės prekybos pranašumas, lemiantis pirkėjo sprendimą tam tikrą prekę įsigyti internetu – platesnis asortimentas nei bet kurioje vienoje fizinėje vietoje. Kalbėdamas apie elektroninės prekybos prognozes, R. Žilėnas mano, kad ji ir toliau išlaikys stabilų augimą.

„Pandeminis vėjas nustojo pūsti. Elektroninė komercija sugrįš į normalų augimo tempą, o elektroninės prekybos platformos modelis bus tas, kuris labiausiai temps į priekį“, – teigia R. Žilėnas.

Daugiau apie karščiausias elektroninės prekybos tendencijas bus galima išgirsti „LOGIN 2022“ konferencijoje birželio 2-3 dienomis. Daugiau apie konferenciją ČIA.