Jau netrukus technologijų ekspertas atvyks į Vilnių, kur dalyvaus konferencijoje „Login 2019“.
Su Hannes Sjoblad DELFI kalbėjosi apie tai, kaip jo gyvenimą pakeitė implantuota mikroschema, kaip šios technologijos vystomos ir kas mūsų laukia ateityje.
– Prisistatote kaip biohakeris, domitės technologijomis, žmogaus galimybių išplėtimu technologijų pagalba. Kaip paprastais žodžiais galima būtų paaiškinti terminus bioįsilaužimas („biohacking“) ir žmogaus galimybių išplėtimas („human augmentation“)?
– „Human Augmentation“ reiškia žmogaus kūno tobulinimą išmaniosiomis technologijomis. Technologijos paprastai pritaikomos, kai reikia sugrąžinti prarastą žmogaus kūno funkciją, pavyzdžiui, žmogui netekus rankos, jam pritaikomas dirbtinis protezas, jei žmogus serga, duodame jam vaistų.
Žmogaus kūnas išmaniosiomis technologijomis pildomas panašiu principu, tik ne siekiant sugrąžinti prarastą funkciją, bet pagerinti sveikų žmonių funkcijas, taikant farmakologiją, kibernetiką, protezavimą, neurologiją ir genetiką.
Bioįsilaužimas būna tada, kai programišiai pasinaudoja šiomis naujausiomis išmaniosiomis technologijomis, kad pakeistų žmogaus biologines sistemas. Jie tai daro savamoksliškai, eksperimentuodami.
– Kuo užsiimate šiuo metu?
– Šiuo metu vykdau kelis projektus. Vienas iš jų – mes kuriame išmanesnius lustinius implantus, turinčius daugiau funkcijų. Taip pat daug prisidedu prie DNR sekos nustatymo technologijų programos kūrimo – dalinuosi idėjomis ir įžvalgomis.
– 2014 m. Jums į ranką buvo implantuotas RDA (radijo dažnių atpažinimo sistemos – angl. Radio Frequency Identification, RFID) lustas. Ar dėl to Jūsų kasdienis gyvenimas pagerėjo?
– Dabar jau turiu naują lustą! Mano gyvenimas palengvėjo – man nebereikia atskirai nešiotis raktų, atrakinimo kortelių, vizitinių kortelių ir kitų priemonių, kurias anksčiau nešiodavausi. Bet dar svarbiau yra tai, kad dabar galiu užmegzti išsamų pokalbį su žmonėmis apie technologijų svarbą mūsų gyvenime. Ne tik apie tai, kaip mes dirbame ir bendraujame, bet ir apie tai, kaip mus veikia technologijos.
– Ką per penkerius metus, kai turite lustą, sužinojote tokio, ko anksčiau net nesitikėjote?
– Mane be galo stebina tai, kad tiek daug žmonių nori implantuotis lustus, nors pastarųjų funkcijos vis dar ribotos. Dabartinius implantus palyginčiau su devintojo dešimtmečio mobiliaisiais telefonais, kurių naudojimas buvo labai ribotas ir juos turėjo vos keli žmonės.
– Kada, Jūsų manymu, visuomenė bus pasiruošusi naudoti šią technologiją kasdieniame gyvenime?
– Manau, visuomenė daugeliu aspektų jau pasiruošusi – technologijos jau sukurtos, yra visuomeninis ir kultūrinis jų suvokimas bei priėmimas. Mums tiesiog reikėtų ją labiau pritaikyti vartotojų reikmėms, integruojant į lustų implantų platformas tokias funkcijas, kaip, pavyzdžiui, mokėjimo, viešojo transporto ar registravimosi į sveikatos priežiūros įstaigas. Tokiu atveju, manau, šios technologijos būtų patrauklios didesniam kiekiui žmonių nei dabar.
– Dabartines mikroschemas palyginote su dabar jau juokingai mums atrodančiais pirmaisiais mobiliais telefonais. Kokią regite šių technologijų ateitį? Galbūt ateityje kūne esantys lustai galėtų padėti mums gyventi sveikiau ir ilgiau?
– Jau dabar naudojama nemažai implantuojamųjų sveikatos prietaisų, tokių kaip širdies stimuliatoriai, klausos aparatai, insulino pompos ir kt., kurie nuolat tobulinami – siekiama, kad jie būtų mažesni, pigesni ir veiksmingesni. Jei ir toliau bus proveržių medžiagų mokslų, jutiklių ir nanotechnologijų srityje, neabejoju, kad artimiausiais metais implantuojamieji prietaisai turės daug daugiau galimybių.
– Ar įžvelgiate kokių pavojų integruojant technologijas į žmogaus organizmą? Pavyzdžiui, galbūt tuo gali pasinaudoti nedorų ketinimų turintys žmonės?
– Visomis technologijomis gali būti piktnaudžiaujama – pavyzdžiui, kirvis gali būti panaudotas statyti namą arba užmušti žmogų. Pačios savaime technologijos yra neutralios, svarbu, kaip mes, žmonės, jas panaudojame.
Be abejo, taikant naująsias technologijas gali būti daug potencialių rizikos veiksnių, susijusių su sveikata, privatumu ir poveikiu aplinkai. Todėl labai svarbu palaikyti nuolatinę, atvirą ir nešališką diskusiją apie tai, kaip technologijos keičia pasaulį, kad nepatektume į galimus spąstus.
Birželio 6–7 dienomis vyksiantis technologijų ir inovacijų festivalis LOGIN 2019 šiais metais sugrįžta į „Litexpo“ erdves. Daugiau informacijos: www.login.lt
