aA
Vos prieš keletą dešimtmečių gyvenome be interneto, o šiandien kai kurių šalių gyventojai kasdien internete vidutiniškai praleidžia po beveik 11 valandų. Be interneto neįsivaizduojame nei darbo, nei laisvalaikio, o prisiversti nusukti akis nuo ekrano tampa vis sunkiau. Įdomu, bet tuo pačiu ir nejauku savęs paklausti: ar savo mirties akimirką šiuolaikinis žmogus nesigailės laiko, praleisto priešais ekraną? Apie tai, kaip internetas paveikė žmogaus gyvenimo kokybę ir ką šiandien vadiname skaitmeninio gyvenimo kokybe, kalbame su LOGIN konferencijos pranešėjais.
Mokiniai
Mokiniai
© DELFI / Karolina Pansevič

Technologijų pinklės – sukurta iliuzija, kad kažką veikiame, nors taip nėra

Šiandien galime rasti daug tyrimų, rodančių, kad mažiau laiko internete praleidžiantys žmonės jaučia didesnį pasitenkinimą savo gyvenimu. SEB banko komunikacijos ir marketingo specialistas Liudas Rimkus mano, kad tyrimuose apie žmogaus laimės ir technologijų gausos kasdienybėje santykį yra tiesos, tačiau būtų per stipru sakyti, kad, technologijoms užimant vis didesnę reikšmę žmonių gyvenimuose, esame pasmerkti būti nelaimingais.

Vis dėlto, technologijas, socialinius tinklus ir apskritai interneto naudojimą L. Rimkus prilygina narkotikams – anot jo, iš esmės tai yra lygiai tas pats, nes dažnas žmogus net nepastebi, kaip greitai prabėga jo laikas prieš kompiuterio ar telefono ekraną. Dažnu atveju taip tik sukuriame iliuziją, kad kažką veikiame, nors iš tiesų taip nėra.

„Labai išmanūs psichologai kūrė socialinius tinklus su ta mintimi, kad jie turėtų pakeisti gyvą bendravimą. Šiandien sėdėdamas ant sofos turi iliuziją, kad bendrauji su visu pasauliu. Iš esmės žmonės yra tingūs – jie tingi kažkur išeiti, sportuoti, daug paprasčiau yra gulėti lovoje ir brausinti. Anksčiau lovoje taip ilgai neišgulėdavome, o dabar su telefonu ant sofos galima praleisti visą dieną, turėdami iliuziją, kad kažką veiki, bendrauji, o ne šiaip sau ten gulinėji. Tai yra saviapgaulė“, – pastebi L. Rimkus.

Priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų
Priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų
© Shutterstock


Jis pažymi, kad santykis su technologijomis gali tapti priklausomybe ir kelti didelį pavojų, todėl šiandien žmogus turi sąmoningai sekti savo veiksmus ir riboti laiką praleidžiamą priešais telefono ar kompiuterio ekraną.

„Žmonės pakliūna į tas pinkles ir tampa priklausomi nuo socialinių tinklų. Kaip ir bet kurioje kitoje priklausomybėje – ar tai būtų narkotikai, alkoholis ar kažkas kito, – gijimas prasideda tik tada, kai tu pats suvoki, kad esi priklausomas. Tu pradedi riboti laiką, kurį praleidi prie ekrano, tada pradedi daugiau laiko skirti pasivaikščiojimams, bendravimui, ir viskas yra tvarkoje. Internetas ir socialiniai tinklai mums reikalingi tiek, kiek tu pats supranti, kad tau tai netrukdo ir nemaišo“, – pabrėžia L. Rimkus.

Pasekmė – sumaišytas asmeninis ir darbinis gyvenimas: ribos, kurias svarbu nusibrėžti

Tad kaip šiuolaikinis žmogus gali koreguoti savo santykį su technologijomis, kad vėliau netektų gailėtis jose praleisto laiko? Stebėdamas darbo aplinką, L. Rimkus įžvelgia ne vieną ydingo elgesio pavyzdį, kuris sukelia daug streso, nors to išvengti būtų galima paprasčiausiai nusistačius tam tikras ribas.

„Socialiniai tinklai mus įtraukia, esame priklausomi net nuo darbinių susirašinėjimų. Jau įpratome tikrinti elektroninį paštą vakare grįžę namo – tai yra labai blogai. Mes ne tik tikriname vakare paštą, bet ir turime lūkestį, kad vakarais mums bus atrašyta. Ypatingai žmonės jaučia stresą, kai vakarais ar net savaitgaliais jiems rašo vadovai. Žmonės pradeda galvoti, kad praleis vadovo laišką, todėl pradeda nuolat tikrinti paštą ir įsisuka į tokią spiralę. Aš manau, kad pirmas vaistas šiuo atveju yra atsiriboti nuo darbo susirašinėjimų ir laiškų ne darbo metu – neskaityti jų ir į juos neatsakinėti“, – pataria L. Rimkus.

Liudas Rimkus
Liudas Rimkus
© DELFI / Josvydas Elinskas


Dar viena jo siūloma riba, kurią reikėtų nusibrėžti norint sumažinti technologijų keliamą stresą – telefone peržiūrėti pranešimų (angl. notifications) nustatymus. Kartais apie tai net nesusimąstome, tačiau telefone dažnai iššokantys pranešimai nuolat reikalauja žmogaus dėmesio ir įsitraukimo, taip dar labiau eikvodami mūsų laiką ir išblaškydami nuo veiklų, kuriomis tuo metu užsiimame.

„Tai, ką pats išbandžiau ir man sėkmingai veikia – pasinaikinti visus iškylančius pranešimus ir pasilikti tik SMS žinučių įspėjimus. Žmonės žino, kad jei yra kažkokia krizė ar ekstra situacija darbe, galiu būti pasiekiamas telefonu per SMS žinutes. Jei pasilikčiau visus įspėjimus iš socialinių tinklų ir pašto, pranešimai lįstų kas minutę – išprotėčiau“, – prisipažįsta jis.

L. Rimkus atskleidžia ir dar vieną savo nusibrėžtą ribą, kuri leidžia efektyviau dirbti. „Nesėdžiu visą dieną prie elektroninio pašto ir neatrašinėju. Tam skiriu valandą ryte ir darbo pabaigoje. Kai vyksta susitikimai, niekada neužsiimu keliomis veiklomis vienu metu, ir darbo metu neatrašinėju. Svarbu atskirti laiką sau ir laiką darbui, nes šiandien mes dažnai sumaišome asmeninį gyvenimą su darbiniu“, – pastebi L. Rimkus.

Nepergalvojus santykio su technologijomis, teks spręsti rimtas sveikatos problemas

Pastaraisiais dešimtmečiais visame pasaulyje gerėjant interneto prieinamumui, priešais ekranus praleidžiame vis daugiau laiko, o iš to kylantys ir augantys iššūkiai žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai verčia susimąstyti apie tai, koks mūsų santykis su technologijomis bus ateityje.

Nuotolinis darbas
Nuotolinis darbas
© Vida Press


Stebėdamas kryptį, kuria juda žmogaus ir technologijų santykis, L. Rimkus juokauja: „protingi žmonės sako, jog visa tai veda link išprotėjimo“.

„Nesu toks didelis optimistas, kai stebiu visišką jaunos kartos žmonių priklausomybę. Labai daug jaunų žmonių visą dieną yra įsismeigę į ekraną. Pavyzdžiui, X ir Y kartos žmonės yra užaugę be technologijų ir supranta, kad pakliuvo į pinkles. Tuo metu jaunoji karta, kuri užaugo su technologijomis, vargiai sugebės nuo jų atsiriboti“, – sako L. Rimkus.

Jis pastebi, kad augantis prisirišimas prie technologijų labiausiai turėtų atsiliepti psichinei žmogaus sveikatai, o savo santykį su technologijomis žmogus kritiškiau įvertins tik tuomet, kai tai sukels rimtų sveikatos problemų.

„Manau, kad ateityje emocinė žmogaus sveikata bus vienas iš didžiausių iššūkių, o emocinės sveikatos specialistų poreikis vis didės. Nesunku įsivaizduoti, kad galėtų atsirasti tokia paslauga, kaip detokso nuo technologijų savaitė, kai esi išvežamas kažkur į kalnus Šveicarijoje, o tau išjungiami visi socialiniai tinklai. Galimai daugės psichologų, kurie padeda gyvai bendrauti to nemokantiems. Jau ir dabar galime pastebėti, kad kartais į darbo pokalbį atėję jauni žmonės nemoka palaikyti akių kontakto, gyvas bendravimas jiems sukelia stresą, nes esi įpratęs visą laiką bendrauti per socialinius tinklus. Atsižvelgiant į tai, kaip kyla vartojimas, nesimato, kad kažkur tai sustos“, – sako L. Rimkus.

Skaitmeninio gyvenimo kokybė glaudžiai susijusi su bendra gyvenimo kokybe

Ilgainiui atsispirti technologijoms gali būti vis sunkiau – internetas tampa vis prieinamesnis, greitesnis, pigesnis ir saugesnis. Tačiau nereikėtų manyti, kad aukštesnė skaitmeninio gyvenimo kokybė siejasi ir su didesniu skaitmeninėje erdvėje praleidžiamu laiku.

Darbas
Darbas
© DELFI / Domantas Pipas


Kaip rodo jau daugiau nei dešimtmetį skirtingų pasaulio šalių ir regionų gyventojų internete praleidžiamą laiką lyginantis „Global Web Index“ tyrimas, 2021 metais vidutiniškai per dieną žmogus pranaršė 6 val. 58 min. Daugiausiai laiko internete praleidžia Pietų Afrikos gyventojai (10 val. 46 min.), antroje vietoje – filipiniečiai (10 val. 27 min.), trečioje vietoje – brazilai (10 val. 19 min.).

Skirtingu tempu šalyse augančią skaitmeninio gyvenimo kokybę leidžia palyginti „Surfshark“ matuojamas skaitmeninio gyvenimo kokybės indeksas (angl. Digital Quality of Life Index), pagal kurį Pietų Afrika užima 68 vietą iš 110 lyginamų pasaulio šalių, Filipinai – 48, Brazilija – 58. Įdomu tai, kad nei viena iš šalių, kurių gyventojai daugiausia laiko praleidžia internete, nepatenka net į skaitmeninio gyvenimo kokybės indekso 30-tuką.

Skaitmeninio gyvenimo kokybės indekse išskiriamos penkios didžiausią įtaką skaitmeninio gyvenimo kokybei darančios sritys: interneto įperkamumas, interneto kokybė, e. infrastruktūra, kibernetinis saugumas ir e. valstybės paslaugos. Kuo geriau šiose srityse pasirodo valstybė, tuo aukščiau ji atsiduria indekso lentelėje.

Kaip teigia kibernetinio saugumo kompanijos „Surfshark“ tyrėja Agneška Šablovskaja, visos minėtos sritys vienareikšmiškai turi tiesioginės įtakos ir gyvenimo kokybei – tad galima sakyti, kad skaitmeninio gyvenimo kokybė yra glaudžiai susijusi ir su gyvenimo kokybe apskritai.

„Pavyzdžiui, neprieinamas – brangus, cenzūruojamas ar blokuojamas – internetas tiesiogiai riboja saviraiškos laisvę ir teisę į informaciją. „Surfshark“ duomenimis, pernai internetas buvo užblokuotas 19 kartų 17 šalių, po du kartus Rusijoje ir Irane, dažniausiai – politinių įvykių kontekste“, – pastebi A. Šablovskaja.

Dar vienas pavyzdys, kaip skaitmeninio gyvenimo kokybė koreliuoja su bendra gyvenimo kokybe – e. infrastruktūros trūkumai leidžia vešėti korupcijai arba gyventojams svarbius sprendimus, pavyzdžiui, e. balsavimą, įgyvendinti ir priimti lėčiau. Tuo tarpu saugus internetas užtikrina didesnį žmogaus privatumą ir asmeninių duomenų apsaugą, o per visa tai – ir žmogaus bei jo artimųjų finansinį, reputacijos, emocinį saugumą.

Kuo pasaulyje išsiskiria Lietuva: stiprioji pusė – įperkamumas, silpnoji – kokybė

Žvelgiant į indekse užimamą Lietuvos poziciją, A. Šablovskaja pastebi, kad vienose srityse lyderiaujame, o kitose turime pasitempti. Aukščiausiais rezultatais Lietuva pasižymi e. saugumo ir interneto įperkamumo srityse.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock


„Lietuva yra ketvirta e. saugumo srityje, kur Lietuvos indeksas net 30 proc. aukštesnis nei pasaulinis vidurkis. Čia ženkliai lenkiame ir 22-oje vietoje esančią Latviją, bet šiek tiek atsiliekame nuo Estijos, kuri pasaulyje trečia. Taip pat esame penkti pasaulyje interneto įperkamumo srityje – tam, kad mūsų šalies gyventojai įpirktų pigiausią mobiliojo interneto gigabaitą, jie turi dirbti 53 sekundes, triskart mažiau nei gyventojai Latvijoje ir Estijoje“, – stipriąsias Lietuvos puses įvardija tyrėja.

Kita vertus, iš penkių pagrindinių indekso sričių labiausiai Lietuvoje šlubuoja interneto kokybė – esame 45 pasaulyje. A. Šablovskaja pateikia pavyzdį, kad mūsų mobiliojo interneto greičio vidurkis siekia 53,47 mbps, o plačiajuosčio – 120,88 mbps. Tuo tarpu šios srities lyderės Pietų Korėjos greičio vidurkiai atitinkamai siekia 144,03 mbps ir 172,1 mbps – taigi, čia mobiliojo interneto greitis yra kone trigubai didesnis.

Pasak A. Šablovskajos, pasitempti galėtume ir valstybinių paslaugų bei e. infrastruktūros srityse – jose atitinkamai užimame 23 ir 26 vietas.

Skaitmeninio gyvenimo kokybė turi tapti svarbi valstybiniu lygmeniu

Nors galima manyti, kad aukštesnė skaitmeninio gyvenimo kokybė siejasi ir su didesniu skaitmeninėje erdvėje praleidžiamu laiku, „Surfshark“ netyrė internete praleidžiamo laiko ir skaitmeninio gyvenimo kokybės tarpusavio koreliacijos.

„Kita vertus, pastebėjome, kad bendrojo vidaus produkto (BVP), nusakančio šalies ekonomikos išsivystymo lygį, dydis nebūtinai reiškia geresnę skaitmeninio gyvenimo kokybę. Panašu, jog daug svarbiau, jog skaitmeninis gyvenimas apskritai taptų svarbus valstybiniu lygmeniu ir valstybė dėtų visas pastangas, siekdama užtikrinti pamatines žmonių teises ir laisves internete – prieinamą ir saugų internetą, patogų valstybės paslaugų pasiekiamumą, teisę į informacijos ir žodžio laisvę“, – teigia A. Šablovskaja.

Tyrėja atkreipia dėmesį į dar vieną tyrimų metu paaiškėjusį aspektą – viena svarbiausių priemonių, padedančių internete jaustis saugiau, yra ne prie kompiuterio praleidžiamo laiko mažinimas, bet didelis dėmesys kibernetinių grėsmių edukacijai.

„Todėl tokios šalys, kaip Singapūras, turinčios stiprias mokymo sistemas, gali pasigirti ir mažesniu vaikams bei kitiems interneto naudotojams kylančių grėsmių skaičiumi, ir aukštesne skaitmeninio gyvenimo kokybe“, – pastebi A. Šablovskaja.

Daugiau apie skaitmeninio gyvenimo kokybės tendencijas bus galima išgirsti „LOGIN 2022“ konferencijoje birželio 2-3 dienomis. Daugiau apie konferenciją ČIA.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(21 žmogus įvertino)
4.3333

Top naujienos

Į Lietuvą atkeliauja orų permainos: dienomis kai kur beliks 18, naktimis – vos 9 laipsniai

Pirmadienio dieną debesuotumas bus nepastovus, didesnėje šalies dalyje trumpai palis, vietomis...

Pajūrio užkandinėje dviejų sumuštinių laukė valandą, bet kai atnešė ir pravėrė dėžutes, suprato, kodėl čia plūsta žmonės (2)

Vasarą pajūris pritraukia daugybę žmonių iš visos Lietuvos – čia norisi patirti kuo daugiau...

Šaudynės prekybos centre Kopenhagoje: pranešama apie žuvusius ir sužeistuosius 22 metų įtariamasis – sulaikytas (1)

Per šaudynes prekybos centre Kopenhagoje yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Tai spaudos...

Siaubingas keršto planas: pagalbos teisėsaugoje ieškojusi moteris patyrė itin dideles kančias

„Išeisiu į laisvę ir ją užversiu , nebus sudėtinga“, – įkalintas tardymo izoliatoriuje...

Delfi Plius DELFI

Buvęs Rusijos deputatas: manau, kad Putino dienos suskaičiuotos (20)

Buvęs Rusijos Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas paliko tėvynę po to, kai 2014 m. vienintelis...

Sprogus atominei bombai chemikas perspėja nedaryti vienos grubios klaidos: užteks muilo ir vandens (2)

Jeigu dėl vienokios ar kitokios priežasties atsidursite situacijoje, kai prireiks skubiai nuo savo...

Lietuviai pešasi dėl populiariausios šios vasaros atostogų krypties: skrenda per aplink, permoka už viešbučius

Lietuviai neatsilieka nuo visos Europos tendencijų. Šią vasarą populiariausia atostogų kryptimi...

Ekspertai paaiškino, ką reikia žinoti apie braškes: jokiais būdais neišmeskite jų kotelių

Turbūt dauguma sutiktų, kad pati populiariausia šiltojo sezono uoga yra braškė. Su tuo sutiktų...

Karas Ukrainoje. Zelenskis neigia, kad Rusija kontroliuoja Lysyčanską, bet Ukrainos kariai jau atsitraukė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paneigė Maskvos pareiškimą, kad Rusijos...

Gydytoja papasakojo apie vėžį, dažniau puolantį darbingo amžiaus žmones: atpažinti padės 6 požymiai

Melanoma yra vienas labiausiai paplitusių onkologinių susirgimų pasaulyje, kartu ir viena...