aA
Skaičiuojama, kad mus pasiekiančios – ar teisingiau būtų sakyti „bandančios pasiekti“ – reklamos srautas per pastaruosius keliasdešimt metų išaugo nuo keturių iki dvidešimties kartų. Kaip rašoma pranešime spaudai, antai aštuntajame dešimtmetyje vienas gyventojas kasdien vidutiniškai pamatydavo 500–1600 reklamos pranešimų. 2007 metais vertinta, kad mus per dieną vidutiniškai pasiekia apie 5 tūkst. reklamų. O 2021 metais šis skaičius pasiekė 6–10 tūkstančių.
Liudas Rimkus
Liudas Rimkus

Ne taip svarbu, kiek tikslūs šie vertinimai. Gerokai įdomiau paklausti savęs: į kokią reklamą pastaruoju metu atkreipėte dėmesį? Kada pastarąjį kartą spragtelėjote kokį reklaminį skydelį internete, plačiau pasidomėjote siūloma preke ar paslauga ar juo labiau, pamatę reklamą, reklamuojamą daiktą įsigijote?

Rašydamas šį komentarą nekėliau sau tikslo diskutuoti apie reklamos efektyvumą, nors šios temos visiškai išvengti nepavyks. Pirmiausiai galvojau apie verslą, ypač apie mažas ir vidutines įmones, iš kurių atstovų neretai sulaukiame klausimų, kiek ir į kokius reklamos kanalus bei priemones reikėtų investuoti.

Šiuolaikiniame dinamiškame, globaliame ir itin konkurencingame verslo pasaulyje vienas svarbiausių įmonių tikslų ir iššūkių yra prekių ir paslaugų paklausos kūrimas. O svarstant, kokie galėtų būti tos paklausos kūrimo ir skatinimo būdai, daugelio mintyse, ko gero, reklama iškyla pirmiausiai.

Iššūkiai – informacinis triukšmas ir pasitikėjimas

Reklama tradicinėse žiniasklaidos priemonėse – televizijoje, radijuje, lauko stenduose ir kitur – buvo ir toliau yra galinga rinkodaros priemonė. Pirmaujančių pasaulio bendrovių rinkodaros vadovų tyrimų duomenimis, šios srities profesionalai, kurie ne vienerius metus nurodydavo mažinantys reklamai tradiciniuose kanaluose skiriamą bendrovių išlaidų dalį, pastaraisiais metais vėl ėmė ją didinti. Viena iš pagrindinių augančio susidomėjimo tradicine reklama priežasčių yra siekis prasiveržti pro informacinį triukšmą, kuris būdingas reklamos ir rinkodaros turiniu perpildytai skaitmeninei erdvei.

Vis dėlto reklama ir tradicinėse, ir skaitmeninėse priemonėse yra palyginti brangi. Toli gražu ne kiekviena maža ar vidutinė įmonė gali sau leisti skirti pakankamai lėšų kokybiškai, dėmesį patraukančiai, tikslinei auditorijai skirtai ir deramai prekės ženklą pateikiančiai reklamai kurti ir jos sklaidai. Tai svarbu įvertinti turint omenyje, kad tyrimų bendrovės „Kantar“ duomenimis, Lietuvos reklamos rinka pernai augo gana įspūdingais 12,7 procento. Savo ruožtu tai neišvengiamai reiškia ir didėjantį kanalų prisotinimą reklama, ir atitinkamai mažesnes galimybes pasiekti savo rinkodaros tikslus neturint tam didelio biudžeto.

Suklusti skatina ir kita tendencija – mažėjantis vartotojų pasitikėjimas reklama apskritai. Pasaulinio komunikacijos konsultacijų tinklo „Edelman“ kasmet atliekamas tyrimas „Trust Barometer“ rodo, kad patikimiausiais informacijos šaltiniais gyventojai laiko savo darbdavius ir nacionalines vyriausybes. Reklama – trečias, skaičiuojant nuo galo, kanalas. Pagal patikimumą ji lenkia tik naujienų srautą socialiniuose tinkluose ir anoniminių šaltinių pranešimus žiniasklaidoje.

Tad kurgi iš tiesų vertėtų nukreipti pastangas mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios siekia būti išgirstos ir skatinti savo prekių bei paslaugų paklausą? Vienas iš akivaizdžių, nors kartais ir nepelnytai primirštamų kanalų, yra rinkodara iš lūpų į lūpas ir šiuolaikinė jos atmaina – rekomendacijos ir vartotojų atsiliepimai internete.

Esame imlūs rekomendacijoms

Tarptautinės informacijos, duomenų ir rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, kone 9 iš 10 (88 proc., kad būtų tiksliau) pasaulio vartotojų pasitiki pažįstamų žmonių rekomendacijomis labiau negu bet kuriuo kitu rinkodarai ar komunikacijai naudojamu kanalu. Svarbu pabrėžti, kad žmonių, kurie kliaujasi rekomendacijomis, yra perpus daugiau negu pasitikinčių kitomis priemonėmis, tokiomis kaip reklamos skydeliai, reklama išmaniuosiuose įrenginiuose ar interneto paieškos sistemose, reklama, gaunama trumposiomis žinutėmis.

Tokios vartotojų preferencijos įmonėms diktuoja aiškią rinkodaros, tiesą sakant, netgi labiau veiklos, strategiją: klientą ir jo teigiamą patirtį bendraujant su jūsų įmone laikyti svarbiausiu prioritetu. Aptarnauti, teikti paslaugas ir prekes taip, kad klientas ne tik norėtų sugrįžti ir toliau bendrauti su jūsų įmone, bet ir rekomenduotų jas kitiems. To galima siekti labai paprastai: jaučiant, kad klientas santykiu su jumis liko patenkintas, tiesiog paprašyti jo ar jos brūkštelėti atsiliepimą. Šio požiūrio nauda dvejopa: viena vertus, galima tikėtis tolesnio pardavimo tam pačiam klientui, antra vertus, teigiamą vartotojo patirtį pasitelkti kaip reklamą.

Šiuo atveju svarbu pagalvoti apie visas galimybes klientams ta patirtimi dalintis. Ne veltui visame pasaulyje sparčiai populiarėja tokios rekomendacijų ir vartotojų atsiliepimų sistemos kaip „Trustpilot“. Neseniai paskelbusi apie milžinišką „apsivalymą“ ir panaikinusi 2,7 mln. netikrų rekomendacijų, ši platforma yra viena patikimiausių ir sparčiausiai augančių atsiliepimų sistemų pasaulyje. Klientų rekomendacijas ir atsiliepimus galima rinkti ir naudojant kitas platformas, tokias kaip „Google Reviews“ ar „Facebook“. Suprantama, įmonei derėtų pasirūpinti, kad tos rekomendacijos būtų matomos – pačios bendrovės interneto svetainėje, šalia prekių ar paslaugų aprašymų, interneto paieškos sistemose.

Ir naujausiomis, ir seniausiomis priemonėmis

Dar viena svarbi tendencija, dėl kurios pastaruoju metu smarkiai keitėsi ir tebesikeičia rinkodara bei bendrovių komunikacija, yra susijusi su socialiniais tinklais ir juose vykstančiu pokalbiu tarp prekių ženklų ir vartotojų. Tapo įprasta, kad, pavyzdžiui, aptarnavimu ar prekės kokybe nepatenkintas klientas nebeskambina bendrovei, bet savo įspūdžiais dalijasi viešai savo ar įmonės paskyroje socialiniame tinkle. Tapo įprasta ir kilus klausimų dėl įmonės prekių ar paslaugų šiai įmonei rašyti per „Messenger“ ar kurią kitą žinučių platformą, kartais – klausimą pateikti tiesiai bendrovės paskyroje.

Tokios aplinkybės keičia net ir tokių palyginti konservatyvių bendrovių kaip bankai komunikaciją. SEB banke dirba speciali Konsultacijų centro komanda, kurios nariai nuolat atsako į žmonių žinutes ir komentarus „Facebook“ paskyroje. Taigi viešoji komunikacija tarp prekių ženklų ir vartotojų tapo dvipusė, iš monologo perėjome į dialogą, kuriame kitos pusės, vartotojo, balsas, galios ir nuomonė tapo tiek pat svarbi, jeigu ne svarbesnė, negu bendrovės.

Galiausiai planuojant mažų ir vidutinių įmonių rinkodarą reikėtų nepamiršti ir pačių seniausių priemonių bei principų. Vienas iš jų – su potencialiais klientais susitikti akis į akį. Čia gali labai praversti kad ir įsitraukimas į verslo klubų veiklą, dalyvavimas renginiuose, susitikimuose, kurie įmonių atstovams suteikia progų ir prisistatyti, ir būti rekomenduotiems bei rekomenduoti kitus.

Pastarąjį principą taip visuomet verta turėti omenyje. Žymusis autorius ir tyrėjas, psichologas ir rinkodaros specialistas Robertas Cialdinis abipusiškumą laiko vienu iš pagrindinių būdų daryti poveikį kitiems. Įrodyta, kad, ką nors gera gaudami iš kitų, esame linkę atsilyginti tuo pačiu. Taigi dalykitės jums patikusių prekių ar paslaugų rekomendacijomis – bus kur kas lengviau jų paprašyti ir tikėtis sulaukti patiems.

Suprantama, čia apžvelgti pokyčiai ir slinktis link tiesioginio bendravimo įmonėms gali kelti nemažų iššūkių. Tačiau ji suteikia ir milžiniškų galimybių, ypač mažoms ir vidutinėms bendrovėms. Daugeliu atvejų jūsų klientas yra čia pat, pasiekiamas ranka, tereikia atsakingai, atidžiai ir greitai bendrauti su juo ir tiesiogiai, ir socialiniuose tinkluose. Atsakyti į kiekvieną užklausą ir komentarą – kuo greičiau, kuo aiškiau, kuo nuodugniau. Nepabūgti paprašyti atsiliepimo iš patenkinto kliento. Toks turėtų būti šiuolaikinių, ypač verslo vartotojams srityje veikiančių įmonių imperatyvas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Top naujienos

Bedarbių nuo liepos mėnesio laukia nauji iššūkiai: gali netekti išmokos ir net sveikatos draudimo (16)

Du kartus tinkamo darbo atsisakę ilgalaikiai bedarbiai praras statusą, neteks išmokos ir turės...

Siaubingas įvykis Šiauliuose: prie konteinerių rastas į kilimą suvyniotas žmogaus kūnas

Vėlų pirmadienio vakarą, apie 22 val., buvo gautas kraupus pranešimas – rastas negyvo žmogaus...

Rusija rezervų dar tikrai turi: vyksta mobilizacija, bet slapta ir ne visur

Rusija kare Ukrainoje naudoja pasenusią ir netikslią ginkluotę, dėl ko naikinama civilinė...

Rinktinės sudėtimi nusivylęs Maksvytis pranešė apie dar dvi netektis prieš Europos čempionatą (1)

„Keista sistema, jei žiemą suburiame ko gero net stipresnę rinktinę nei vasarą“, –...

Programišiai nutekino apie 50 tūkst. „Švaros brolių“ klientų duomenis (1)

Programišiai nutekino apie 50 tūkst. „Švaros brolių“ automobilių švaros centrų rezervacijos...

Vilniuje į avariją pateko „Bolt“: abu automobiliai sumaitoti, pranešta apie sužalotus žmones „Volvo“ vairuotojas girtas

Vėlų pirmadienio vakarą Vilniuje , S. Stanevičiaus gatvėje, įvyko didelė avarija .

Orų permainos artėja: nusistovės vėsesni orai, vyraus trumpalaikis lietus

Antradienio dieną šalyje vyraus mažai debesuoti ir sausi orai.

Karas Ukrainoje. Iš Lysyčansko atsitraukę ukrainiečiai: netrukus pasaulis pamatys pirmąsias mūsų pergales Rusijos pajėgos jau nusitaikė į kitą miestą (4)

JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje rašoma, kad užėmę Lysyčanską Rusijos kariai ,...

Aiškios visos antro atrankos etapo dalyvės: Prancūzija pasiuntė skambią žinutę suformuotos naujos grupės

Pirmadienio vakarą paaiškėjo visos į antrąjį 2023-ųjų pasaulio krepšinio čempionato atrankos...

Pergalingą lietuvių atrankos maršą Klaipėdoje nutraukė čekai (14)

Lietuvos krepšinio rinktinė nepasinaudojo proga tapti vienintele nacionaline komanda, pirmąjį...