Kaip reagavote į žinią apie „L'ORÉAL Baltic“ apdovanojimą? Ką jis jums reiškia?
Mano mokslo kelią lydėjo daugybė pakilimų ir nuopolių. Bet turiu palaikymo komandą, kuri labai skatina judėti pirmyn. Be to, Lietuvoje yra puikių mokslininkų, iš kurių yra daug ko pasimokyti – tiek profesinių žinių, tiek asmeninių savybių prasme. Todėl šis apdovanojimas – įrodymas, kad tikrai buvo verta tiek daug metų mokytis ir sunkiai dirbti.
Išgirdusi žinią neapsakomai džiūgavau ir lig šiolei esu labai laiminga. Tai – ir didžiulė garbė, ir atsakomybė, ir naujo kelio pradžia. Priimu šį apdovanojimą, kaip įsipareigojimą skirti daugiau laiko švietimui ir skatinti jaunąją kartą, ypač merginas, rinktis tiksliuosius mokslus. Gautą stipendiją planuoju investuoti į mokymąsi ir visuomenei naudingų produktų kūrimą.
„Moterims moksle“ – toli gražu ne pirmas Jūsų darbo įvertinimas. Papasakokite apie kelią iki jo.
Anksčiau esu gavusi nacionalinių apdovanojimų. Baigusi bakalauro studijas patekau tarp TOP100 perspektyviausių VGTU absolventų. Magistro studijų metu laimėjau vardinę prezidento Kazio Griniaus stipendiją, o mano magistro darbą Lietuvos Jaunųjų Mokslininkų Sąjunga ir Lietuvos Mokslų Akademija įvertino kaip vieną geriausių. Kelis kartus esu laimėjusi finansavimą iš tarptautinių mokslo draugijų dalyvavimui vasaros mokyklose ar konferencijose, gavusi skatinamąsias stipendijas iš Vilniaus universiteto, Lietuvos Mokslo Tarybos, vardinę stipendiją iš VU Gyvybės mokslų centro. Bet, žinoma, L‘Oreal-UNESCO Baltijos šalių „Moterims moksle“ apdovanojimas man yra pats svarbiausias.
Ar mokslą pasirinkusios moterys ir šiandien vis dar susiduria su problemomis?
Moterims moksle didžiausiais iššūkis yra motinystės ir karjeros suderinimas, nes abi veiklos reikalauja daug jėgų ir laiko. Siekiant išlaikyti konkurencingumą, reikalingi stiprūs laiko planavimo įgūdžiai ir didelis produktyvumas. Labai svarbus artimųjų ir kolegų palaikymas bei pagalba, kad moterys nepervargtų ir nepalūžtų derindamos šeimos ir karjeros įsipareigojimus.
Vis dar jaučiama tendencija, kad aukštesnėse akademinėse pozicijose vyrų skaičius ženkliai didesnis nei moterų. Didesnis moterų įtraukimas į inovacijų kūrimą, ypač dirbtinio intelekto ir inžinerijos srityse, manau, padėtų sukurti universalesnius – visoms lytims ir amžiaus grupėms tinkamus produktus ar paslaugas.
Tyrinėjate farmacinius preparatus vėžiui gydyti – papasakokite apie savo darbą.
Dirbu pradiniame vaistų kūrimo etape, labiausiai orientuojuosi į priešvėžinių farmacinių preparatų kūrimą. Laboratorijoje jau sukūrėme ir toliau vystome seriją labai perspektyvių priešvėžinių molekulių.
Kadangi mano keli šeimos nariai sirgo vėlyvos stadijos vėžiu, todėl gerai suprantu su kokiomis problemomis ir pasekmėmis susiduria onkologiniai ligoniai. Tam, kad sukurtume efektyvesnius ir mažiau toksiškus vaistinius preparatus, reikalingas gilus fermento-vaisto atpažinimo mechanizmo supratimas. Aš molekuliniame lygmenyje tyrinėju vaistų-kandidatų sąveikas su tiksliniais fermentais, atsakingais už vėžio vystymąsi.
Sėkmę lemia kryptingas komandinis darbas. Mūsų tarpdisciplininę tyrimų grupę sudaro apie 40 mokslininkų ir studentų, įgijusių išsilavinimą biochemijos, biofizikos, molekulinės biologijos, medicinos ir susijusiose srityse. Komandoje labai svarbu akademinė laisvė, draugiškumas ir pasitikėjimas.
Koks, Jūsų akimis, yra šiuolaikinis mokslininkas? Ir, žinoma, neišvengiamas klausimas ir apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą – kokią naudą Jūs matote?
Šiuolaikinis mokslininkas yra „multitaskeris“, kuris ne tik planuoja, atlieka ir analizuoja eksperimentus, bet ir aprašo jų rezultatus aukšto lygio mokslinėse publikacijose, pristato tarptautinėse konferencijose bei viešose diskusijose su visuomene. Be to, mokslininkas nuolat užsiėmęs projektinių paraiškų rengimu ir ataskaitų rašymu, reagentų pirkimu su krūva raštų, dėstymu, praktiniu studentų mokymu ir ryšių su tarptautiniais partneriais palaikymu.
Mokslas ir verslas bendradarbiaudami gauna abipusę naudą. Universitetai gali pasiūlyti modernią įrangą ir „know-how“, o verslas – patobulinti vystomus ir kurti naujus produktus. Mokslo bendruomenėje turime daug labai gabių ir darbščių jaunuolių, norinčių kurti inovacijas, tačiau dėl didelio mokslinio darbo krūvio jie stokoja teisės ir finansų žinių bei verslumo įgūdžių. Norint kurti ir diegti į rinką inovatyvius, visuomenei reikalingus produktus, būtina formuoti mokslininkų-verslininkų komandas ir apjungti jų kompetencijas. Tokiu būdu didintume Lietuvos BVP, eksportą ir matomumą pasaulinėje rinkoje.
Joana, o koks buvo Jūsų mokslo kelias? Iš karto žinojote, ką norite studijuoti?
Nors vaikystę ir paauglystę praleidau teatro užkulisiuose, tačiau uždavinių sprendimas buvo įdomiausia veikla. Rimtesni mokslai prasidėjo 9-oje klasėje, įstojus į Kauno technologijos universiteto gimnaziją. Čia turėjau labai stiprius mokytojus ir išmokau svarbiausias gyvenimo pamokas. Iki pat gimnazijos baigimo man buvo sunku pasirinkti tarp matematikos ir chemijos. Tuomet, vasaros darbų metu vienos įmonės direktoriaus išsakyta mintis, kad būsiu mokslininke, man buvo labai netikėta.
Kadangi šeimoje visi buvo inžinieriai, o tuo metu mane žavėjo kriminaliai serialai, kuriuose atliekant laboratorinius tyrimus buvo išaiškinami nusikaltimai, pasirinkau Bioinžinerijos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Būdama pirmakursė internete radau projekto „Studentų mokslinė praktika“ temas. Labiausiai įsiminė prof. D. Matulio siūloma praktika, susijusi su vaistų kūrimu. Džiaugiuosi, kad tuomet mane priėmė – štai jau 11 metų dirbu Biotermodinamikos ir vaistų tyrimų skyriuje, Biotechnologijos institute. Prijungus Biotechnologijos institutą prie Vilniaus universiteto, Biochemijos magistrantūros ir Chemijos inžinerijos doktorantūros studijas tęsiau jau šiame universitete.
Ar kada nors buvo kilusi dilema, kur mokytis ir dirbti: Lietuvoje ar užsienyje?
Minčių buvo, tačiau nuo emigracijos išgelbėjo vyras – magistrantūros studijų metu ištekėjau ir gana greitai susilaukėme dviejų vaikų. Sutuoktinis jau buvo 7 metus praleidęs užsienyje, todėl nutarėmė gyventi Lietuvoje.
Kaip vertinate Lietuvos gyvybės mokslų industrijos situaciją? Kas šiandien labiausiai džiugina, o ko dar trūksta – kuo mokslininkams dar galėtų padėti valstybė?
Turime puikią infrastruktūrą, ypač aukšto tarptautinio lygio ekspertus ir stiprius, daug praktinių žinių turinčius studentus. Ypač džiaugiuosi tyrėjų verslumo skatinimu. Pernai pati dalyvavau MITA organizuotose „Life Sciences Start-up MasterClass“ bei „Idea to Innovation (i2i)“ programose, kurios nustebino kokybe ir suteikė tvirtą žinių bagažą apie svarbiausius startuolio kūrimo ir vystymo etapus. MITA finansavimo priemonė „Inostartas“ motyvavo pradėti savo verslą ir padeda realizuoti turimas idėjas. Pernai įsteigta MB „Enzymics“ užsiima fermentų moksliniais tyrimais ir verslo konsultacine veikla. Įmonė siūlo pažangius sprendimus kosmetikos ir maisto pramonei.
Valstybė labai padėtų labiau pasitikėdama mokslininkais ir mažindama biurokratinę naštą. Mano manymu, lietuviškuose grantuose pernelyg griežtai sureguliuota, kokia finansavimo dalis skiriama trumpalaikiam ar ilgalaikiam turtui, paslaugoms ir įdarbinimui, o pakeitimai praktiškai negalimi. Pavyzdžiui, prašoma pateikti planuojamų pirkti reagentų sąrašą trejiems metams į priekį ir už kiekvieną pakeitimą reikalaujama paaiškinimo rašto. Bet juk mokslas iš principo yra neprognozuojamas dalykas – prieš pradėdamas eksperimentą niekada nežinai, kokį rezultatą gausi, todėl negali suplanuoti kada ir kokio reagento ar specialisto prireiks. Tiek universitetuose, tiek startuoliuose projektinės lėšos būtų panaudojamos žymiai efektyviau ir sutaupoma daug brangaus laiko, jei būtų daugiau lankstumo ir projekto vadovas su komanda galėtų patys nutarti, kam ir kaip panaudoti laimėtą finansavimą.
Ačiū už interviu!
Gyvybės mokslų industrijos augimą Lietuvoje ir žinomumą tarptautiniu mastu skatinantis MITA projektas „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ apima visą paslaugų spektrą nuo konsultacijų dėl inovacijų paramos priemonių iki akceleravimo programų bei pagalbos pritraukiant investicijas. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Daugiau informacijos apie projektą.
