Jų darbas įkvėpė „Netflix“ kino kūrėjus, neseniai sukūrusius didžiulio populiarumo susilaukusį serialą „Narcos“. S. Murphy Vilniuje atskleis efektyvios lyderystės ir šaltų nervų išlaikymo ekstremaliomis situacijomis paslaptis.
Tuo metu, kai karaliavo P. Escobaras, Lietuvoje kokaino dar beveik nebuvo. Bet po keleto metų šis narkotikas atsirado ir mūsų šalyje. Apie tai, kaip šie kvaišalai plūsta į Lietuvą, DELFI pasakojo kriminalinių knygų autorius, žurnalistas Dailius Dargis ir Policijos departamento pareigūnai.
Narkobarono sūnus
Kovo viduryje į Lietuvą buvo atvykęs P. Escobaro sūnus Juanas Pablas Escobaras. Jis pristatė savo knygą apie tėvą, tapusia bestseleriu daugybėje pasaulio šalių, „Pablas Escobaras – mano tėvas“.
Tėvo jis neteisina, tačiau tvirtina, kad „Narcos“ daug neteisybės. D. Dargis, kuris buvo susitikęs su J. P. Escobaru, pasakojo jam apie didžiąsias policijos operacijas, susijusias su narkotikais. J. P. Escobaras buvo nustebęs – tokioje mažoje valstybėje tokie reikalai vyksta. Bet kai D. Dargis jam pasakė, kad mūsų nusikaltėliams toli iki jo tėvo, J. P. Escobaras tik šyptelėjo.
Kalbant apie „Narcos“ narkobarono sūnus buvo labai kritiškas: „Ten labai daug neteisybės. Serialas inspiruotas JAV vyriausybės. Kodėl jie nutylėjo esminius faktus? Kodėl nutylėjo, kad tėvas narkotikus į JAV vežė su CŽA pagalba?!“.
Lietuviškos „narkožvaigždės“
Kaip pasakojo D. Dargis, jo surinktais duomenimis, vienu stambiausių šios srities veikėjų galima būtų laikyti buvusį kaunietį, o dabar vilnietį Arūną Savukyną (kažkada garsios manekenės, tv laidų vedėjos Giedrės Rusytės buvęs vyras). Pirmoje, neseniai vėl naujai perleistoje savo knygoje „Tikroji Daktarų istorija“ D. Dargis paskelbė, kad dar 1998-ųjų balandį Lietuvos žiniasklaida rašė, jog „milijono dolerių vertės kokaino kontrabanda Kauno nepasiekė“. Krovinys buvo iš Panamos. Kokainas buvo paslėptas kopijavimo aparatams skirtuose milteliuose. Tada buvo sulaikyti keli įtariamieji, bet vėliau teismas nuteisė tik du, o A. Savukynas ir dar vienas buvo išteisinti. Tyrimo metu buvo apklausta ir A. Savukyno motina – Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Ramutė Noreikienė. Po istorijos su sūnumi teisėja tapo advokate.
Tyrimui vadovavęs tuometinis Generalinės prokuratūros prokuroras Algimantas Kliunka sakė, jog tais laikais tai buvo didžiausia Lietuvą pasiekusi narkotikų siunta. Vieno iš įtariamųjų namuose per kratą buvo rasta nenuginčijamų įrodymų, kad kauniečiai buvo užmezgę glaudžius ryšius su nusikaltėliais iš Panamos. „Pamenu, kad vieno iš kaltinamųjų artima giminaitė buvo teisėja, todėl byla iš Kauno buvo perduota Šiaulių teismui“, - sakė A. Kliunka. Pasak D. Dargio, tai buvo pirmas tokios vertės kokaino partijos sulaikymas Lietuvoje. Tie žmonės savo veiklos nemetė iki šiol. Pasak rašytojo, jie tuo verčiasi po šiai dienai, tačiau veikla vykdoma užsienyje, didžioji dalis narkotikų Lietuvos net nepasiekia.
2003-iųjų rugpjūtį Ispanijoje buvo sulaikytas Kauno „Gyvatinių“ vadeiva Remigijus Taločka, pravarde Remyga. Ispanijoje jis buvo įsteigęs kelias vaisių ir daržovių eksporto įmones. Policijos duomenimis, tai buvo priedanga didelio mąsto narkotikų kontrabandai į Lietuvą. Bet netrukus jis įtartinomis aplinkybėmis Ispanijoje numirė.
Pasak D. Dargio, šiais laikais pogrindinę narkotikų verslo rinką Lietuvoje yra užvaldę sintetiniai kvaišalai - ekstazis, amfetaminas, MDMA, kristalai ir kt. Kokaino kontrabanda ir realizavimas jau nėra viršūnėje kaip kadaise P. Escobaro laikais.
Kokainas tampa nebepopuliarus, nes rizika didžiulė ir sumenko pelnas. Tokia tendencija pastebima visame pasaulyje.
Kauno nusikaltėlių „autoritetas“ Henrikas Daktaras anksčiau ne sykį žurnalistui D. Dargiui yra teigęs, kad jis nuo jaunystės ypač skeptiškai vertino sintetinius kvaišalus.
Kaunietis netgi savo prisiminimų knygoje „Išlikt žmogumi“ negaili piktų žodžių tiems, kurie svaiginasi narkotikais: „Dar būdamas kalėjime narkomanus po truputį perpratau. Tai buvo dvasiškai silpni žmonės, nepatikimi. Mačiau, kaip keičiasi jų nuotaikos. Nesusileidęs dozės „narkota“ būna irzlus, piktas, nervuotas, o kai pagaliau nurauna kur dozę, tai tokį tipelį nors prie žaizdos dėk! Suokdavo kaip lakštingala ir visaip stengdavosi man įtikti“.
Tačiau būtent narkotikų kontrabandą sužlugdė „Henytės“ sūnaus vos prasidėjusią politinę karjerą. 2003 m. balandžio 9-ąją „Henytės“ sūnus Enrikas ir dar trys asmenys buvo sulaikyti skirtinguose Kauno rajonuose, kaip įtariamieji neteisėtu ekstazio įsigijimu ir kontrabanda bei suklastotų JAV dolerių platinimu.
2004-ųjų kovą Daktarų gaujos šulais vadinami Alvydas Viktoras Laurinavičius, pravarde Luras (miręs 2007 m. gruodį) su Egidijumi Abariumi (Goga) (ilgiems metams pasiųstas už grotų paskutinėje Daktarų gaujos byloje) buvo sulaikyti dėl 12 kilogramų kokaino kontrabandos į Lietuvą organizavimo, bet po trijų mėnesių abu vyrai buvo paleisti.
Tada plačiai pasklido šnekos, kad abu Daktarų veikėjai laisvę nusipirko už 100 tūkstančių eurų. Galiausiai Lurui net nebuvo pareikšti kaltinimai šioje byloje, o praėjus porai metų – 2006-ųjų vasario 17-ąją – Kauno apygardos teismas ir Gogai panaikino kaltinimus.
2013-ųjų vasarą britų žiniasklaidoje nuskambėjo dar vieno Daktarų veterano vardas. Tą kartą už itin gryno kokaino prekybą įkliuvo Gražuolio pravarde kadaise garsėjęs Saulius Pilipavičius. Kaip skelbta, britų teisėsaugininkai lietuvį stebėjo keletą mėnesių, nes buvo gavę žinių, kad jis priklauso tarptautinei narkotikų prekeivių gaujai.
S. Pilipavičius buvo sulaikytas 2013 m. balandžio 26-ąją. Tuomet vienoje Londono gatvių sankryžoje, nešinas rožinės spalvos krepšiu, jis susitiko su dviem kvaišalų pirkėjais. Visi trys vyrai buvo sulaikyti, bet pirkėjai po dienos buvo paleisti, o S. Pilipavičius teismo laukė suimtas. Buvusio kauniečio rožinės spalvos krepšyje buvo rasta 986 gramai kokaino.
Toks kiekis kvaišalų gatvėje tada buvo įvertintas maždaug 200 000 svarų. Britų pareigūnai stebėjosi kokaino grynumu – net 84 procentai. Paprastai, kol kokainas pasiekia vartotojus, jis būna skiedžiamas net kelis kartus, tad jo grynumas sumažėja iki 50, o kartais net iki 20 procentų.
S. Pilipavičius teisme prisipažino pardavęs narkotikus. Jis buvo nuteistas 6 metams nelaisvės.
Vėliau pasklido žinios, kad S. Pilipavičius Anglijoje įkliuvo su Kauno „Agurkiniams“ skirtu kvaišalų kroviniu.
Šie įvykiai aprašyti dabar perleistoje naujausioje D. Dargio knygos „Tikroji Daktarų istorija“ versijoje.
Lietuvoje kokainas nėra populiarus
Policijos departamento duomenimis, vieni didžiausių narkotikų kilmės pasaulio regionų yra Pietų Amerika, Vakarų Azija ir Šiaurės Afrika. Dažniausiai narkotikai įvežami į Europą būtent iš šių regionų. Tuo tarpu Kinija ir Indija yra pagrindinės naujų psichoaktyviųjų medžiagų kilmės šalys. Nors skirtingais laikotarpiais galima stebėti vienokių ar kitokių narkotikų rūšių vartojimo didėjimą ir mažėjimą, populiariausi ir didžiausią pelną nešantys narkotikai yra kanapės (hašišas), heroinas ir kokainas.
Remiantis Europolo ir EMCDDA duomenimis, Europa yra ne tik kokaino kontrabandos galutinis tikslas, tačiau dėl strategiškai patogios geografinės padėties, tampa narkotikų kontrabandos į kitus pasaulio regionus tranzitiniu keliu.
Kasmet Europoje užfiksuojama daugiau kaip milijonas neteisėtų narkotikų konfiskavimo atvejų. Dauguma jų – iš vartotojų konfiskuojami nedideli narkotikų kiekiai, tačiau iš kontrabandininkų ir gamintojų konfiskuojamos kelių kilogramų narkotikų siuntos sudaro didelę viso sulaikyto narkotikų kiekio dalį.
Dažniausiai Europoje konfiskuojamas narkotikas – kanapės. Antroje vietoje pagal konfiskavimo dažnumą – kokainas.
2014 m. Europos Sąjungoje užregistruota maždaug 78 000 kokaino konfiskavimo atvejų. Nuo 2010 m. padėtis kokaino rinkoje yra palyginti stabili, nors tiek konfiskavimo atvejų skaičius, tiek konfiskuojamas kiekis šiuo metu yra gerokai mažesnis, palyginti su metais, kai buvo užfiksuoti didžiausi rodikliai. Nors Ispanija ir toliau pirmauja kaip šalis, kurioje konfiskuojama daugiausiai kokaino, esama ženklų, kad šiuo metu stengiamasi rinktis įvairius, naujus kontrabandos kelius į Europą: remiantis 2012 m. duomenimis, kokaino kontrabandos srautai keičiasi, fiksuojami konfiskavimo atvejai rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje, taip pat Baltijos ir Juodosios jūros uostuose.
Ispanijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Italijoje konfiskuotas kokaino kiekis sudaro 84 proc. apytikriai apskaičiuoto 2014 m. konfiskuoto kokaino kiekio (61,6 tonos), praneša Policijos departamento pareigūnai.
„Policijos prioritetinis tikslas – ryžtingai apsaugoti visuomenę nuo nuodijimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Tai galima pasiekti tik veikiant proaktyviai, gaunant atitinkamą informaciją iš anksto, nuolat tobulinant savo veiklos metodus, vystant turimus įrankius. Užkardant su organizuotu nusikalstamumu susijusių asmenų veiklą, būtent asmenų, kurie aktyviai dalyvauja narkobiznyje, privalome nuolat būti vienu žingsniu priekyje ir sugebėti užkirsti kelią šių medžiagų patekimui į gatves tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Narkotikų kontrabanda kaip reiškinys, seniai peržengė valstybių sienas, dėl ko pripažįstama, kad be glaudaus bendradarbiavimo su užsienio partneriais neįmanoma iš esmės paveikti plintančių rizikų, susijusių su narkotikų žala visuomenei. Kalbant apie narkotikų pasiūlos, atkeliaujančios iš užsienio mažinimą, ypač svarbią vietą užima bendradarbiavimas su Europolu ir kitomis tarptautinėmis teisėsaugos agentūromis ir organizacijomis (pvz. Interpolas, Eurojustas ir kt.), kurie aktyviai remia keitimąsi informacija, bendras operacijas, teikia įvairią vertingą paramą” – sako Andžejus Roginskis, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas.
„Per pastaruosius kelerius metus kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, tame tarpe ir kokaino, platinimo srityje Lietuvos policija kartu su kitomis šalies teisėsaugos institucijomis bei užsienio kolegomis nuveikė daug reikšmingų darbų. Tą rodo ir atlikti tyrimai, ir išimti narkotikų (tame tarpe ir kokaino) kiekiai. Lietuva dėl savo geografinės padėties gali būti patraukli narkotikų tranzitui, tačiau būtina pažymėti, kad kontrabandos organizatoriai pastaruoju metu stengiasi aplenkti mūsų valstybę, dėl nusikalstamos veiklos vykdymui nepalankių aplinkybių. Tai pavyko pasiekti dėl, sakyčiau, trijų esminių aplinkybių.
Pirma, griežtas valstybės požiūris į neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvartą, skiriant ypatingą dėmesį platintojams.
Antra, efektyviai veikiantys teisiniai įrankiai, tokie kaip kriminalinės žvalgybos įstatymas, organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, kurie suteikia plačias galimybes informaciją turėti iš anksto ir stengtis užkardyti nusikaltimą, o ne kovoti su pasekmėmis (organizuoto nusikalstamumo prevencijai yra parengtas naujas, ženkliai modernesnis įstatymo projektas, kuris šiuo metu nagrinėjamas Seime. Manoma, kad šis naujas įstatymas suteiktų dar daugiau galimybių valstybei valdant šias pavojingas rizikas, valstybė galėtų atimti iš narkotikų biznio įgytą turtą.
Trečia, prekybai narkotikais itin skaudų smūgį gali suduoti proaktyviai ir profesionaliai veikiančios teisėsaugos institucijos, kurios ypatingą dėmesį skiria keitimuisi informaciją kaip šalies viduje, taip ir tarptautiniu mastu, ypač per Europolą“, – savo įžvalgomis dalijosi A. Roginskis.
Bendrosios tendencijos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nelegalioje apyvartoje Lietuvoje, pastaraisiais metais išlieka panašios. Kalbant su pareigūnais, dirbančiais šioje srityje, jie aiškiai pabrėžia – “nepavojingų sveikatai narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra”. Lietuvoje tarp narkotikų vartotojų ir platintojų populiariausios yra kanapės ir amfetamino tipo stimuliuojančios (ATS) medžiagos (metamfetaminas ir amfetaminas). Metamfetaminas – dažniausiai platinamas sintetinis narkotikas.
Pastaruoju metu Lietuvoje stebimas naujų psichoaktyvių medžiagų rūšių, esančių nelegalioje apyvartoje nežymus didėjimas. Kalbant apie kokaino ir hašišo apyvartą šalies viduje, reikia pripažinti, kad dėl mūsų geografinės padėties stebimas nemažų kiekių hašišo bei kokaino kontrabandos per Lietuvą į kitas šalis, sako Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.
Lietuvoje kokainas nėra populiarus narkotikas, o didžiausi sulaikomi kokaino kiekiai paprastai yra susiję su kontrabandos srautais, kuomet bandomą jį gabenti per Lietuvą į Vakarų Europos šalis ar Rusiją. Kokainas dažniausiai gabenamas iš Pietų Amerikos per tarpines šalis - dažniausiai Ispaniją ar Nyderlandus, rečiau per Prancūziją ir Vokietiją. Kokaino gabenimui į Lietuvą naudojami sausumos bei jūriniai keliai.
Lietuvoje teisėsaugos pareigūnų ne kartą buvo išaiškinti labai didelio kiekio kokaino kontrabandos atvejai. Daugiausia šio narkotiko sulaikyta 2015 metais – 533,2 kg.
Kokainas buvo impregnuotas į lentas
Anot A. Roginskio, narkotikų kontrabanda ir platinimu besiverčiantys asmenys kartais itin kūrybingai slepia narkotikus. Todėl policijos pareigūnai nuolat privalo akylai stebėti naująsias tendencijas, glaudžiai bendradarbiauti ir keistis geraja patirtimi su užsienio valstybių kolegomis.
Vienu iš įsimintiniausių kokaino slėpimo ir gabenimo būdų, kurį atskleidė LKPB pareigūnai, buvo užfiksuotas 2008 m., kuomet po ilgo tyrimo Klaipėdos jūrų uoste buvo sulaikytas krovinys su trimis jūriniais konteineriais iš Lotynų Amerikos, skirtais vienai Lietuvoje registruotai laidojimo paslaugų bendrovei. Pareigūnų laukė tikras išbandymas: reikėjo surasti paslėptą kokainą tarp keliasdešimties karstų, automobilio ir 16 tonų drabužių. Nors buvo deklaruota, kad gabenami laidojimui skirti drabužiai, patikrinimo metu buvo rasti dėvėti, beverčiai rūbai, o kokainas buvo impregnuotas palečių (ant kurių buvo sukrauti daiktai) lentose. Tai buvo pirmasis toks sulaikymo atvejis Lietuvoje, kai narkotikai buvo išradingai impregnuoti į kitą medžiagą. Dėl šių aplinkybių susidarė nemažai kliūčių dėl tikslaus kokaino kiekio nustatymo, teko daug bendrauti su užsienio kolegomis ieškant sprendimo būdų. Kad lentos yra įtartinos, išdavė tik per didelis skaičius vinių skylių jose, t.y. buvo matyti, kad jos kaltos antrą kartą. Iš viso tą kartą išimta iš apyvartos 40 kg kokaino.
Kokaino slėpimui yra pasitelkiama didelė fantazija. Dar 1998 metais į Lietuvą buvo atsiųsta 18 kg “juodojo” kokaino, atrodančio kaip spausdintuvų milteliai, tuo metu Lietuvai tai buvo naujiena ir iššūkis, net ir pasaulyje tai buvo tik trečias žinomas analogiškas maskavimo būdas.
Kitas „kūrybingas“ kokaino gabenimo atvejis buvo atskleistas 2010 m. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo sulaikytas iš Ekvadoro į Klaipėdos uostą atplukdytas konteineris su legaliu šaldytos žuvies kroviniu, o kartu su šaldyta žuvimi buvo gabenamas ir labai didelis kiekis kokaino. Pareigūnai rado net 396 kg kokaino. LKPB pareigūnams glaudžiai bendradarbiaujant su užsienio valstybių teisėsaugos kolegomis, vienoje iš Pietų Amerikos valstybių buvo sulaikyti ir už krovinio išsiuntimą atsakingi asmenys. Kratos metu pareigūnai išėmė dar apie 20 kg kokaino.
2010 m., remiantis LKPB pareigūnų gauta ir kolegoms perduota informacija, Latvijoje, Rygos uoste iš Pietų Amerikos atplaukusiame krovinyje – medinėse lentose – pareigūnai rado 200 kg kokaino.
2010 m., bendradarbiaujant LKPB ir užsienio valstybių teisėsaugos pareigūnams, netoli Šv. Martyno salos (Karibų jūros regionas) krantų buvo sulaikyta jachta, kurios ekipažą sudarė Lietuvos pilietis ir vienos užsienio valstybės pilietis. Sėkmingos operacijos metu pareigūnai konfiskavo 350 kg kokaino. Manoma, kad kokaino paskirties vieta buvo Europa.
2011 m. pirmą kartą Lietuvos istorijoje pareigūnai susidūrė su skystu kokainu. LKPB pareigūnams bendradarbiaujant su kolegomis iš Vokietijos, buvo sulaikytas skysto 50 litrų kokaino krovinys. Kokainas buvo gabenamas iš Pietų Amerikos į Lietuvą, slepiant jį automobilio, atgabento jūriniu konteineriu, detalėse. Operacijos metu buvo sulaikyti visi trys, nusikaltimą sumanę, organizavę ir įvykdę asmenys: Olandijos, Ispanijos ir Lietuvos piliečiai. Kokainas Lietuvoje turėjo būti apdorotas specialiu cheminiu būdu išgaunant įprastinį pavidalą ir, kaip manoma, išvežtas tolimesniam realizavimui į Vakarų Europą.
2011 m. LKPB pareigūnams glaudžiai bendradarbiaujant su JAV teisėsaugos pareigūnais, viename iš greituoju paštu siųstų siuntinių su video žaidimais ir jų priedais, keliavusių į Lietuvą iš Panamos, buvo gabenama apie 400 g kokaino. Pareigūnai nustatė nauja slėpimo būdą - kokainu buvo impregnuotas video žaidimų kilimėlis.
Dažnai kokainas gabenamas legaliuose kroviniuose. 2012 m. Lietuvoje užfiksuoti du, tokiu būdu paslėpto kokaino, sulaikymo atvejai. Pirmojo sulaikymo metu Klaipėdoje išimta apie 68 kg kokaino. Antrojo sulaikymo metu Šiauliuose ir Kaune rasta apie 36 kg kokaino. Abiem atvejais kokainas į Lietuvą pateko tuo pačiu būdu – legaliai gabentame bananų krovinyje. Iš didmeninių prekybos vaisiais ir daržovėmis įmonių Nyderlanduose įsigyti bananai buvo atgabenti į Lietuvą.
2014 m. didžiausias kokaino sulaikymas buvo Klaipėdos jūrų uoste ir narkotikams gabenti taip pat buvo pasirinktas legalus krovinys. Muitinės pareigūnai jūriniame konteineryje, kuriame buvo naudoti automobiliai iš JAV, rado paslėptus 116 kg kokaino. Šis atvejis unikalus tuo, kad į legaliai gabenamą krovinį įdedamas krepšys su kokainu ir vėliau išimamas iki tol, kol krovinys pateks pas nieko nežinantį krovinio gavėją. Kontrabandos keliai iš Pietų Amerikos per Lietuvą dažniausiai nukreipti Rytų kryptimi.
Kokaino kontrabandai neretai yra pasitelkiami ir „gyvieji konteineriai“, t. y. žmonės, kurie už atitinkamą atlygi ryžtasi itin rizikingam ir pavojingam kokaino gabenimo būdui – gabenti kokaina savo pačių organizme, dažniausiai skrandyje. Pavyzdžiui, 2013 m. Kauno apskrityje į medikus kreipėsi Lietuvos pilietis, kuris skundėsi aštriais pilvo skausmais. Per operaciją iš jo skrandžio išimti 44 paketėliai, kuriuose buvo 443,6 g. kokaino. Kokainas buvo atgabentas iš Nyderlandų.
Narkotikams gabenti pasirenkami ne tik oro ar jūrų, bet ir įprastiniai žemės keliai. 2015 m. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai išėmė 7 kg kokaino, kuris išimtas kelyje patikrinus Latvijoje registruotą vilkiką su puspriekabe – šaldytuvu, kurį vairavo Latvijos pilietis. Transporto priemonėje įrengtoje slėptuvėje pareigūnai aptiko labai didelio kiekio hašišo ir kokaino krovinį. Manoma, kad narkotikai galėjo būti gabenami iš Ispanijos ar Olandijos į Rusiją.
2015 m. Lietuvos policija atskleidė vieną didžiausių Lietuvos kriminalistikos istorijoje kokaino kontrabandos atvejį. Kokainui gabenti buvo pasitrinktas itin kūrybingas būdas – jis buvo sumaišytas su akmens anglimi, kuris į Lietuvą atkeliavo konteineriuose iš Kolumbijos. Šio atvejo tyrimas pareikalavo titaniškų Kauno apskrities ir kitų kriminalistų pastangų, pareigūnams teko rankomis perkrauti visus jūrinius konteinerius – 128 tonas akmens anglies. Iš viso buvo išimta apie 525 kg kokaino, kurio vertė nelegalioje mažmeninėje rinkoje siekia daugiau kaip 40 mln. eurų. Policijos atliktos operacijos metu buvo sulaikyti septyni Lietuvos Respublikos piliečiai, vienas Kolumbijos pilietis ir viena Rusijos Federacijos pilietė.
Tarp kokaino kontrabandininkų pirmauja kauniečiai
Vykdant kokaino kontrabandą iš Pietų Amerikos į Europą, Lietuvos piliečiai paprastai yra samdomi kurjeriai, o kontrabandos organizatoriai dažniausiai būna susiję su kitų šalių organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis. Taip pat lietuviai yra samdomi ir kurjerių verbavimui. Lietuvaičių gabenamas kokainas dažniausiai yra skirtas Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Belgijos ir Nyderlandų rinkoms.
Tranzitui pasirenkami beveik visi, turintys tiesioginius reisus su Lotynų Amerika ar Karibų jūros regionu, Vakarų Europos oro uostai. Nuo 2011 m. užsieniečių samdomais kurjeriais vis dažniau tampa emigravę lietuviai.
Dažniausiai užsienyje už kokaino kontrabandą 2010 m. buvo sulaikomi Šiaulių ir Vilniaus apskričių gyventojai. 2011 m. – Telšių ir Panevėžio apskričių gyventojai. Nuo 2012 m. stebima tendencija, kad dažniausiai užsienio teisėsaugos institucijų yra sulaikomi Kauno apskrities gyventojai.
Lietuviai įsitraukę į kokaino kontrabandą yra sulaikomi tiek Europoje, tiek Lotynų Amerikoje. 2010 – 2016 m. beveik kasmet Lietuvos piliečiai buvo sulaikomi Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Suomijoje, Islandijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje. Rečiau Estijoje, Latvijoje, Rusijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Ukrainoje, Graikijoje, Italijoje, Airijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje. Lotynų Amerikoje dažniausiai lietuvaičiai sulaikomi Kolumbijoje, Peru ir Čilėje. Taip pat yra pasitaikę atvejų, kuomet Lietuvos piliečiai buvo sulaikyti ir tokiose egzotiškose šalyse kaip Šv. Martyno ir Šv. Vincento salos, Ekvadoras, Brazilija, Marokas, Argentina, Panama, Etiopija, Kosta Rika, Paragvajus, Tasmanija, Urugvajus ir Turkija.
Paprastai kokainas būna slepiamas lagaminuose, įsiūtas lagamine esančiuose drabužiuose, slepiamas antrąjame lagamino dugne, saldumynų dėžutėse ir kt. Taip pat kokainas aptinkamas jachtose ar automobiliuose, tačiau lietuviai su kokainu dažniausiai įkliūna keliaudami lėktuvais.
Pastebima, kad nuo 2011 m. „gyvųjų kokaino konteinerių“, kuomet kokainą žmonės gabena organizme, mažėja. Lyginant su ankstesniais metais mažėja ir bendras sulaikymų su kokainu Pietų Amerikos valstybėse skaičius. 2013 m. užfiksuoti 2 sulaikymai Pietų Amerikos valstybėse, t. y., dviejų lietuvių sulaikymas Ekvadore, kuomet buvo gabenami 6 kg kokaino ir lietuvaitės sulaikymas Peru, kuri gabeno kokainą skrandyje. 2014 m. vienas lietuvis sulaikytas Kolumbijoje, kuomet kokainą gabeno skrandyje. Dar 3 Lietuvos piliečiai buvo sulaikyti Peru, tąsyk iš neteisėtos apyvartos buvo išimta 5,7 kg kokaino.
2016 m. kokainas užėmė pirmą vietą pagal iš neteisėtos apyvartos išimtų narkotikų rūšį. Stambiausia kokaino kontrabandos, į kurią buvo įsitraukę ir lietuviai, siunta buvo sulaikyta 2016 m. Rumunijoje ir Prancūzijoje. Pažymėtina, kad didžioji dalis iš neteisėtos apyvartos išimto kokaino kiekio – daugiau nei 2 tonos – 2016 m. birželio mėn. buvo aptikta jūriniuose konteineriuose tarp bananų krovinio Rumunijos uoste, kuriame taip pat buvo sulaikyti ir keturi Lietuvos piliečiai.
A. Roginskis: „Policijos ir kitų šalies teisėsaugos institucijų sėkmingos veiklos, vykdomos kovoje su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pasiūla, ypač kokaino kontrabanda, mastai yra įspūdingi. Nuveikta nemažai reikšmingų darbų, tačiau tiek pat jų dar laukia ateityje. Lietuvos policija ir toliau aktyviai dalyvaus tarptautinėje teisėsaugos ir žvalgybinio pobudžio veiklą vykdančių institucijų veikloje ir intensyviai vykdys visas būtinas prevencines priemones ir kitus veiksmus nacionaliniame lygmenyje, siekiant įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvoje nusikalsti yra pavojinga ir dėl neabejotinai kilsiančių pasekmių – neapsimoka”.
