aA
Jeigu jūsų kas nors paprašytų išvardyti tris lietuvių sukurtus produktus, kurie garsina šalį užsienyje, ką atsakytumėte? Ko gero, pirmosios į galvą šovusios mintys nebūtų labai originalios: krepšinis, lazeriai ir gal dar mobiliosios aplikacijos. Ar tai viskas, kuo mūsų šalis gali pasididžiuoti prieš užsieniečius? DELFI leidosi į savotišką medžioklę ir kalbino įvairių sričių specialistus, kurie apie lietuvių kuriamus kūrybinius produktus žino daugiau nei statistinis lietuvis.
Lietuvių sukurti produktai stebina pasaulį/ DELFI archyv. nuotr.
© DELFI montažas

Visi atsimena „Neregėtą Lietuvą“, o kas toliau?

Prieš daugiau nei penkerius metus visam pasauliui pristatytas fotografo Mariaus Jovaišo fotografijų albumas „Neregėta Lietuva“ tapo bene dažniausiai viešoje erdvėje linksniuojamu pavyzdžiu, kaip lietuvio sukurtas produktas gali atrasti kelią į užsienio rinkas. Plačiai nuskambėjo ir kito lietuvio režisieriaus Arūno Matelio sukurtas kūrinys – filmas „Prieš parskrendant į Žemę“. Šis filmas JAV laimėjo vieną pagrindinių kino industrijos prizų, konkuruojančiu su Oskarais, - JAV Kino režisierių gildijos apdovanojimą. Mūsų šalį taip pat garsina ir Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, pasaulinio garso operos solistė ir Lietuvos operos primadona bei lietuvė Dalia Ibelhauptaitė – gerbiama Lietuvos ir Didžiosios Britanijos teatro režisierė, režisavusi daug sėkmingų dramos spektaklių ir operų įvairiuose Londono teatruose. Po pasaulines gasroles keliauja ir Oskaro Koršunovo teatras bei „Meno fortas“.

Verslo pasaulyje vis garsiau kalbama apie jaunųjų lietuvių indėlį į mobiliųjų aplikacijų kūrimą. Iljos Laurso įkurta mobiliųjų programų ir žaidimų platforma „JetGar“ buvo viena pirmųjų, kuri praskynė kelią ir kitiems kūrėjams. Nors ši kompanija jau parduota, tačiau prieš tai susišlavė galybę įvairiausių apdovanojimų tarptautiniu mastu – 2010 metais lietuvio bendrovė pateko į trisdešimties novatoriškiausių įmonių pasaulyje sąrašus.

Kitų lietuvių brolių – Sauliaus ir Aido Dailidžių įkurta įmonė „Pixelmator“ šiandien minima, kaip vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip sėkmingą verslą galima sukurti ir jį vystyti Lietuvoje. Lietuvių sukurta nuotraukų redagavimo ir piešimo programa „Pixelmator“ 2011 metais „Apple“ buvo įvertinta kaip geriausia programa kompiuteriams „Mac“. Užsienio spaudoje lietuvių kuriami produktai įvardijami kaip viena geriausių alternatyvų programai „Photoshop“.

Yra alkanumas – noras dirbti, uždirbti, daryti projektus, bet pardavimo gebėjimus reiktų stiprinti ir daugiau turėti pasitikėjimo savimi ir įžūlumo gerąja prasme.
Mantas Nocius

Verta paminėti ir lietuvių – trijų brolių Dominyko, Augustino ir Kristijono Vizbarų Vilniuje įkurtą bendrovę „Brolis Semiconductors“ ir jų turimą lazerių laboratoriją Vilniuje, kurioje gaminami produktai, iškeliaujantys į užsienio rinkas: paprastais žodžiais tariant, tai naujoviški lazeriai, kurie pritaikomi plačiajuosčiam internetui, šviesolaidiniams tinklams, energetinių išteklių paieškai, medicinos, automobilių technologijose, ventiliacijos sistemose ir dar daugelyje sričių. Broliai 2012 metais gavo Švedijos ambasados jaunųjų verslininkų apdovanojimą už įkvepiantį pavyzdį, kaip inovacijos pritaikomos versle bei už tarptautinės patirties atvedimą į Lietuvą ir už pasaulines ambicijas.

Tai bene daugiausiai viešoje erdvėje minėti pavyzdžiai, tačiau jų yra ir daugiau.

Gabūs dizainui, inovacijoms ir šokoladui

Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos direktorė Roma Survilienė, paprašyta pateikti keletą lietuvių kūrybos pavyzdžių, kurie būtų praskynę kelius į užsienio rinkas (arba bent jau rimtai tam ruoštųsi), išskyrė tris sėkmės istorijas.

Pirmoji, Martyno Kazimierėno ir Eglės Opeikienės dizaino studija „March Design studio", kurianti stilingus ir inovatyvius dizaino produktus. Šios studijos dizaino produktus, tokius kaip stilingus atšvaitus „Oreflector“, marškinėlius „Cotton Twitter“, ant kurių galima pačiam užrašyti savo mintis ir svajones ir kitus įkvepiančius kūrinius parduoda visame pasaulyje - nuo Prancūzijos, Italijos, Skandinavijos šalių iki Meksikos ir Jungtinių Arabų Emiratų.

 Lietuvių sukurti produktai stebina pasaulį/"Creative-business-cup" org. nuotr.
Lietuvių sukurti produktai stebina pasaulį/"Creative-business-cup" org. nuotr.
© Organizatorių archyvas

„Jų eksporto geografija įspūdinga. Be to, praėjusiais metais jie laimėjo nacionalinį konkursą „Kūrybinio verslo taurė“ ir tarptautiniame konkurse pateko į šešioliktuką“, - sakė R. Survilienė.

Antroji sėkmės istorija, Vilniaus fakulteto Dizaino katedros magistranto Igno Survilos paspirtukas „Pigeon“, kuris skina apdovanojimus Europoje ir JAV.

„Paspirtukas pelnė sidabrą „A'Design Award“ apdovanojimuose Italijoje transporto ir mobilumo kategorijoje. Taip pat jis buvo pristatytas Ženevos inovacijų parodoje, kurioje irgi pelnė sidabro medalį. „Core77 Design Award“ konkurse (JAV) paspirtukas pelnė dar vieną apdovanojimą Transportation. Student Runner Upkategorijoje. Kol kas produktas neeksportuojamas, bet ruošiamasi masinei gamybai, ieškoma investuotojų“, - sakė R. Survilienė.

Ignas Survila
Ignas Survila
© Asmeninio albumo nuotr.

Trečias lietuvių sėkmės pavyzdys – šokolado „Mulate“ istorija. Šiemet paskelbtuose tarptautiniuose šokolado apdovanojimuose lietuvio Domanto Užpalio įkurta bendrovė „Chocolate Naive“ pateko į geriausių šokolado gamintojų penketuką Europoje, o „Chocolate Naive“ naujas šokolado projektas „Mulate“ buvo pripažintas kaip geriausias naujasis prekinis ženklas „Next Organic Berlin 2015“ festivalyje Vokietijoje.

Dizaino produktams lengviau nei menui

Savo ruožtu Auksakalių gildijos galerijos „Meno niša“ vadovė Diana Stomienė DELFI išsakė nuomonę, kad lietuvių kuriamiems dizaino produktams yra lengviau įeiti į užsienio rinkas ir ten įsitvirtinti, nes dauguma jų kuriamų produktų yra pritaikyti vartojamoms prekėms, o štai lietuviškąjį meną išgarsinti pasaulyje sudėtingiau.

„Menus reikia palaipsniui pristatyti, kad jie taptų žinomi. Staigiai įšokti į užsienio rinką su vienu kūriniu ir nežinomu jo autoriumi užsienio rinkose yra praktiškai neįmanoma. Tai turi būti nuoseklus darbas. Menininkai tampa žinomi per meno forumus, pavyzdžiui, Venecijos bienalę, kurioje lietuviai jau seniai dalyvauja ir gali tapti žinomi tarptautiniame kontekste. Iš garsesnių lietuvių menininkų galima paminėti Žilviną Kempiną (vizualaus meno kūrėją – red. past.), aišku, jis gyvena ne Lietuvoje“, - sakė D. Stomienė.

Menininku turi kažkas rūpintis, jį turi užsienyje pristatyti. Meno laukui skiriamos tikrai nedidelės lėšos, jų reikia didesnių.
D. Stomienė

Jos teigimu, menininkai gali tapti garsūs per meno muges, į kurias važiuoja galerijos ir ten menininkus pristato. „Reikia nuoseklaus darbo, lėšų, privačių asmenų ir valstybės pagalbos, ryšių, rinkodaros - viskas yra be galo svarbu“, - sakė pašnekovė.

Paklausta apie lietuvius juvelyrus, ji teigė, kad sėkmės pavyzdžiu galima būtų įvardyti nebent Aleksandrą Šepkų, kuris daug metų gyvena Amerikoje. „Jis turi savo kompaniją, kuria darbus, turi savo klientūrą, yra gerai „įsisukęs“. Amerikoje jis tikrai yra žinomas“, - sakė D. Stomienė. Anot jos, norint išgarsėti juvelyrikos srityje, reikia labai didelio įdirbio.

Pasaulyje gerai atpažįstamu menininku, garsinančiu Lietuvą, pašnekovė įvardijo ir Deimantą Narkevičių, kuris yra laimėjęs labai svarbių apdovanojimų, jį kviečia pasauliniai šiuolaikinio meno centrai.

„Menininku turi kažkas rūpintis, jį turi užsienyje pristatyti, - teigė „Auksakalių gildijos galerijos „Meno niša“ vadovė. - Meno laukui skiriamos tikrai nedidelės lėšos, jų reikia didesnių“.

„Versli Lietuva“ atstovas: mums reikia savo skaipo

Versli Lietuva“ direktorius Mantas Nocius DELFI teigė, kad vienas pirmųjų ryškių lietuvių sėkmės pavyzdžių, kuris iškart jam šauna į galvą – lietuvių Ryčio Vitkausko ir Viktoro Juciko sukurta programėlė „Yplan“. Londone 2012 metais debiutavusi lietuvių sukurta programėlė leidžia išmaniajame telefone su kreditine kortele įsigyti paskutinės minutės bilietus į renginius. M. Nociaus teigimu, lietuvių sukurtas produktas labai populiarus Londone ir dabar sėkmingai skinasi kelią į nepaprastai įdomią JAV rinką.

Mantas Nocius
Mantas Nocius
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Tai yra aukštos pridėtinės vertės produktas. Jeigu mes norime, kad Lietuvą pastebėtų, Londonas ir Niujorkas, San Franciskas yra tos rinkos, kurios mums labai įdomios. Aišku, jie nepabrėžia, kad tai yra lietuviškas startuolis – atsidarius programėlę nerašo, kad tai yra lietuviškas produktas. Abu vaikinai pradėjo savo verslą būdami Londone, dirbdami investicinėje bankininkystėje ir viena iš jų stiprybių buvo ta, kad jie žinojo, kaip kalbėti su investuotojais. Iš kitos pusės jie sukūrė produktą, kuris yra puikus, paklausus ir konkurencingas. Manau, kad tai būtų labai geras pavyzdys, ką lietuviai gali ir kokiu būdu reikia garsinti Lietuvos vardą. Mums reikia savo skaipo – kaip kad estai tai padarė“, - sakė M. Nocius.

Pašnekovo teigimu, Vakarų Europoje ir Amerikoje Rytų Europos regionas vertinamas šiek tiek neigiamai, o, tarkime, arabų šalyse, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Kinijoje Lietuvos vardas nelabai ką sako, todėl yra lengviau į jų rinkas įeiti po Europos Sąjungos vėliava.

Lietuviams trūksta įžūlumo gerąja prasme

Paklaustas, kas lietuviams padeda kuriant naujus produktus įsilieti į užsienio rinkas, M. Nocius teigė, kad tai, ko gero, būtų tradicinės lietuvių stiprybės.

„Lietuviai yra darbštūs ir supranta, kad norėdami gyventi taip, kaip mūsų kaimynai iš Vakarų, turi ilgiau dirbti, turėti trumpesnes atostogas, būti dinamiškesni už kitus, nes yra dar kur vytis. O trukdo mūsų kuklumas ir nedrąsumas. Į kai kurias rinkas lietuviai eina drąsiau – kaimyninių šalių rinkas, dabar jau ir Šiaurės šalys kaip namų rinka pasidarė, bet, sakykime, eiti į JAV ar Jungtinę Karalystę yra nedrąsu. Manau, kad mums reikia atsikratyti bereikalingo kuklumo sindromo, tai smarkiai padėtų“, - samprotavo pašnekovas.

Dar vienas lietuvių trūkumas, ties kuriuo reikėtų kaip reikiant padirbėti – gebėjimai parduoti. Kaip sako „Versli Lietuva“ direktorius, lietuviai yra puikūs gamintojai, tačiau prastoki pardavėjai: „Lietuvių pardavimo gebėjimai yra šiek tiek problematiškesni. Svarbu savo prekės ženklų kūrimas, istorijos sugalvojimas ir t.t. Yra alkanumas – noras dirbti, uždirbti, daryti projektus, bet pardavimo gebėjimus reiktų stiprinti ir daugiau turėti pasitikėjimo savimi ir įžūlumo gerąja prasme“.

Norint lietuviškus produktus garsinti pasaulyje, reikėtų dairytis į tas rinkas, kurios diktuoja madas visame pasaulyje – Londonas, Niujorkas, Tokijus, Paryžius, Roma. „Jeigu ten produktas sėkmingas, žymiai daugiau šansų jį parduoti ir kitur“, - sakė M. Nocius.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – stiprinti visuomenės tapatybę, kūrybingumą, plėtojant konkurencingas kultūros paslaugas visoje Lietuvoje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

DELFI Diena. Mikologas apie tai, ar visi grybai yra valgomi ir kaip yra rengiamasi Šventojo Tėvo vizitui (3)

Į miškus toliau plūsta grybautojai, tačiau medikai šiemet jau neišgelbėjo kelių grybų...

Mėnesį dirbau kasininku, dabar tai sapnuoju tik košmaruose (202)

Išaušo rytas, ir pirmieji lankytojai užplūdo kuklią didelio prekybos tinklo parduotuvę netoli...

Žemaitaitis kirto Paksui atgal: išgirdę jo kalbas, įsižeidė visi partijos nariai (24)

Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui europarlamentaro Rolando Pakso...

Vytautas Landsbergis. Šis tas nauja dėl „Generolo Vėtros“ (126)

Vokiečių žurnale „Der Spiegel“ 1984 m. Nr. 17 paskelbto straipsnio apie Plungės ir apskritai...

Papiktino ir nustebino: užsukus į parduotuvę buvo parodytos durys (24)

Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi kauniečiai, kurie mandagiai arba ne taip gražiai buvo...

Gelbsti vairuotojus, atvykstančius pamatyti popiežiaus: netoli Vilniaus centro – 2 tūkst. stovėjimo vietų

Šią savaitę pamatyti popiežių Pranciškų Vilniuje ketina dešimtys tūkstančių vilniečių...

Žiniasklaida: Theresai May – Merkel „pažeminimas“ atsukusi nugarą nuėjo pasisveikinti su Grybauskaite (112)

Dvi galingiausios Europos Sąjungos valstybės narės – Vokietija ir Prancūzija –...

JAV gyvenanti Seulo olimpiados herojė: ryškiausias prisiminimas – krepšininkų akibrokštas sovietams (26)

Seulo olimpinei vicečempionei ir Lietuvos rekordininkei 62 metų Laimutei Baikauskaitei trys...

Teisingumo ministras: padarysime viską, kad Kazėnienė liktų savo pareigose (6)

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius solidarizuojasi su Kauno tardymo izoliatoriaus socialinės...

Beata Nicholson siūlo skaniausią „Napoleoną“: kiekvienai šeimininkei išeis kitoks (1)

„Kai užsirašiau šio torto receptą, dar 10 metų jo nekepiau, nes bijojau – atrodė, kad tikrai...