„Jūsų šalis labai graži ir labai žalia. Man patinka raudoni senamiesčio stogai, jie turi kažkokį magišką žavesį. Jaučiuosi čia labai gerai“, - patikino Vilniaus senamiestyje užkalbintas danas Jensas.
Jis pasakojo į Lietuvą atvykęs vedamas meilės – su jį sužavėjusia lietuvaite vaikinas susipažino internetu, o dabar jie kartu aplanko gražiausias Lietuvos vietas.
Viename iš į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą įtrauktų Lietuvos objektų besilankęs vaikinas pasakojo nežinojęs, kad tokių unikalių ir saugomų vietų Lietuvoje – keturios. Į pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas ne tik Vilniaus istorinis centras, bet ir Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė ir Struvės geodezinis lankas.
Turistų per praėjusius metus – rekordiškai daug
Šalies turizmo sektorių džiugina dviženklis tiek vietinių, tiek užsienio turistų srautų augimas, – teigia Valstybinis turizmo departamentas (VTD), apibendrinęs pirmojo šių metų pusmečio rezultatus.
Lietuvoje pirmą šių metų pusmetį turistavo ir šalies apgyvendinimo įstaigose nakvojo 12,2 proc. daugiau užsieniečių ir 11,3 proc. daugiau lietuvių nei tuo pačiu laiku pernai.
„Lietuva neabejotinai išlieka viena iš Europos lyderių pagal turistų srautų augimą. Tokių gerų vietinio turizmo rezultatų dar nesame turėję. Užsienio turistų rezultatai taip pat labai dosnūs – augo net 18 iš TOP 20 pačių svarbiausių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų. Turistų Lietuvos apgyvendinimo įstaigose mažėjo tik iš Jungtinės Karalystės (-1,5 proc.) ir Lenkijos (-11 proc.),“ – sako VTD vadovė dr. Raimonda Balnienė.
Išvykstamojo ir atvykstamojo turizmo balansas augti pradėjo tik nuo 2010-ųjų. Iki tol jis buvo neigiamas. Praėjusių metų rodiklis yra rekordinis – didžiausias per paskutinių ketverių metų laikotarpį. O štai turizmo srities atstovai prasitaria, kad ypatingai lankomos ir į UNESCO paveldo sąrašą įrašytos teritorijos.
Vilniaus senamiestyje – skirtingos architektūros samplaika
„Nuo XIII amžiaus iki XVIII amžiaus būdamas politiniu Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės centru Vilnius turėjo didžiulės įtakos kultūriniam ir architektūriniam Rytų Europos vystymuisi. Nepaisant užpuolimų ir dalinių sugriovimų, jis išsaugojo įspūdingus gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo pastatų kompleksus bei viduramžių miesto struktūrą ir natūralią aplinką“, – toks buvo nurodytas pagrindinis motyvas Vilniaus istorinį centrą 1994-aisiais įrašant į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Vilniaus, kaip Lietuvos sostinės, vardas pirmą sykį paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 metų laiške. Jame kunigaikštis kviečia į Vilnių atvykti ir kurtis Europos pirklius bei amatininkus ir žada jiems visokeriopą pagalbą. Nuo to laiko Vilnius žinomas kaip skirtingų tautų ir religijų žmonėms atviras miestas. Apie miesto gyventojų sudėtį byloja ir senamiesčio gatvelių vardai – Vokiečių, Žydų, Totorių, Rusų, taip pat devynių religijų šventovės.
Vilniaus senamiestis yra vienas didžiausių (apie 360 ha, daugiau nei 1 500 pastatų) ir gražiausių senamiesčių Vidurio ir Rytų Europoje, o Lietuvos sostinė yra gražiausių pasaulio miestų, kuriuos būtina aplankyti, dvidešimtuke. Ant kalno stūkso Gedimino pilis, jos papėdėje – keliskart perstatyta Arkikatedra. Šventovės požemiuose ilsisi senieji šalies valdovai. Katedros aikštėje stovi paminklas Vilniaus įkūrėju laikomam Gediminui.
Lietuviškoji Troja stebina unikaliais radiniais
Pirmoji Lietuvos sostinė išskirtinė, nes iki šių dienų liudija unikalią išnykusią kultūrinę tradiciją ir civilizaciją, svarbius žmonijos istorijos etapus. Būtent todėl 2004 metais šis penkių gynybai naudotų piliakalnių kompleksas įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo šedevrų sąrašą.
Tik lankydamiesi Kernavėje taip stipriai pajusite baltų priešistorę ir Lietuvos valstybės ištakas – pirmojoje Lietuvos sostinėje randami unikalūs kultūrų pėdsakai nuo X tūkstantmečio prieš mūsų erą iki ankstyvųjų viduramžių.
Kuršių nerija – vieta, kuria neįmanoma nesižavėti
Tai vieta, kuria neįmanoma nesižavėti – kartą pabuvęs Kuršių nerijoje, svajoji ir vėl į ją grįžti. Dviejų valstybių – Lietuvos ir Rusijos Federacijos (Kaliningrado srities) – teritorijoje esantis 98 kilometrų ilgio pusiasalis yra išskirtinis žmogaus ir gamtos kūrinys. Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą jis įrašytas 2000-aisiais.
XV amžiuje visoje Kuršių nerijoje augo miškai. Juos iškirtus pakilo vėjo pustomas smėlis. Nuo jūros skersai pusiasalio jis slinko link Kuršių marių pakeliui užpustydamas kelis pamario žvejų kaimus. Smėlio stichijai sustabdyti Nerijos gyventojams reikėjo išradingumo ir didelės kantrybės.
Pirmasis 1825 metais apželdinti kopas Kuršių nerijoje pradėjo Georgas Dovydas Kuvertas, tuometinis pašto stoties viršininkas. Slenkantį smėlį sutramdė tik kelių kartų sodintas miškas. Tokio masto pajūrio kopų sutvirtinimo ir apželdinimo darbai Kuršių nerijoje yra vieninteliai pasaulyje. Šis lietuviškojo rojaus kampelis akylai saugomas iki šių dienų – rūpinamasi jo trapiomis kopomis, gamta.
Žavi visų keturių Neringos gyvenviečių – Nidos, Preilos, Pervalkos ir Juodkrantės – architektūra: mėlynlangės etnografinės žvejų sodybos, jų stilių perėmę šiuolaikiniai kotedžai, medžio nėriniais pasipuošusios senosios vilos Juodkrantėje.
Prisidėta prie pokyčių astronomijoje
Struvės geodezinis lankas – tai XIX a. bandymas, kuriuo siekta nustatyti Žemės dydį ir formą. Astronomas, Tartu universiteto profesorius Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė sukūrė metodiką dienovidiniam lankui išmatuoti. Minėtas lankas tęsiasi per dešimties valstybių teritoriją nuo Dunojaus žiočių prie Juodosios jūros iki Fugleneso Norvegijoje. 3 iš 34 geodezinio lanko punktų yra Lietuvos teritorijoje: Paliepukai (Nemėžio sen.), Meškonys (Nemenčinės sen.) ir Gireišiai (Rokiškio raj.).
