Už 25 eurus siūlo vaistą nuo visų senatvės ligų

Jei esate jaunas, apie senatvę tikrai nesvajojate ir jos nelaukiate. Nebent tik kartais pagalvojate „kai išeisiu į pensiją, tada tai jau keliausiu“... O štai tie, kurie brandžių dienų jau sulaukė, pildo ne tik tokias savo svajones. Jie sako atradę būdą, kaip apsisaugoti nuo visų senatvės ligų – t. y. stoti į universitetą. Tiesa, ne tokį, apie kurį iš karto pagalvotumėte.

Vyrams galvoje politika, moterims – mados

Marijampolėje nuo 2005 metų veikia įstaiga, intriguojančiu pavadinimu Trečiojo amžiaus universitetas. Jo vadovės Onos Sakalauskienės energijos galėtų pavydėti daugelis. Ši moteris neslepia: jeigu prieš 22 metus išėjusi į pensiją būtų užsidariusi namie, būtų pražuvusi. O dabar ne tik nuolat mokosi pati, bet ir ragina tai daryti šimtus kitų senjorų.

Iš viso Trečiojo amžiaus universitete mokosi per 700 studentų nuo 50 iki 87 metų. Jie gali rinktis mokslus iš 16 skirtingų fakultetų, pradedant teise, kalbomis ar psichologija ir baigiant sveika gyvensena, aplinkosauga, politika ar net madomis ir stiliumi.

„Tarp vyrų populiariausi teisės ir politinių diskusijų fakultetai, tarp moterų – sveikos gyvensenos, literatūros bei stiliaus ir mados užsiėmimai“, - pasakoja O. Sakalauskienė.

Anot jos, daugumą studentų, kurie nusprendžia mokytis toliau, vienija noras neužsidaryti namie, socializuotis, poreikis žinoti daugiau ir neatsilikti nuo besikeičiančio pasaulio aktualijų.

Mokslai šiame universitete trunka dvejus metus. Mokymosi programa anksčiau kainavusi 70 litų dvejiems metams, nuo naujų mokslo metų kainuos 25 eurus. Senjorai gali rinktis studijuoti ne viename fakultete, o keliuose. Studentai-rekordininkai studijuoja ir po penkis ar net septynis skirtingus dalykus.

„Tarp studentų daugiau moterų nei vyrų, tačiau čia kaip ir visame aukštajame moksle. Būna atvejų, kad vyras atveža žmoną ir kol jai paskaitos, pats sėdi automobilyje ir jos laukia. Tai jeigu turime tą dieną įdomų lektorių, aš atsivedu tokius vyrus iš automobilių pasiklausyti įdomios paskaitos“, - juokdamasi kurioziškas situacijas pasakoja O. Sakalauskienė.

Geriausias vaistas nuo visų ligų

Vyriausia šiuo metu Marijampolės Trečiojo amžiaus universitete studijuojanti studentė – 87-erių metų moteris-lituanistė. „Tai labai šviesi moteris, kuri į paskaitas atskuba viena pirmųjų“, - priduria pašnekovė.

Trečiojo amžiaus universiteto veikla yra labai plati – siūlomos šokių, dainavimo, rankdarbių pamokos, yra sukurtas senjorų choras, kuris skina laurus įvairiuose chorų pasirodymuose. Taip pat senjorams siūlomos aplinkosaugos paskaitos. O. Sakalauskienė mini, kad jų metu keliaujama po gražiausias Lietuvos saugomas teritorijas, taip pat organizuojamos išvykos į Aplinkos ministeriją ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžius. O štai senjores damas itin masina siūlomos stiliaus ir mados paskaitos.

„Lankėmės Aleksandro Vasiljevo mados bei grožio „Moters pasaulis“ parodose, pas mus paskaitas skaitė Agnė Gilytė, Eugenijus Skerstonas. Studentės vėliau surengė parodą, taip išsipuošė, pasidarėme fotosesiją“, - pasakojo O. Sakalauskienė. Ji taip pat prasitarė, kad jau dabar studentai norėtų turėti ir turizmo paskaitas, nors per metus ir taip suorganizuojama bent viena kelionė į užsienį.

Būna atvejų, kad vyras atveža žmoną ir kol jai paskaitos, pats sėdi automobilyje ir jos laukia. Tai jeigu turime tą dieną įdomų lektorių, aš atsivedu tokius vyrus iš automobilių pasiklausyti įdomios paskaitos.

O. Sakalauskienė

O paklausta, kodėl vyresniems žmonėms reikalingi Trečiojo amžiaus universitetai, ji išskiria dvi priežastis: „Pirma, tai kaip vaistas nuo visų ligų. Kai esi užsiėmęs, neturi kada galvoti apie ligas. Be to, kokie laimingi yra tokių besimokančių senjorų vaikai! Tekę sutikti jauną moterį su vaiku. Tas vaikas žiūrėjo taip į mane, o paskui sako: mano močiutė mokosi jūsų universitete“, - vieną iš nutikimų prisiminė universiteto vadovė. Pašnekovės teigimu, žmonės, kurie mokosi visą gyvenimą ilgiau išlieka jaunatviški, yra kupini energijos ir troškimo išmokti ko nors naujo. Be to, išmokę daryti įvairius rankdarbius, jie gali vieną kitą eurą prisidurti prie pensijos.

Paklausta, ar iš tiesų nėra dalykų, kurių senjorai neišmoktų, ji linksėjo galva - „iš tiesų taip, kai nori, viskas įmanoma – ir kompiuteriu dirbame, ir projektus rašome“.

Tiesa, atsisveikindama ji užsimena, kad Trečiojo amžiaus universitetas veikia kaip ne pelno siekianti visuomeninė organizacija, todėl norint gauti pinigų, tenka rašyti įvairiausius projektus. O. Sakalauskienė iškėlė mintį, kad ateityje tokias organizacijas galėtų paremti ir valstybė, skirdama lėšų iš valstybinio biudžeto.

Švietimo ministrė: nenorime, kad senjorai užsidarytų tarp keturių sienų

Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės teigimu, suaugusiųjų švietimas ir mokymasis visą gyvenimą didžiuosiuose miestuose vyksta pakankamai intensyviai, tačiau regionuose reikia dar stipriai padirbėti. Vilčių teikia 2014 metais Seime patvirtintas naujas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas, kuriame atsiranda žmonių, kurie gali padėti mokytis suaugusiems žmonėms - androgogų apibrėžimas, ir koordinatoriai savivaldybėse. Šitie žmonės, atsiradę savivaldybėse, turėtų teikti didelę pagalbą ir Trečiojo amžiaus universitetams ir rūpintis suaugusiųjų švietimu regionuose.

„Kokio bebūtų žmogus amžiaus – ar jam 50 ar 70 metų, jam svarbu išmokti dirbti ir naudotis naujosiomis technologijomis. Juk ir vaikai būna išvažiavę į užsienį, reikia mokėti naudotis „Skype“ ir visi portalai, visa informacija – laikraščiai, žurnalai, naujausios žinios žmogų pasiekia per naująsias technologijas. Jie turi išmokti tai valdyti, tai labai svarbu. Mūsų senstanti visuomenė, senjorų skaičiaus augimas taip pat mums sako, kad valstybė turi atkreipti dėmesį į senjorų, suaugusių žmonių mokymą“, - sakė ministrė.

Anot jos, mokyti suaugusiuosius, kelti vyresnių žmonių kvalifikaciją svarbu ir dėl to, kad jie galėtų ilgiau išlikti aktyvūs darbo rinkoje.

„Žmonės nori būti aktyvūs, mes turime jiems padėti kuo ilgiau tokiais išbūti – tiek kaip piliečius, tiek ir politiniame gyvenime – jie gi balsuoja, renka valdžią. Turime jiems sudaryti sąlygas ir galimybes kuo ilgiau išlikti aktyviais, kad jų gyvenimas būtų turiningas, pilnas, o ne užsidarius tarp keturių sienų likti namuose“, - kalbėjo A. Pitrėnienė.

Ministrė, paklausta, apie galimybes Trečiojo amžiaus universitetams gauti valstybinę paramą, teigė, kad tam tikrai bus progų: 2015 metų rudenį Europos Komisijos lėšomis turėtų atsirasti finansavimas koordinatorių, kurie rūpinsis suaugusiųjų švietimu savivaldybėse, paruošimui darbui, jų pirmųjų veiklų finansavimui. Apie 300 tūkst. eurų išskirstėme iš valstybės biudžeto: projektus galėjo teikti ir gauti finansavimą ir Trečiojo amžiaus universitetai. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų yra numatyta apie 1,5 mln. eurų, į kuriuos taip pat galės pretenduoti ir Trečiojo amžiaus universitetai, ir nevyriausybinės organizacijos, besirūpinančios suaugusiųjų švietimu“, - sakė Švietimo ir mokslo ministrė.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – skatinti kiekvieną gyventoją realizuoti savo galimybes mokantis, kuriant, tiriant, tikslinga veikla prisiimant atsakomybę už save, valstybę ir aplinką.