Technologijos jau pakeitė mūsų finansų valdymo elgseną ir įpročius, tačiau atsiranda vis daugiau naujovių, kurios padės kasdienes finansų operacijas atlikti dar paprasčiau. Išmanieji telefonai greitai taps pagrindiniais mūsų finansinių paslaugų „centrais“, o išmaniosios technologijos – asmeniniais finansų patarėjais. Kodėl taip yra?

Esame finansiškai neraštingi, kad savo finansinius tikslus pasiektume savarankiškai

Tikra tiesa. Ir, nors šiais laikais galime sau leisti įsigyti daug daugiau technologinių sprendimų, žinių apie finansų valdymą turime beveik tiek pat, kiek mūsų seneliai.

Pirma, išmaniuosius telefonus nesunkiai rastume daugumos europiečių kišenėse, pavyzdžiui, Lietuvoje, remiantis „Telia“ apklausos duomenimis, 9 iš 10 žmonių, kurie naudojasi mobiliuoju tinklu, naudojasi išmaniuoju telefonu. Tai sukuria puikią galimybę ne tik bankams, bet ir kitiems finansinių paslaugų teikėjams (pvz., „fintechams“) padėti išspręsti kai kuriuos vartotojų finansų gerovės iššūkius. Duomenys rodo, kad vartotojams tokia pagalba tikrai reikalinga.

2019 m. atliktame tyrime, kuris analizavo 24 tūkst. Europos vartotojų elgseną, buvo nustatyta, kad 4 iš 10 europiečių kas mėnesį neatsideda dalies gautų lėšų santaupoms. Apklausos Lietuvoje rodo panašias tendencijas: trečdalis gyventojų neturi arba turi tik minimalias santaupas, kurios leistų pragyventi tik vieną mėnesį. Be to, 32 proc. suaugusiųjų Lietuvoje teigė negalintys reguliariai taupyti, tik „atsideda“ karts nuo karto, o 20 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus išvis nieko nesusitaupė.

Audrius Rutkauskas

Statistika taip pat rodo, kad žinios apie pensijų planavimą yra ypač menkos, nes net 22 proc. apklausos dalyvių negalėjo atsakyti nei į vieną su pensijos kaupimu susijusį klausimą. Atsižvelgiant į šiuos faktus, nenuostabu, kad lietuvių finansinis raštingumas yra palyginti mažas – pagal paskutinius atliktus tyrimus, esame įvertinti 4 balais iš 10.

Vartotojai nori inovatyvių sprendimų

Vienų geriausių konsultavimo ir tyrimų kompanijų pasaulyje atlikti tyrimai parodė, kad a) beveik 40 proc. vartotojų išreiškė didesnį finansinių patarimų poreikį („McKinsey“, 2020 m.) ir b) kas antras vartotojas nurodė susidomėjimą individualizuotomis finansinėmis konsultacijomis, įskaitant išlaidų ir įpročių analizę bei patarimus, kaip tikslingiau valdyti savo finansus („Accenture“, 2019 m.).

Šios tendencijos yra ypač svarbios dėl dabartinės ekonominės būsenos neapibrėžtumo COVID-19 kontekste. Tenka pripažinti, kad mūsų finansinis gyvenimas tampa vis sudėtingesnis: turime kelias banko sąskaitas, įvairius kreditus iš skirtingų tiekėjų, mokame už įvairias paslaugas skirtingomis priemonėmis. Galiausiai, rinkoje egzistuoja daugiau investavimo galimybių nei bet kada anksčiau: akcijos, obligacijos, įvairūs fondai, valiutos, sutelktinio finansavimo investicijos, nekilnojamo turto investicinės platformos ir daug kitų. Kaip technologijos gali mums padėti ne tik labiau suprasti savo finansų situaciją, bet ir pagerinti finansinę gerovę?

Iš esmės finansinės technologijos gali pateikti tris esminius sprendimus šiuolaikiniam vartotojui: padėti suprasti esamą finansinę situaciją bei pateikti išsamią analizę, kur vartotojas išleidžia savo pinigus; didinti finansinį raštingumą ir supratimą, kaip geriau valdyti pinigus (biudžeto sudarymas ir finansiniai patarimai); ir, galiausiai, padėti vartotojui tikslingai investuoti. Tokie finansiniai įrankiai suteikia aiškų vaizdą, kur mes išleidžiame savo sunkiai uždirbtus pinigus.

Vaikinas su išmaniuoju

Dabartinė vartotojų praktika Lietuvoje yra peržiūrėti savo išlaidas internetinėje bankininkystėje, užsirašyti jas „Excel“ lentelėje ar ant popieriaus, arba turėti mobiliąją programėlę telefone, kurioje galėtų rankiniu būdu įvesti visas savo išlaidas. Tai ne tik atima daug laiko ir yra nepatogu, bet taip pat reikalauja įdirbio. Blogiausia, kad tokie būdai ne visada pateikia vertingų įžvalgų, kurios galėtų padėti pasiekti užsibrėžtų finansinių tikslų.

Žinių ir įgūdžių nišą užpildo mobilios programėlės

Ši problema sprendžiama PSD2 ir atvirosios bankininkystės iniciatyvomis – vartotojams dabar leidžiama sujungti kelias sąskaitas iš skirtingų bankų į vieną „platformą“ – tai jau galima padaryti didžiuosiuose Lietuvos bankuose. Nauda? Vartotojas gali pamatyti visas savo išlaidas iš visų turimų banko sąskaitų vienoje vietoje – tai suteiks galimybę bankams ir kitiems finansinių paslaugų žaidėjams sukurti naujų funkcijų, kad būtų galima pateikti išsamią vartotojų išlaidų apžvalgą, pirmiausia analizuojant ir suskirstant išlaidas, o vėliau pateikti įžvalgas, kur vartotojas galėtų sutaupyti. Tai labai prisidėtų prie vartotojų finansinės „sveikatos“.

Šią tendenciją jau galime pastebėti JAV ir dalyje Europos šalių, kuriose labai populiarios tokios finansų programėlės, kaip „Mint“ ir „Yolt“, leidžiančios vartotojams sujungti visas skirtingas banko sąskaitas ir gauti tikslią, išsamią išlaidų apžvalgą bei aktualias įžvalgas, kurios išmoko taupyti.

Asociatyvi nuotr.

Antra, technologijos jau keičia tai, kaip taupome ir kaip gauname patarimų dėl savo finansinių reikalų. Yra trys inovatyvūs ir populiarūs būdai: a) automatiniai periodiniai pervedimai ir suapvalintos sumos galimybės, kurios leidžia atlikti norimą pavedimą į atskiras taupomąsias sąskaitas; b) sutaupyti keičiant pasikartojančių operacijų paslaugų tiekėjus; c) automatiniai algoritmu grindžiami patarimai biudžeto sudarymo ir išlaidų klausimais.

Kai kuriems žmonėms taupyti itin sunku, ir nenuostabu – tai reikalauja ne tik drausmės bet ir susiformavusių įpročių. Štai kodėl, jei taupymas yra atliekamas automatiškai, jo rezultatai yra daug geresni. Bankai jau atkreipė į tai dėmesį – „SEB Lietuva“ savo klientams suteikė galimybę automatiškai nustatytu periodu pervesti tam tikrą sumą į savo taupomąją sąskaitą arba suapvalinti kiekvieną atsiskaitymą mokėjimo kortele ir šią „grąžą“ taupyti specialiai sukurtoje sąskaitoje. Tai paprastas būdas, padėsiantis sutaupyti norimo daikto pirkimui, atostogoms ar tiesiog atsidėti blogai dienai. Ir tai veikia – 2018 m. JAV dvi populiarios programos „Acorn“ ir „Stash“ padėjo vartotojams sutaupyti beveik 6 milijardus dolerių.

Antrąjį taupymo būdą labai gerai iliustruoja įmonės, leidžiančios ne tik apžvelgti, bet ir vienu paspaudimu atšaukti pasikartojančius mokėjimus paslaugoms (pvz., „Netflix“, „Spotify“), kuriomis retai naudojatės. Be to, jos suteikia galimybę stebėti savo komunalines ar draudimo sąskaitas ir identifikuoti, kada galima sutaupyti, esamus paslaugos tiekėjus pakeičiant naujais.
Tai gali atrodyti smulkmena, tačiau, jeigu tokiu funkcionalumu naudositės ateityje, per metus sutaupytos lėšos gali ženkliai prisidėti prie jūsų taupomosios sąskaitos.

Robotai rūpinsis investicine grąža ir vakariene restorane?

Trečioji svarbi inovacija yra automatiniai patarimai, paremti algoritmų ir „chatbot“ technologija. Tokį funkcionalumą jau yra įgyvendinę keli „fintech“ inovatoriai, geras pavyzdys yra Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi bendrovė „Cleo“. Programėlė nuolat analizuoja vartotojų mokėjimus ir gali numatyti bei patarti dėl būsimų išlaidų, be to, yra galimybė paklausti virtualaus asistento, ar jūsų biudžetas jums leidžia išleisti tam tikrą sumą naujam prietaisui arba vakarienei restorane. Vartotojas taip pat gali patikrinti, kaip jam sekasi planuoti savo biudžetą – ar jis atsilieka nuo plano, o gal atvirkščiai, sutaupo daugiau nei planavo?

Virtualus asistentas taip pat gali informuoti, jeigu pastebi, kad vartotojas per daug išleidžia ir įspėti jį iš anksto, kad pritrūks pinigų prieš kitą darbo užmokestį – taip technologijos gali padėti išvengti paskolų. Neabejoju, kad panašių inovacijų greitai pamatysime ir Baltijos šalyse.

Galiausiai, kai vartotojas gali greitai ir tikslingai apžvelgti savo finansinę situaciją, gali numatyti išlaidas, gauti konsultaciją bet kurio metu ir automatiškai taupyti pinigus, juos reikia „įdarbinti“ – investuoti. Daugeliui iš mūsų investuoti į akcijas, obligacijas, fondus ar kitas finansines priemones atrodo išties sudėtinga ir baisu, todėl nenorime net pabandyti. Ši situacija keičiasi su inovatyviais sprendimais.

Telefonas

Norėdami išspręsti šią problemą, „fintech“ žaidėjai pradėjo kurti „robo-konsultacines“ paslaugas – tai skaitmeninės platformos, teikiančios automatizuotas algoritmais pagrįstas investavimo paslaugas, kurios nereikalauja aktyvaus vartotojo įsikišimo ir ekspertinių žinių. Analizuodama vartotojų poreikį ir tikslus, platformos technologija išrenka tam vartotojui tinkamiausias, gerai diversifikuotas investavimo priemones – taip, pradėdami nuo itin mažų sumų, vartotojai gali periodiškai investuoti. Tokios priemonės vis labiau populiarėja tarp mažas ir vidutines pajamas turinčių gyventojų, kurie nėra patyrę investavimo srityje.

Šiame straipsnyje aptarėme tik keletą pavyzdžių, kaip technologijos sukuria pridėtinę vertę ir keičia vartotojų įpročius bei jų elgesį su savo finansais – iš tiesų matome, kad esamos technologijos vis labiau padeda mums tikslingiau valdyti savo finansus ir tai yra geras žingsnis į priekį. Be jokios abejonės, mes vis dar nežinome visų pokyčių, atsirandančių dėl sparčios technologinės plėtros, galimybių, bet viena aišku – technologijomis paremtos naujovės bus itin naudingos siekiant mūsų visų finansinio stabilumo bei gerovės.

Daugiau apie finansų inovacijas, tendencijas ir progresą LOGIN renginiuose rugsėjo 24-25 d. Litexpo. Plačiau www.login.lt

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)