Gamina tiek, kad Lietuvoje nebeišsitenka

Šiandien lazerių technologijų kūrimo pramonė yra viena perspektyviausių industrijos sektorių. Lietuvių iškovotos lyderiaujančios pozicijos pasaulio lazerių rinkoje garantuoja ne tik tvirtą ekonominį pagrindą, bet ir garsina šalį.

Pasak Vilniaus lazerinės technologijos centro vadovo prof., habil. dr. Rimanto Kanapėno, lazeriai – tai perspektyvi, pažangi, įvairiapusė, konkurencinga mokslo, technikos ir pramonės sritis. O lietuviai šioje srityje lyderiauja ir dėl to, kad šiuolaikinius lazerius iš mokslo laboratorijų perkėlė į pramonę ir mediciną. Dabar lietuviški lazeriai naudojami įvairiems technologiniams procesams atlikti, reabilitacijai, oftalmologijai, chirurgijai, diagnostikai, metrologijoje, statybų technikoje, holografijoje, medžiagotyroje, karo, aviacijos, ryšių, sporto, žaidimų ir šou srityse bei nustatant aplinkos užterštumą, apdorojant informaciją.

Atrado naują nišą

„Išlikusios Lietuvoje gaminančios įvairios paskirties lazerius įmonės iš tiesų yra unikalios. Visos įmonės atsirado kaip privačios iniciatyvos, be jokių užsienio investicijų ar tiesioginių valstybės dotacijų. Joms nepadėjo nei užsienis, nei mūsų valstybė. Turiu tokį posakį: „sėkmė ateina pas tą, kuris daro, ką mėgsta“. Mes radome rinkoje „nišą“, kurią vadiname „lazerine medicina“. Moksliniais ir klinikiniais tyrimais įsitikinome, kad lazerių „švelnieji“ spinduliai duoda teigiamą gydomąjį efektą terapijoje, t.y. gydo sąnarių ir stuburo susirgimus, prostatitą ir kiaušidžių, ausų ir dantenų uždegimus, sustabdo dermatitų ir kai kurių žvynelinių ligų progresavimą. Sukūrėme visą gamą gydomųjų lazerių, kurie gydo be skausmo ir vaistų. Juos sertifikavome visose Europos Sąjungos valstybėse, kai kuriuos iš jų užpatentavome“, – lietuviškų lazerių sėmės paslaptį išdavė profesorius.

Pasak jo, nederėtų pamiršti įdirbio lazerių ir lazerinių technologijų kūrimo sovietiniais metais. Tam buvo skiriama lėšų iš valstybės ir ūkiskaitinių darbų.

„Turėjome didelį entuziazmą kurti ir dirbti pažangioje naujoje mokslo ir lazerinių technologijų srityje. Tais laikais buvo toks šūkis „Mokslą į gamybą“. Šiam tikslui Lietuvoje 1985 m. įkūrėme mokslinį gamybinį susivienijimą „Lazeriai“, kuris apjungė kelis mokslo institutus, mokslines vedančiąsias laboratorijas, pagrindines pramonės įmones, konstravimo biurus. Dar sovietmečiu itin sparčiai vystėsi lazerių fizika, lazerinės pramoninės technologijos, lazerinė medicina, lazerinė diagnostika, iš kurių šiandien išliko lazerių fizika, lazerinė medicina (gydomieji lazeriai), lazeriai moksliniams tyrimams“, – pasakojo R. Kanapėnas.

Norėtų verslą vystyti tik savo šalyje

Dabar lietuvių moksliniams tyrimams sukurti lazeriai plačiai eksportuojami į užsienį, o skirti gydymui ne tik plačiai naudojami Lietuvoje, bet ir beveik visose Europos Sąjungos šalyse.

„Mūsų sukurti gydomieji lazeriai, kuriuos šiandien naudoja žmonės individualiai ir gydymo įstaigos įvairiems susirgimams gydyti, visiškai nepavojingi ir neturi neigiamo poveikio, nes jų šviesos intensyvumas yra mažas, tačiau bioląstelėms – efektyvus. Maža to, jie pilnai atitinka ES keliamus reikalavimus ir yra sertifikuojami“, - patikino profesorius, paklaustas, ar galima pasitikėti lietuviška kokybe.

Tačiau jis pripažįsta, kad šioje srityje netrūksta ir sunkumų. Visų pirma Lietuva neturi rimtos gamybinės bazės, ypač tiksliosios mechanikos. Antra, trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų – inžinierių, technikų. Trečia, išplėtus gamybinę bazę užsienyje, būtų susiduriama su broko problemomis, tektų atidaryti remonto ir derinimo skyrius užsienio valstybėse. O tai garantuotų papildomas išlaidas, kurios gerokai padidintų prekės savikainą.

„Ateityje mokslo ir bet kokios pažangios technikos kūrimas ir vystymasis atsiremia į mokslo ir inžinerijos kvalifikuotų specialistų rengimą, kurių, deja, kasmet Lietuvoje mažėja. Mano nuomone, turėtume skirti tam didelį dėmesį ir didžiuotis kurdami inovacijas toje šalyje, kur gyvename. Tai patogu ir ekonomiška“, - įsitikinęs profesorius.