Sausumas burnoje – toli gražu ne smulkmena: kenčia ir socialinis aktyvumas, ir psichologinė būsena
Pasak tyrimui vadovavusios mokslininkės, gyd. periodontologės profesorės Alinos Pūrienės, skriejančio laiko laikmetyje net ligos vertinamos kitaip ir nors sausa burna nėra mirtina būsena ar būtinosios pagalbos reikalaujanti situacija, tokia būsena susijusi su kitomis burnos ligomis, o pirmiausia ėduonimi:
„Kai nėra normalaus seilių kiekio burnoje, seilės neišplauna maisto likučių, sutrinka mikroorganizmų veiklos produktų – rūgščių – neutralizacijos procesas, atsiranda ertmės dantyse. Dėl sumažėjusio seilių kiekio kinta maisto skonis, blogėja rijimas, tarsena.“
Profesorės teigimu, kai sausumas burnoje jau tampa liga, blogėja žmogaus gyvenimo kokybė, socialinis aktyvumas, psichologinė būsena: „Mūsų tyrimo visoje Lietuvoje duomenimis, ketvirtadaliui suaugusių per sausa burnoje. Net nesitikėjome, kad tiek daug žmonių reikalinga pagalba. Mokslininkai stengiasi ištobulinti, sukurti naujus gydymo metodus, dėl to buvo bandyta sujungti tradicinius bei rytų šalių gydymo būdus.“
Tyrimo metu, pasakoja prof. A. Pūrienė, sukurta ir išbandyta burnos sausumo gydymo programa, kurios tikslas – paveikti žmogaus organizmą ir tiesiogines burnos sausumo priežastis bei palengvinti burnos sausumo simptomus. Programa buvo taikoma grupei žmonių, kurie buvo konsultuoti, mokyti atsipalaiduoti, taisyklingai kvėpuoti, koreguotas jų gyvenimo būdas.
„Visos priemonės kartu pasirodė efektyvios sausos burnos pojūčiams mažinti. Viliamės, kad ši sistema bus naudinga pacientams vaduotis iš varginančių sausos burnos pojūčių ir odontologams, ieškantiems kaip geriausiai pacientams padėti“, – kalba tyrimui vadovavusi medikė.
Burnos sveikatą paveikia ir nerimas, ir depresija
Pilotinį mokslinį projektą kartu su kitais tyrimų grupės nariais vykdžiusi gydytoja odontologė Indrė Stankevičienė sako, kad kol visas pasaulis gręžiasi į gamtą, ekologiją, odontologija lieka sritimi, kurioje iki šiol mažai kalbama apie natūralumą: juk nei dantį atstatysi natūralia medžiaga, nei danties protezą iš molio išlipdysi. Tačiau ir šioje srityje dirbantys mokslininkai, anot medikės, stengiasi atrasti būdus, kurie leistų panaudoti kuo daugiau natūralių resursų, o tai labiausiai tikėtina profilaktikos srityje, užkertant kelią dar tik gresiančioms didesnėms odontologinėms problemoms:
„Jau nieko nebestebina gydytojai, tarkim kardiologai, kurie susidūrusius su įvairiomis sveikatos problemomis ragina keisti gyvenimo būdą: sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviems, valdyti stresą, tačiau, remiantis mano patirtimi, išgirdę tokius patarimus iš savo gydytojo odontologo, pacientai vis dar nustemba. Visiems žinoma, kad saldumynai sukelia dantų ėduonį, tačiau kalbėti reikia tikrai ne vien apie juos. Dantų, burnos minkštųjų audinių sveikatos išsaugojimui lygiai taip pat reikalingos tos pačios sveikos gyvensenos taisyklės, kurios leidžia palaikyti ir kitų organizmo struktūrų tinkamą funkcionavimą“, – pasakoja dešimtmetį aukštos odontologinių ligų rizikos pacientus gydanti I. Stankevičienė.
Rengdama mokslų daktaro disertaciją, medikė tikina nuolat susidurianti su pacientais, kurie turi lėtinių ligų kompleksą, serga depresija, turi nerimo sutrikimų, kitų sveikatos problemų ir akivaizdu, kaip stipriai tai paveikia burnos sveikatą:
„Tai veikia per įvairius mechanizmus, tačiau labiausiai per sutrikusią seilių liaukų veiklą. O juk viena iš seilių paskirčių – saugoti ir padėti atkurti pažeistus danties audinius ar gleivinę. Būtent šioje vietoje, odontologine prasme, ir gali pasitarnauti streso redukcija.
Mūsų nesenai vykdytas pilotinis mokslinis projektas atskleidė, kad sveikatos puoselėjimas yra ženkliai susijęs su burnos sveikata. Programą sudarė individuali kiekvieno dalyvio konsultacija, virtualiu būdu vykstančios atpalaiduojančios kvėpavimo sesijos, kurias vedė kvėpavimo praktikų profesionalai ir, galiausiai, skatinimas laikytis sveiko gyvenimo būdo, ypatingą dėmesį skiriant pakankamam vandens, vaisių ir daržovių vartojimui bei žalingų įpročių vengimui“, – tyrimo detalėmis dalinasi gydytoja I. Stankevičienė.
Tyrimo rezultatai: pokyčiai ir netikėtos sąsajos su išsilavinimu
Tyrimo rezultatai maloniai stebina: išsiaiškina, jog 60 proc. tirtų atvejų seilėtekis po intervencijos suaktyvėjo, kai kuriems didėjo net trigubai. Išvadose skelbiama, jog sukurta programa turi potencialą efektyviai didinti seilėtekio intensyvumą. Įvertinta, kad po tyrimo 92 proc. dalyvių burnos sausumo simptomai sumažėjo, dviems dalyviams šis sumžėjimas siekė net 75 procentus.
Analizuojant kortizolio (hormono, išskiriamo patirtiant stresą) koncentracijų skirtumus. buvo stebima, kad didžiausios kortizolio koncentracijos nustatomos tiems asmenims, kuriems burnos sausumas pasireiškė nuolatos. Po tyrimo pusei dalyvių kortizolio koncentracija seilėse sumažėjo.
Visgi kortizolis buvo labiau linkęs mažėti vyrams, tuo tarpu tarp moterų sumažėjimas ir padidėjimas pasidalina po lygiai. Be to, po intervencijos kortizolio koncentracija labiau linkusi sumažėti aukštesnį išsilavinimą turintiems tiriamiesiems: 75 proc. dalyvių, kuriems kortizolio koncentracija sumažėjo, turėjo magistro laipsnį. Palyginimui, beveik 70 proc. tų, kuriems kortizolio koncentracija išaugo, turėjo neuniversitetinį išsilavinimą.
Išaiškinta ir fizinio aktyvumo svarba: 80 proc. tiriamųjų, kurie nueidavo bent 7000 žingsnių kasdien, kortizolio koncentracija seilėse sumažėjo.
Psichinės sveikatos rodiklių pokytis: 75 proc. tiriamųjų sumažėjo depresijos simptomai
Vertinant patiriamo streso rodiklius, buvo naudojamas tinkamas šiam tyrimui (validuotas) klausimynas. Analizuojant pokyčius prieš ir po intervencijos, streso lygio mažėjimas aptiktas 92 procentams tirtų asmenų. 8 proc. tiriamųjų šis sumažėjimas siekė net 75 proc.
Taip pat 75 proc. tiriamųjų po programos buvo stebimas depresijos simptomų sumažėjimas, kai kuriems simptomai apskritai išnyko. Tuo tarpu nerimo simptomai sumažėjo pusei tiriamųjų , o kitiems padidėjo arba nepakito.
„Mokslininkų grupė, tirianti sausos burnos problemas, varginančias daugelį mūsų šalies gyventojų, ir toliau dirba, tobulindama žinomus ir kurdama naujus sausos burnos diagnostikos ir gydymo būdus“, – sako moksliniam projektui vadovavusi prof. A. Pūrienė.
