Tradiciniai barjerai sumenko
Prieš 10 ar 15 metų daugelis verslo pradžios barjerų buvo išties pagrįsti. Pirmiausia, žmones ribojo jų gyvenamoji aplinka – miesto, šalies, tuo pačiu dažnai – ir rinkos dydis. Kita kliūtis buvo tinkami įgūdžiai, išsilavinimas, ar žinios, kurias buvo gana sunku gauti. Galiausiai, ribojo finansinės galimybės ir prieiga prie kapitalo – pradėti verslą iš tiesų buvo brangu.
Šie trys esminiai veiksniai gerokai pasikeitė. Globalizacija ir prekyba internetu panaikino geografinius apribojimus – produktą ar paslaugą galima sukurti bet kurioje pasaulio vietoje ir parduoti visur, t.y. jūsų rinka teoriškai yra visas pasaulis. Mokymų ir kursų iš geriausių pasaulio universitetų ar specialistų internete gausu. Žiniomis noriai dalinasi įvairios bendruomenės, tad įgyti naujų įgūdžių nėra jokių kliūčių, reikia tik noro. Prieiga prie reikalingų finansų taip pat tapo paprastesnė – verslo angelai, rizikos kapitalo fondai, sutelktinis finansavimas ir kitos priemonės leidžia gauti finansavimą, jeigu idėja ar produktas sprendžia realią problemą, turi potencialo ir įrodymų, kad vartotojams yra reikalingas.
Nors esminiai verslo elementai išlieka tie patys – svarbus pats produktas ar paslauga, jo pardavimai, rinkodara, klientų aptarnavimas ir visa verslo infrastruktūra, tačiau modernūs ir pigūs skaitmeniniai įrankiai smarkiai palengvina verslo kelionės pradžią bei suteikia visiškai naujas galimybes.
Sukurti įmonės interneto svetainę ar el.parduotuvę dabar tereikia kelių šimtų eurų ir poros savaičių intensyvaus darbo. Brangias reklamas televizijoje ar lauko reklamą norint atkreipti potencialių klientų dėmesį pakeitė socialinė medija, kur pradėti galima su nedideliu biudžetu. Galiausiai, tam tikras kūrybines užduotis galima atlikti patiems, naudojantis nemokamais ar nebrangiais įrankiais, pavyzdžiui „Canva“, ir verslo pradžiai neprireiks brangių reklamos agentūros paslaugų.
Taigi, šiais laikais turime prieigą prie daugybės įrankių, kurie yra nemokami arba nebrangūs ir kurių visiškai užtenka verslo pradžiai bei pirminei plėtrai.
Iššūkis – programavimas
Net ir įveikus visus aukščiau išvardintus iššūkius, lieka vienas, kuris dažniausiai stabdo norinčius pradėti skaitmeninį verslą – pavyzdžiui, sukurti internetinę platformą, nišinę el.parduotuvę, mobiliąją programėlę ar kitokį skaitmeninį produktą ar paslaugą. Tas iššūkis – programavimas.
Nors programavimo evoliucija jau yra gerokai pažengus iki dabar, tačiau vienas kertinių lūžių vyksta mums prieš akis. Chrisas Wanstrathas, programinės įrangos kūrėjų bendruomenių „GitHub“ vienas iš įkūrėjų, tvirtina, kad programavimo ateitis – programavimas be kodo (angl. no code). Tokios platformos suteikia vartotojams galimybę programuoti neparašant nė eilutės tradicinio programavimo kodo. Būtent šis pokytis taps vienu didžiausių skaitmeninio verslo katalizatorių – tai įgalins visus, net ir tuos kurie nemoka programuoti, kurti skaitmeninius produktus ir sistemas.
Tiesą sakant, net jei sąvoka atrodo nauja, greičiausiai tokiais įrankiais jau esate naudojęsi – pavyzdžiui, kurdami apklausą, naudodamiesi „SurveyMonkey.com“ ar panašiomis platformomis – tai yra puikus paprasto programavimo be kodo pavyzdys, kuomet pačioje sistemoje susidėliojate norimą galutinį rezultatą iš esamų modulių – lyg iš lego detalių.
Platformos, kurios siūlo programavimą be kodų pritraukia vis daugiau rizikos kapitalo fondo investicijų pasaulyje, nes investuotojai tiki, kad jos sukurs proveržį ir demokratizuos prieigą prie technologinių paslaugų ar produktų kūrimo. Tokių investicijų kiekis padidės net 7 kartus lyginant 2017 su 2022 metų prognozėmis ir sieks 21 milijardą dolerių.
Kita svarbi tendencija buvo pastebėta „Gartner“. Ši technologijų analizės ir konsultavimo srityje lyderiaujanti bendrovė prognozuoja, kad iki 2024 metų beveik 65 proc. visų mobiliųjų programėlių bus sukurtos naudojant vadinamąsias „no code“ platformas.
Taigi, tokios platformos įgauna vis didesnį pagreitį ir ateityje žada būti pagrindinis įrankis tiems, kas nori kurti skaitmeninius verslus. Programavimas be kodų ir bus tas katalizatorius, kuris dar labiau atvers verslumo galimybes: leis žmonėms, kurie nėra technologijų specialistai, kurti skaitmeninius produktus ir paslaugas, padės turint nedideles pradines investicijas pradėti skaitmeninį verslą ir suteiks galimybę greitai kurti prototipus, juos išbandyti ir keisti pagal rinkos poreikius. Tokių platformų pasirinkimas tikrai platus – „Bubble“, „Glide“, „Webflow“, „Adalo“, „Thunkable“ ir daugybė kitų.
Paskutinė priežastis ir yra svarbiausias dalykas. Dažniausiai verslas žlunga dėl vienos aiškios priežasties – kai paslauga ar produktas neturi paklausos rinkoje. Startuolius analizuojančios bendrovės „CB Insights“ duomenimis – net 42% visų startuolių žlunga būtent dėl šios priežasties. Lengvas prototipų kūrimas, kuris leidžia testuoti rinką – puikus ginklas mažinti šią statistiką.
Žinoma, tokios platformos dar turi savų iššūkių ir apribojimų, tokių kaip fragmentuota ekosistema, dėl to pradžioje gali pasirodyti sunku išsirinkti, kuria platforma naudojantis kurti savo produktą. Antra, jau plėtojant savo produktą ir naudojantis tam tikra platforma, išliks priklausomybė nuo platformos kūrėjo ir jos tobulinimų ir galimai besikeičiančių sąlygų – dėl to gali tekti keisti platformas. Trečia, nestandartinėms idėjoms įgyvendinti visgi gali prireikti tikro tradicinio programavimo.
Tačiau svarbu suprasti du dalykus. Pirma, didėjant rizikos kapitalo fondų investicijų į šią technologiją, tokios platformos greit vystysis ir galiausiai išspręs esamus iššūkius. Antra, šie barjerai nesutrukdė žmonėms jau įkurti itin sėkmingus verslus, paremtus vadinamosiomis „no code“ platformomis – jų išties netrūksta.
Pavyzdžiui, platforma „Makerpad“, kuri sukurta naudojant „no code“ platformą ir skirta edukuoti ir mokyti kitus, kaip kurti skaitmeninius produktus be kodo, per pirmus metus pasiekė virš 100 tūkst. dolerių pajamų, o 2020 m. jos pajamos viršijo 500 tūkstančių. Šiemet įmonė buvo nupirkta garsiojo startuolio „Zapier“. Kitas pavyzdys, platforma „Comet“, kurios pradžia taip pat buvo sukurta, naudojantis „no code” platforma. Šis verslas sujungia laisvai samdomus aukštos kvalifikacijos specialistus su darbdaviais. Jų sėkmė – virš 1 milijono dolerių apyvarta per mėnesį.
Taigi žvelgiant į skaičius, tendencijas ir geruosius pavyzdžius galima teigti, kad programavimo barjeras kurti skaitmeninį verslą jau dabar yra pakankamai menkas, tačiau ateityje jo išvis neliks.
Tačiau vienas barjeras, stabdantis žmones kurti savo verslus visgi išlieka. Jis išlikęs nuo itin seniai ir vargu, ar kada bus išspręstas.
Tai baimė. Baimė pradėti, baimė suklysti, baimė, kad nepasiseks ir rinkai nereikės to, ką pasiūlysite. Su ja privalome kovoti kiekvienas iš mūsų, norinčių pradėti savo verslo kelionę.
