aA
Tarptautinio Vilniaus oro uosto pardavimo vadovė Beatričė Paškevičiūtė karantino metu kone sustojusį gyvenimą ir surastus verslo sprendimus prilygina maratono bėgimui su kerziniais batais. Sunkmetis privertė sulaužyti stereotipus ir tai tarptautinėje erdvėje išgarsino Vilniaus oro uostą plačiau, nei buvo galima tikėtis.
Beatričė Paškevičiūtė: Kaip laimėti bėgimo maratoną su „kerzais“?
© DELFI / Orestas Gurevičius

„Esu tikra, kad kiekvienas iš Jūsų esate nors kartą pagalvoję, kad norėtumėte nubėgti maratoną. Vieni iš Jūsų nenubėgo dėl to, kad tingi. Kiti esate fiziškai ar morališkai per silpni. Treti, galbūt, nubėgote su tam tikromis kliūtimis. Ketvirti – labai sėkmingai nubėgote. Kaip bėgimas maratone, viskas taip pat ir darbuose. Vieni savo tikslų pasiekė, kiti ne, nes yra iš tų žmonių, kurie tingi, kiti nepasiekė, nes turi per mažai kompetencijų arba nenori tobulėti, dėl to nepasiekė užsibrėžtų tikslų.

Treti tų tikslų pasiekė, bet einant link jų turi įveikti labai daug kliūčių. Ketvirtieji yra tie sėkmingieji, kurie visada gyvenime eina viskas kaip sviestu patepta“, – vardija jauna moteris.

Vos tapusi Vilniaus oro uosto pardavimo vadove, atsakinga už VIP zoną ir konferencijas, B. Paškevičiūtė sako nė nemaniusi, kad vieną dieną pandemija staiga įšaldys visus planus neribotam laikui ir privers ieškoti kito požiūrio kampo.

„Esu tas žmogus, kuriam reikia įveikti daug kliūčių. Istorija prasidėjo, kai norėjau įsidarbinti į Lietuvos oro uostus ir ten turėjau būti atsakinga už naujai statomą VIP terminalą ir konferencijų centrą bei visus renginius. Iš aplinkos girdėjau labai daug klausimų: ką tu veiksi tarp tų „naftalinų“ (taip pravardžiuojami valstybininkai, kurie dirba biurokratinį darbą). Maniau, įsidarbinsiu ir paneigsiu šį mitą. Kitas mano tikslų buvo nubėgti per metus maratoną, t,y kadangi turėjau būti atsakinga už naują VIP terminalą, maniau, būsiu tokia kieta, kūrybinga, laisva, kad per metus laiko įsuksiu renginius ir visi jau galvos, kad oro uostai yra renginių meka. Kai pradėjau dirbti, pradėjom planuoti du nerealius atidarymo renginius, su komanda padarėme didžiulį įdirbį – atidarymas buvo planuotas balandį, o gegužę jau buvo dalinai rezervacijų konferencijų centrui“, – pasakoja B. Paškevičiūtė apie pirmus darbo mėnesius, per kuriuos išties augo susidomėjimas naujovėmis Tarptautiniame Vilniaus oro uoste.

Tačiau visi planai vos per vieną dieną buvo sustabdyti. Paskelbta pasaulinė pandemija, renginiai uždrausti.

„Bijojome vieni kitų, bijojome išeiti į parduotuvę, bijojome išeiti iš namų. Gyvenome didelėje nežinomybėje. Visi renginiai buvo draudžiami, konferencijų centro atidarymo renginius, žinoma, turėjome nukelti, nes kam atidaryti konferencijų centrą, kai viskas yra didžiulėje stagnacijoje. Kilo klausimas, ar mane atleis, kam aš esu reikalinga šiuo periodu? Ką man dirbti ? Tris mėnesius viskas ėjo kaip sviestu patepta, o tada atsidūriau ant tos ribos, kai klausiu savęs, ar išviso darbe esu reikalinga“, – apie tai, kaip veikloje teko autis kerzinius batus pasakoja Vilniaus oro uosto pardavimo vadovė.

B. Paškevičiūtė sako, kad oro uostą, kaip didelę ir patrauklią erdvę pasirinkę „Kino pavasario“ organizatoriai uždavė tokį ritmą, kuris tapo šuoliu į sėkmę. Kasmetinės filmų peržiūros netradicinėje erdvėje privertė per porą savaičių rasti sprendimą, kaip žmonėms pateikti į ribotai prieinamą oro uosto zoną. Kaip patraukti lėktuvus, kad įkurdinti automobilių stovėjimo aikštelę atvykusiems kino gerbėjams. B. Paškevičiūtė sako, kad „Kino pavasario“ noras sutrikdė.

„Pirminė mintis išgirdus šią idėją buvo: Ką? Kaip galime daryti renginį, kai vienoje rankoje tuo metu laikome dezinfekcinį skystį, kitoje – dviejų metrų lazdelę, kadangi bijome žmonių. Kalbant apie renginį mums kilo labai daug klausimų. Kad ir tualetas, kaip žmonės nueis ? Ką daryti, jei jie norės rūkyti ar tiesiog atidaryti langą ir įkvėpti oro? Jei norės užkąsti? Tam reikėjo atlikti labai daug namų darbų. Kitas dalykas – reputacinis. Mes ir komunikacija galvojome, kaip atrodysime visuomenėje, kai yra griežtas karantinas ir yra daug sergančių žmonių, o mes darysime renginį. Dar kitas dalykas – rizika ir saugumas. Daug kas galvoja, kad oro uoste daryti renginį yra taip paprasta, lyg prie Žaliojo tilto ant žolės – pastatai tvorą, suneši rekvizitus ir renginys vyksta. Ne. Būtent dėl to man reikėjo surinkti trisdešimties „naftalinų“ komandą iš skirtingų departamentų, kad mes galėtume apspręsti visus klausimus, ar galima šį renginį daryti. Reikėjo sudėti daug parašų, patraukti orlaivius, nes būtent toje vietoje, kur „Kino pavasaris“ darė renginį, stovėdavo orlaiviai, keliaudavo žmonės. Į riboto patekimo zoną žmonės negali paprastai ateiti, ją turėjome paversti neriboto patekimo zona“, – nematomais užkulisiais darbe dalijasi LOGIN dalyvė.

„Drive-In“ teko surengti vos per porą savaičių, tačiau iš pirmo žvilgsnio paprasta idėja tapo milžinišku komandos darbu bei puikiu startu į netradicinių sprendimų paiešką.

Beatričė Paškevičiūtė
Beatričė Paškevičiūtė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Po užklausos gavimo mes per dvi savaites turėjome viską įgyvendini ir pasiruošti. „Kino pavasaris“ vyko mėnesį laiko, per jį daugiau nei 450 portalų (tarp jų „New York Times“, „BBC radio“, „Bored Panda“) parašė apie šį – pirmąjį netgi pasaulyje vykstantį kiną oro uoste ant perono. Per tą laiką „Kino pavasarį“ aplankė daugiau nei 13 tūkstančių žmonių. Galite įsivaizduoti kokia tai didelė auditorija ir, kas mums labai svarbu, nebuvo nė vieno incidento: nebuvo pažeista nė vieno karantino reikalavimo, nebuvo pažeistas joks saugumo reikalavimo iš saugumo pusės. Mes labai tuo didžiuojamės ir neabejoju, kad „Kino pavasaris“ tuo didžiuojasi“, – maratono su kerzais pradžią prisimena B. Paškevičiūtė.

Vos praūžęs renginys prikaustė tarptautinį dėmesį, o patirtimi pasidalyti paprašė net keletas Europos oro uostų.

„Tikiu, kad „Kino pavasaris“ gavo tokių užklausų dar daugiau. Tai buvo pirmas toks renginys ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, įvertinus, kad tuo metu buvo didžiulė pandemija. Tai neįtikėtina. Kai dabar atsuku „juostelę“, kino pavasaris mums parodė, kad mes galime bėgti maratoną ne tik ratu – renginius klientams mes galime siūlyti ne tik konferencijų centre, bet ir išnaudoti kitas erdves“, – sako moteris.

Netradiciniai sprendimai įgavo pagreitį – oro uostas tapo patrauklus ir jogos sesijai, ir prabangių automobilių fotografavimui, ir mados pasauliui.

„Kai tik gavome užklausą daryti jogos sesiją pagalvojau „vau“. Žmonės lyg išskrenda iš savęs, o ant stogo esi arčiau dangaus, matai kaip leidžiasi ir kyla lėktuvai. Tai labai graži asociacija. Turėjome renginį, kuriame dalyvavo virš 150 žmonių, kurie tiesiog darė jogą ant stogo oro uoste. Kitas renginys, kuriam išnaudojome savo infrastruktūrą – „Red Bull“ renginys. Ant perono pirmą kartą oro uosto istorijoje turėjome penkis motociklininkus, kurie surengė gyvą pasirodymą ten, kur stovėjo lėktuvai. Turėjome ir „Ford“ automobilių pristatymą automobilių statymo aikštelėje ant stogo VIP svečiams. Kita spalva, kur oro uostas dar labai gražiai atsiskleidė – tai mada. Atrodo, kaip oro uostas gali būti susijęs su mada? Žurnalas „Moteris“ savo 100-ąjį žurnalo numerį nusprendė fotografuoti būtent Vilniaus oro uoste. Turėjome prabangią „Porche“ automobilių fotosesiją – tą rytą buvome oro uoste 4.20 valandą, kad galėtume pasitikti saulę. Tai buvo labai įspūdingas rytas“, – pasakoja apie oro uostą atgaivinusius renginius B. Paškevičiūtė.

Dar vienas netradicinis sprendimas – paroda, kurią apžiūrėti Vilniaus oro uostas kvietė nė neišlipant iš automobilio. Pakako turėti telefoną ir dailininko paveikslai „prabilo“ pasinaudojus šalia jų nurodytu QR kodu.

Atlaisvinus karantiną, oro uosto erdvės tapo patrauklios ne tik konferencijoms, kurios jau buvo pritaikytos nuotoliniam darbui. O praėjusių metų rugsėjį oro uosto erdvėje įvyko tuoktuvių ceremonija ir idėja švęsti gimtadienį, tuoktuves, rengti asmenines fotosesijas ėmė plisti.

"Per tuos metus padarėme labai labai daug. O kaip mus sekėsi bėgti tą maratoną? Jei pagal pajamas, tai nubėgome pusmaratonį, nes 2020 metų pajamas planavome nežinodami, kad turėsime pandemiją. Nežinojome, kad pusę metų negalės vykti jokie renginiai, o jei ir galės – tai su labai labai daug įvairių reikalavimų. Tai, ką padarėme ir susirinkome pusę pajamų – tai didžiulio noro ir didžiulio kūrybiškumo dėka, pasižiūrėjimo į ekstremalią situaciją iš kitos pusės. Šitoje vietoje negalima vertinti tik pajamų, nes taip yra labai didžiulis įdirbis į ateitį. Ir man tas bėgimas su kerzais – tokiais labai suveržtais, buvo dar įdomesnis. Mes išmokome labai svarbių pamokų. Prieš pandemiją siūlėme renginius tik konferencijų salėje, o išmokome išnaudoti kitas erdvės. Šią vasarą turėsime dar daugiau renginių ir išnaudosime tokias erdves kur niekas niekada negalvojo, kad mes oro uoste naudosime nestandartiniams renginiams. Antras dalykas, kuris man labai svarbus – tapome arčiau žmonių. Dabar jie galvoja – čia gali vykti mano gimtadienis, mano vestuvinė fotosesija, mano vestuvės, mano pristatymas – ten verda įdomus gyvenimas“, – sako B. Paškevičiūtė.

Tarptautinio Vilniaus oro uosto pardavimo vadovė sako, kad toks iššūkis sugriovė ir mitus apie valstybės darbuotojus. Jie save atskleidė, kaip kūrybingus, inovatyvius, išradingus ir itin imlius naujovėms žmones. B. Paškevičiūtė sako, kad tereikia išdrįsti pažvelgti kitaip, nebijoti iš pirmo žvilgsnio kvailai atrodančių idėjų, nes nė viena idėja nėra kvaila – tik reikia ką sugebėti pritaikyti tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Moteris sako, kad stiprybė yra komandoje ir bendruose tiksluose.

B. Paškevičiūtės pranešimą konferencijoje LOGIN galite žiūrėti ČIA, o visi LOGIN 2021 pranešėjų įrašai yra ČIA.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
1.0000

Top naujienos

Delfi Pliusparengė Nerijus Povilaitis

Rusijos karių artimųjų skundai pribloškia: armijoje šauktinių laukia nesuvokiamas košmaras (3)

Situacija karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos kariuomenėje – apgailėtina. Šauktiniai apgaule...

Gyventojai skaičiuoja skirtumus tarp „biržinės“ ir garantinio tiekimo kainos: sako, kad pasirinkę tiekėją pralošė tiekėjai: nelogiška (3)

Dalis elektros vartotojų, pasirinkusių su biržos kaina susietą nepriklausomo tiekėjo planą,...

Magiškas Jocytės pasirodymas nukalė Lietuvos rinktinei Europos čempionato auksą lietuvė tapo turnyro MVP (10)

Sekmadienio vakarą Heraklione, Graikijoje, vykusiame Europos jaunių merginų (iki 18 metų)...

Geros žinios atostogaujantiems – artimiausiu metu karščiai nesitrauks: galime sulaukti škvalo ir krūšos (6)

Pirmadienio dieną orus lems žemo slėgio lauko šiaurės rytinis pakraštys. Vyraus nepastoviai...

Delfi PliusDailius Dargis

Po ilgos tylos – Rusijoje kalinčio Zamolskio interviu: garsiausias samdomas žudikas nebijo keršto ir įspėjo laukti rudens (3)

Ilgiausiai Lietuvos teisėsaugos istorijoje – net 13 metų ieškotas siaubingais nusikaltimais...

Angliją šokiravęs žudikas atvežtas į Lietuvą: nebereikės kalėti iki gyvos galvos (4)

Visą Jungtinę Karalystę dėl įvykdyto itin žiauraus savo draugės nužudymo šokiravęs ir tokiu...

Keistas Ukrainos generolo optimizmas dėl karo eigos: kodėl nesibaimina net rusų branduolinio šantažo (5)

Kada Ukraina šalies pietuose pradės savo kontrpuolimą, o gal jau pradėjo? Tokie svarstymai kurį...

Žiniasklaida: niekas rusų neruošė tokio masto nesėkmėms, Putinui – didžiulė gėda (3)

Rugpjūčio 9 d. Kremliaus okupuotame Krymo pusiasalyje esančioje svarbioje rusų aviacijos bazėje...

Sunkumų neatlaikė: užsidarius vienintelei kaimo parduotuvei, gyventojai duonos pirkti važiuos į miestą

Mažosioms kaimų, gyvenviečių, miestelių parduotuvėms – sunkus laikotarpis. Vienos jų...

Kardiologė nurodė klaidą, kurią daro dažnas: tai gali smarkiai pakenkti sveikatai

Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje išlieka pirmoje vietoje, tačiau pastebima,...