Pasak ekonomisto Tado Povilausko, nuo vasario mėnesio kuro kainos Lietuvoje šoktelėjo 20 proc. Anksčiau Delfi kalbėdamas apie šių metų infliaciją Žygimantas Mauricas perspėjo, kad ji – labai didelė ir dar gali kilti, todėl reikėtų apgalvoti kiekvieną pirkinį, degalus – taip pat: „Būtų džiugu, kad žmonės mažiau naudotų kuro, kuris yra brangus ir yra Rusijos rėmimas“.
Elektromobiliu važiuoti – dvigubai pigiau
Elektromobilių įsigijusių verslininkų teigimu – jų eksploatacija vis dar bent dvigubai pigesnė, nei įprastų, tačiau papildomos išlaidos gali atbaidyti privačius pirkėjus.
„Išlaidas automobiliams skaičiuojame pagal nuvažiuotus kilometrus. Jeigu matuoti tik dyzelinio kuro ir elektros sąnaudas 100 kilometrų, šiuo metu elektros suvartojama gal dukart mažiau. Tačiau toks matavimas nėra visiškai tikslus.
Mes į elektromobilių krovimo stotelių infrastruktūrą investavome daugiau nei 2 mln. eurų, tad šias išlaidas irgi derėtų priskaičiuoti. Tuo tarpu dyzelino kol kas galima įsipilti kiekvienoje degalinėje ir net ne vienai dienai. Elektromobilius reikia krauti ilgesnį laiką, naktį. Tad susumavus visas sąnaudas, elektromobiliai vis dar yra kur kas brangesnis variantas, nei dyzeliniai“, – pasakojo DPD operacijų direktorius Deividas Šimėnas.
Elektromobiliais prekiaujančios „Autojutos“ teigimu, kasmet jaučiamas elektromobilių poreikio augimas. „Pvz. jei 2020 metais, mes, UAB Autojuta, pardavėm 112 vnt. elektromobilių, 2021 metais – 216 vnt., šiemet būtų dar daugiau, jei nebūtų gamybos grandinės sutrikimų.
Kaip ir visų automobilių su vidaus degimo varikliais kainos, taip ir elektrinių automobilių kainos jau paaugo ir dar augs. Per ateinančius 2 metus, dėl detalių ir medžiagų kainų augimo, visi automobiliai brangs dar apie 10 %“, – sakė įmonės atstovas Jonas Kateiva.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA), suteikiančios paramą elektromobilių įsigijimui, komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Austėja Jonaitytė pastebėjo, kad dėl kuro kainų kilimo didėjančio poreikio neužfiksuota.
„Ryškios augimo tendencijos nepastebėjome. Žmonės domisi, analizuoja sąlygas, kaip gauti kompensaciją, ir teikia paraiškas. Bet paraiškų bumo per pastarąjį laikotarpį neužfiksavome. Paraiškų skaičius nei ypatingai šoktelėjo, nei ypatingai sumažėjo“, – apie lietuvių norą gauti paramą kylant elektros ir degalų kainoms kalbėjo pašnekovė.
Įmonės „Autojuta“ „Volkswagen“ automobilių pardavimo vadovas J. Kateiva pridūrė, kad kuro ir elektros brangimas esminės įtakos elektromobilų pardavimams neturi. Didesnė įtaka jaučiama dėl valstybės paramos elektromobiliui įsigyti.
Kainuoja ne tik kuras ir elektra
DPD atstovas pridėjo, kad elektromobilio išlaikymas nėra labai brangus, tačiau į bendras sąnaudas privatiems pirkėjams reikėtų priskaičiuoti ir stacionarią įkrovimo stotelę. Verslai, ypač, krovinių pervežimo, pristatymo srityje, dažniausiai stoteles įsirengia patys, nes miesto struktūra netenkina, o ir laiko įkrovimui neretai trūksta.
„Privatūs žmonės elektromobilius įkrauti gali, tarkime, dieną, kur nors mieste, kol jais nesinaudoja. Krovininių automobilių dieną krauti negalime, nes turime būti kelyje ir dirbti, o tam, kad būtų galima krauti per naktį, reikia būti įsirengus savo krovimo stoteles. Gyventojai taip pat gali įsirengti privačias stoteles namuose, bet tuomet reikės skaičiuoti kaštus, lyginant su įprastais automobiliais“, – pasakojo DPD atstovas.
Stacionarių įkrovimo stotelių įrengimo kainos privačiuose namuose bei daugiabučiuose svyruoja. „Elektrum“ stoteles su įrengimu vienam automobiliui siūlo nuo 1021 euro. Dviem automobiliams – nuo 2713 eurų.
Įrangos kaina kinta ir priklausomai nuo krovimo tipo. „Solet Technics“ siūlo lėto įkrovimo stotelės įrangą už 200–400 eurų. Šiai sistemai reikia tik turėti elektros įvadą su įžeminimu. Vidutinio – greito įkrovimo įranga kainuoja 550–1500 eurų. O itin greito įkrovimo stotelių, kurios elektromobilį įkrauna per pusvalandį, kainos prasideda nuo 20 tūkst. eurų.
Norint įsirengti krovimo stotelę daugiabučio garaže gali užtrukti ir keletą mėnesių, man būtina gauti visų gyventojų sutikimą bei savivaldybės ir leidimą.
Pasak „Ignitis ON“ produktų vystymo vadovo Andriaus Šeršniovo, jei žmogus įsigijo nuosavą elektromobilį ir naudoja jį nuolat, rekomenduojama įsigyti įkrovimo stotelę. Turint įkrovimo stotelę, įkrauti elektromobilį pavyks gerokai greičiau, įkrovimas taps saugus, galima bus kurti įkrovimo profilius, stebėti įkrovimo istorinius duomenis bei automatizuoti įkrovimą.
„Elektromobilį galima įkrauti ir iš įprasto buitinio elektros lizdo, tačiau to daryti nuolat nerekomenduojame. Įkraunant iš įprasto elektros lizdo turi būti atlikta tvarkinga elektros instaliacija. Priešingu atveju įkrovimo paslauga gali būti nesaugi. Įkrovimas iš buitinio lizdo, tai tarsi automobilio eksploatavimas su atsarginiu ratu. Naudoti galima, tačiau nuolat eksploatuoti atsarginis ratas nėra skirtas“, – sakė pašnekovas.
Vykdydama žalesnės energetikos planą Lietuvos Vyriausybė patvirtino Aplinkos ministerijos pasiūlymą skirti 5 mln. papildomų eurų mažiau taršaus transporto finansavimui. Nuo pernai paskelbto kvietimo, APVA sulaukė beveik 16 tūkst. gyventojų prašymų kompensuoti įsigytą mažiau taršų transportą. Iš jų 2,2 tūkst. persėdo į mažiau taršius automobilius ir daugiau kaip 1,6 tūkst. pasirinko elektromobilius.
„Gyventojų susidomėjimas elektromobiliais ir alternatyviomis transporto priemonėmis neslūgsta. Papildomas finansavimas šioms darnų judumą skatinančioms kompensacijoms bus skirtas jau antrą kartą. Kviečiame gyventojus ir toliau teikti paraiškas ir mažinti taršą transporto srityje,“ – sakė APVA Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius Jonas Balkevičius.
A. Jonaitytė papildė, kad pagal paskutinį kvietimą kompensacijos siekė iki 6000 Eur: „Jei gyventojas įsigijo naują elektromobilį jam valstybė kompensuoja 5000 Eur. Jei naudotą – 2500 Eur. Papildomai gali gauti 1000 Eur kompensaciją, jei sunaikino savo taršų automobilį“. Pašnekovė pridūrė, kad elektromobilių kompensacijomis labai aktyviai domisi verslai, tačiau paraiškas, visgi dažniau teikia privatūs žmonės. Prašymus kompensacijoms galima teikti iki birželio.
DPD atstovas pastebėjo, kad Lietuvos valdžia vis dar daro per mažai, nes tokios kompensacijos vertinant visas išlaidas elektromobiliams – nepakankamos:
„Elektromobilių elektros suvartojimo sąnaudos pabrango atitinkamai, kiek brango elektra. Jei neklystu, apie 30 proc. Manau, kad verslai, kurie dirbo ties tvarumo kryptimi, ieškos variantų, kaip įsigyti elektromobilių. Svarbu paminėti, kad tai padaryti labai padėtų aktyvesni ir konkretesni valstybės paramos klausimai. Šiuo metu parama yra labai minimali, o augant kainoms, prisidedant infrastruktūros diegimo kaštams, ji gali tapti kritine. Manau, kad šiuo klausimu valstybės parama galėtų suvaidinti labai didelį vaidmenį“, – svarstė D. Šimėnas.
„Ignitis“ atstovo teigimu, kiek elektromobilio savininkui kainuoja įkrauti elektromobilį namuose, o kiek įkrovimo stotelėse, labai priklauso nuo vartotojo turimo elektros tiekimo plano. „Šiuo metu elektros tiekimo planai yra kintantys, todėl kainos gali ženkliai skirtis. Pavyzdžiui, jeigu vartotojas turi visuomeninio tarifo vienos laiko zonos sutartį ir pagal ją kaina už elektrą jam nustatyta 0.167 Eur/kWh, tokiu atveju 100 km nuvažiuoti elektromobiliu kainuos apie 3,5 Eur. Jeigu vartotojas turi kitą planą, pavyzdžiui, kai kaina nustatyta 0,298 Eur/kWh, tokiu atveju nuvažiuoti tą patį atstumą kainuotų apie 6 Eur.
Įkrovimo kaina viešo įkrovimo tinkle priklauso nuo įkrovimo greičio, vietovės ir paros laiko. Brangiausiai šiuo metu Lietuvoje įkrovimo paslauga kainuoja 0,79 Eur/kWh. Įkraunant elektromobilį šiuo tarifu, nuvažiuoti 100 kilometrų kainuotų apie 16 Eur. „Ignitis ON“ įkrovimo stotelėse brangiausia kaina – 0,59 Eur/kWh, nuvažiuoti 100 kilometrų kainuotų apie 11,8 Eur., sakė pašnekovas.
Elektromobilių laukti tenka vis ilgiau
Paklaustas apie elektromobilių rinkos pokyčius bei kainas, DPD operacijų direktorius sakė, kad stagnacija bendrai jaučiama visoje rinkoje nuo karo pradžios vasarį. Infliacija pakilo, žmonės sustojo ir žiūri, kas čia bus. Dar prieš karą buvusi elektromobilių paklausa turi įtakos verslo sprendimams, kadangi gamybos procesai aktyvėja.
„Šiuo metu nei mes, nei, manau, gamintojai, negali tiksliai įvardinti, kaip karo veiksmai paveiks gamybos procesus. Jie gali pailgėti dar labiau, nei dabar. Tas taip pat stabdo rinką. Bet tvarumo idėjos dėl karo nesustojo. Ir žmonės, ir įmonės, kaip planavo pirkti, taip ir planuoja. Gal tik peržiūri kiekius bei investicijų dydžius. Bendrai elektromobilių gamybos terminai – pailgėję ir ne tik dėl karo. Jau anksčiau stebėjome šią tendenciją. Gamintojai turi nemažai užsakymų. Kadangi tai yra pakankamai šviežia tema Lietuvoje, vyksta ir įvairūs pasitikrinimo procesai, pavyzdžiui, kokia transporto priemonė tiktų labiau konkrečiam verslui ar žmogui.
Sunku objektyviai vertinti būsimą elektromobilių populiarumą. Iš vienos pusės visas pasaulis – žmonės ir verslai vis labiau akcentuoja tvarumo temą. Ji tampa svarbia kasdienybės dalimi. Iš tos pusės paklausa – didelė ir, panašu, dar didės. Kiek geopolitinė aplinka lems medžiagų tiekimą, brangimą ir elektromobilių kainos didėjimą – sunku pasakyti. Šiandien matome, kad elektromobiliai, lyginant su pernai ir užpernai, jau yra pabrangę. Tačiau faktas, kad kiekvieną mėnesį situacija kinta. Būtent pastaruoju metu jaučiami „bangavimai“, – kalbėjo D. Šimėnas.
Vertindama lietuvių poreikį elektromobilių paramai ir dabartinę geopolitinę situaciją, A. Jonaitytė pritarė, sakydama, kad sąstingis buvo jaučiamas pirmąją karo savaitę: „Žmonės bandė suvokti situaciją ir panašiai. Bet šiuo metu ypatingų pokyčių mes nematome“.
J. Kateiva smulkiau papasakojo, kiek vidutiniškai kainuoja elektromobiliai ir kurie – populiariausi Lietuvoje: „Turime labai plačią elektromobilių gamą: pradedant nuo „CUPRA Born“ ir „ID.3“, kurių kainos prasideda nuo 37 500 Eur, ir užbaigiant „Audi RS e-tron GT“, kurio kaina siekia 141 tūkst. Eur, tad išskirti vidurkį sudėtinga.
Per ateinančius metus pasiūla dar labiau prasiplės – planuose yra apie 30 tūkst. Eur kainuosiantis „ID.2“, visų laukiamas „ID.Buzz“ ir garsioji „Audi A6“, tik šįkart – pilnai elektrinė. Taip pat pastebime, kad vis daugiau žmonių įsitraukia į ekologiškesnius sprendimus – fiziniai asmenys įsirenginėja saulės elektrines, automobilių krovimo stoteles namuose ir, žinoma, perka elektromobilius.
Manyčiau, kad 100% patogiai elektromobilio eksploatacijai dar trūksta infrastruktūros, tačiau matome, kad elektra varomi automobiliai sparčiai įsilieja į rinką. Mes tikime elektromobilių ateitimi: turime pakaitinius elektromobilius, investuojame į krovimo stoteles, turime saulės elektrinę“.
