Jaunų žmonių bedarbystė vis dar išlieka aktualia problema. „Eurostat“ duomenimis, 18,4 proc. visų bedarbių sudaro jaunimas nuo 16 iki 29 metų amžiaus. Darbo neturi net ir aukštąjį išsilavinimą įgiję žmonės. DELFI domisi, kur slypi šios bedarbystės priežastys ir kas daroma, kad ji mažėtų.
Kaip rasti darbą - kur jo ieškoti?
© DELFI

Jaunimas: alga tokia, kad net valgyt nebūtų už ką

Interneto forumuose verda įvairiausios diskusijos apie darbo ieškančiuosius ir tuos, kurie jo nesiūlo arba siūlo už juokingas sumas.

„Aš nuo rugsėjo bedarbė. Ieškot pradėjau tik šiais metais. Negaliu sakyt, kad nekviečia, bet kad su darbo pasiūlymais silpnoka, tai tiksliai. Mažai yra gerų pasiūlymų, kur pretenduoti. Dar niekad taip nėra buvę, kad per dieną, duok Dieve, bent vieną CV išsiųst“, - interneto forumuose savo istorijomis dalijasi ieškantieji darbo.

„Man irgi nesiseka. Jei randu, tai vos ne už 300 eurų per mėnesį. Esu su aukštuoju, bet įtariu vasarą teks pamaut kur nors į Kiprą“, - rašo dar viena internautė.

„Aš tai su dviem aukštaisias ir rimta, solidžia 5 metų patirtimi, bet nei pirmyn, nei atgal... Iš esmės, net siųst CV nėra kur, o jei ir yra, tai tokia alga, kad net valgyt po nuomos neliktų už ką“, - atvirai apie nelinksmas darbo paieškas pasakoja dar viena interneto forumų dalyvė.

„Visur reikalaujama be galo daug bei dabar nauja mada: atlieki dvi pareigas, o moka - minimumą. Kai bedarbio pašalpa jau didesnė už minimalų atlyginimą Lietuvoje, nekeista, kad į darbo biržą įėjus - eilės kilometrinės“, - įspūdžias dalijasi jau ne pirmą mėnesį bandanti įsidarbinti moteris.

„Iš pradžių galėjau sau leisti rinktis pati, kad būtų darbas su perspektyvomis ir panašiai, bet jau dabar eisiu ten, kur priims. Be to, labai dažnai pastebėjau, kad darbo skelbimas prasilenkia su realybe, aprašymuose vos ne vadovės pareigos, o kai ateini, kalba visa kitaip“, - pesimizmo neslėpė dar viena forumų dalyvė.

Kas trečias neturi motyvacijos

2014 m. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šalyje buvo registruota 94,4 tūkst. 16–29 metų amžiaus bedarbių. Tai sudarė 36 proc. visų bedarbių. Nors šis skaičius atrodo iš tiesų didelis, 2013 metais darbo neturinčių jaunų žmonių buvo dar daugiau – per 100 tūkst. Vienam iš trijų registruotų jaunuolių reikėjo intensyvesnės pagalbos ugdant motyvaciją mokytis ir dirbti.

Jaunų bedarbių apstu ne tik tarp neturinčių jokio išsilavinimo, bet net ir baigusių aukštuosius. Bedarbio jaunimo iki 29 metų amžiaus didžiausią dalį sudaro tie, kurie turi tik vidurinį išsilavinimą - 49,2 proc., kita didelė dalis – 25,9 proc. aukštąjį išsilavinimą turintis jaunimas. 2015 m. sausio 1 d. iš daugiau nei 31 tūkst. registruotų jaunų bedarbių 40 proc. neturėjo profesinės kvalifikacijos, todėl negalėjo konkuruoti darbo rinkoje. Taip pat daugiau nei 40 proc. jaunų bedarbių neturėjo jokios darbo patirties ir tai mažino jų patekimo į darbo rinką galimybes. 15 proc. nuo viso darbo neturinčio jaunimo darbo nerado pusę metų ir net ilgiau.

Visur reikalaujama be galo daug bei dabar nauja mada: atlieki dvi pareigas, o moka - minimumą. Kai bedarbio pašalpa jau didesnė už minimalų atlyginimą Lietuvoje, nekeista, kad į darbo biržą įėjus - eilės kilometrinės.
Ieškančioji darbo

„Eurostat” duomenimis, 2015 metų kovą jaunimo iki 29 metų nedarbas siekė 18,4 proc., prasčiausia situacija buvo regionuose – Alytaus ir Utenos apskrityse.

Siekdamos mažinti jaunimo bedarbystę net kelios valstybinės institucijos ėmėsi šių veiksmų: taiko motyvaciją skatinančias, socialinės ir psichologinės reabilitacijos paslaugas ir tik po jų siūlo dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse, formaliojo profesinio mokymo ar neformaliojo ugdymo programose. Jaunimui neturinčiam kvalifikacijos, siūloma į darbo rinką integruotis renkantis profesines mokyklas. Darbdaviams, priimantiems į darbą, darbo patirties neturintį jaunimą teikiamos subsidijos daliai darbo užmokesčio išlaidų kompensuoti. Taip pat jaunimas skatinamas verslauti – teikiamos konsultacijos apie verslo organizavimą, verslo liudijimo įsigijimo lengvatos bei parama darbo vietai steigti.

Vardija, kaip mažinamas jaunimo nedarbas

Jaunųjų profesionalų programos JPP „Kurk Lietuvai“ atstovai Julija Kačanova ir Aivaras Vencevičius parengė specialų projektą „Jaunimo galimybių rinkodara nedarbui mažinti“. Jame išanalizavo esamas problemas ir pateikė sprendinius, ką galima būtų padaryti, kad jaunimas, nerandantis darbo, nustotų verkšlenti ir susirastų iš tiesų gerą darbą.

Autoriai konstatuoja, kad nors šiuo metu vykdoma daugybė priemonių jaunimo nedarbui mažinti, jų užimtumui didinti bei verslumui skatinti, trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir vieningos komunikacijos.

„Kaip parodė mūsų tyrimas, neretai paklausti jaunuoliai nežino, kaip ieškoti darbo ir egzistuoja vyraujanti nuomonė, jog jokios pagalbos jie sulaukti negali bei kad viską lemia pažinčių turėjimas. Darbo Biržos įvaizdžio problemos taip pat mažina jaunų žmonių susidomėjimą ir motyvaciją kreiptis pagalbos bei konsultuotis ir dalyvauti priemonėse. Bet iš tiesų - jaunimo užimtumo skatinime dalyvauja didelis skaičius institucijų ir organizacijų,  vykdoma visa eilė priemonių, kurios ne tik gali, bet ir padeda dideliam jaunų žmonių skaičiui įsidarbinti, įgyti patirties ar kompetencijų“, - savo atliktoje analizėje konstatuoja „Kurk Lietuvai“ atstovai.

Jų teigimu, dėl bendradarbiavimo trūkumo, nepakankamo dėmesio komunikacijai ir integruotam viešinimui jaunimo auditorija nėra pakankamai ir teisingai informuojama apie visas šias vykdomas priemones ir projektus. Dažnai nėra skiriamas pakankamas dėmesys jaunimo auditorijos ypatumus atitinkančiam viešinimui. Vis dėlto, analizės autoriai išskiria keletą gerųjų pavyzdžių – vykdomų projektų, kurie padeda jaunimui rasti taip trokštamus darbus.

„Kaip geruosius pavyzdžius išskiriame: Darbo biržos projektą „Pasitikėk Savimi“, kurio metu buvo dirbama su pačia problematiškiausia jaunimo grupe, o į pagalbą buvo pakviesti tikrai profesionalūs lektoriai. „Verslios Lietuvos“ projektą - „Verslas veža“ renginių ciklą ir „VerslasLAB“, kurio metu buvo pritrauktas milžiniškas skaičius jaunų žmonių, kurie buvo rezultatyviai skatinami naudotis ir kitomis „Verslios Lietuvos“ priemonėmis, skirtomis verslumui skatinti (pirmųjų metų verslios pradžios krepšeliai, konsultacijos) bei gerapraktika.lt (Verslo darbdavių konfederacijos iniciatyva) bei Jaunimo savanoriška tarnyba (kurią kuruoja Jaunimo reikalų departamentas), - vardijo J. Kačanova ir A. Vencevičius.

Dalis bedarbių neįsivaizduoja, kad galima gyventi kitaip

Socalinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo rinkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Milda Kojelienė DELFI paklausta, kas lemia jaunimo nedarbą, ar pats jaunimas, nemokantis ieškoti darbo, ar darbdaviai, siūlantys juokingus atlyginimus, teigė, kad jokiais būdais negalima kaltinti tik vienos pusės.

„Galima pastebėti, jog darbdaviai, turėdami galimybę rinktis iš didelio skaičiaus kandidatų, kelia jiems didesnius reikalavimus. Jeigu darbo rinkoje yra specialistų trūkumas, darbdaviai siūlys didesnį darbo užmokestį. Atitinkamai už nekvalifikuotą darbą dažniausiai siūlomas minimalus darbo užmokestis. Darbo ieškantiems jaunuoliams dažnai įsidarbinti sukliudo nesugebėjimas savęs pristatyti arba atkaklumo trūkumas. Nepaisant privalumų (kvalifikacijos, kalbų ir kompiuterių mokėjimo, lankstumo, noro mokytis ir tobulėti), jaunimui įsidarbinti dažniausiai trukdo patirties stoka. Jaunuoliai taip pat yra labiau linkę migruoti tarp darboviečių – jie mažiau pastovūs. Pastaruoju metu problema tampa ir darbdavio darbuotojo kvalifikacijos ir jaunuolio atlygio lūkesčių neatitikimas“, - teigė M. Kojelienė.

Anot jos, didžiausia problema išlieka nekvalifikuotas ir nemotyvuotas jaunimas, neturintis pagrindinio išsilavinimo. Jų įsidarbinimo galimybės pačios silpniausios.

Kaip parodė mūsų tyrimas, neretai paklausti jaunuoliai nežino, kaip ieškoti darbo ir egzistuoja vyraujanti nuomonė, jog jokios pagalbos jie sulaukti negali bei kad viską lemia pažinčių turėjimas.
"Kurk Lietuvai" atstovai

„Kalbant apie nemotyvuotus jaunuolius, pastebima, jog Lietuvoje socialinės pagalbos sistema yra labai susaistyta su registracija darbo biržoje. Tik darbo biržoje registruoti asmenys gali pretenduoti į socialinę paramą, kurią teikia savivaldybių socialinės paramos skyriai, bedarbiai valstybės lėšomis taip pat yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu.

Tačiau ne ką mažiau svarbi motyvaciją dirbti mažinanti priežastis gali būti ir darbdavio siūlomas mažas darbo užmokestis, sunkios darbo sąlygos, darbo santykių kultūros ir motyvacinių priemonių organizacijose stoka. Kaimiškose vietovėse paprastai atlyginimų vidurkis yra žemesnis, išlaidos vykti į nutolusią darbo vietą gali būti didesnės. Tai nemotyvuoja. Be to, šiais laikais vis dar nėra išspręstas susisiekimo klausimas. Yra ir socialinių problemų priežasčių. Galbūt darbo neturėję tėvai suformavo ir vaikų požiūrį gyventi nedirbant. Kartais žmonių socialinė aplinka, kurioje jie gyvena, juos taip įtraukia, kad jie net neįsivaizduoja, jog galima gyventi kitaip“, - sakė SADM atstovė.

Siūlo turėti kantrybės ir sutikti su mažesne alga

Vieno didžiausių darbo skelbimo portalų „CV Market“ marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė DELFI paklausta, kokia šiuo metu situacija stebima rinkoje, teigė, kad iš tiesų darbo ieškančio jaunimo iki 29 metų yra labai daug.

„Pastebėta, kad ypač šių metų birželį stipriai padaugėjo jaunų žmonių CV. Jie aktyviai ieško darbo ir tikrai yra ne viena darbo pozicija, kur galimą įsidarbinti. Visų pirma, reikia pastebėti, kad norit rasti darbą, reikia jo ieškoti. O ieškojimui reikia atsakingai pasiruošti, nes tai irgi yra savotiškas darbas – reikia turėti gerą, patrauklų, be klaidų parašytą CV, taip pat nemažai dėmesio skirti motyvacinio laiško rašymui, kuris turėtų būti ruošiamas individualiai kiekvienam darbo pasiūlymui. O turbūt svarbiausia yra išsigryninti savo norus (ką noriu dirbti, ar turiu tam kompetencijos, jeigu neturiu patirties, kaip kitaip galiu būti naudingas ir reikalingas tam tikrai pozicijai ir t.t.) bei peržvelgti rinkos situaciją, atlyginimus“, - sakė R. Tatarėlytė.

Anot jos, dažnas jaunas žmogus po studijų (ypač prieš tai nedirbęs) turi nepagrįstai didelių atlyginimo lūkesčių. Ir tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl jis neranda sau tinkamo darbo.

„Galbūt didesnis atlyginimas ateityje yra realus, tačiau reikia turėti omenyje, kad jis yra mokamas jau patyrusiems darbuotojams, turintiems ne tik teorinių žinių, bet ir praktinės patirties. Todėl nevertėtų iš karto nusivilti per maža siūloma alga, o išssiaiškinti, galbūt po bandomojo laikotarpio ar po metų bus galimybė uždirbti daugiau. Aišku, pasitaiko įvairių darbdavių, tačiau tapus savo srities žinovu, specialistu, įsidarbinti yra ne tik lengviau, bet ir siūlomas visai kitas darbo užmokestis bei perspektyvos. Svarbiausia yra realiai įvertinti savo situaciją, galimybes, turėti kantrybės ir turėsite darbą“, - patarė „CV Market“ marketingo vadovė.

Kur įsidarbinti daugiausiai galimybių?

Lietuvos darbo biržos duomenimis, didžiausias įsidarbinimo galimybes šiuo metu turi asmenys, įgiję šias profesijas: informacinių technologijų specialistai, gydytojai specialistai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, betonuotojai, betono apdailininkai ir giminiškų profesijų darbininkai, parduotuvių pardavėjai, darbininkai izoliuotojai, statybininkai, kepėjai ir konditeriai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai, virėjai, reklamos ir rinkodaros specialistai, siuvėjai, statybos vadovai, pardavimo atstovai.

Mažiausias įsidarbinimo galimybes šiuo metu turi asmenys, įgiję šias profesijas: lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, dažytojai ir giminiškų profesijų darbininkai, verslo paslaugų agentai, variklinių transporto priemonių mechanikai ir taisytojai, kirpėjai, kosmetikai ir giminiškų profesijų darbuotojai, garo variklių ir katilų operatoriai, teisininkai, ekonomistai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, dailidės ir staliai.

Kaip pastebi darbo biržos atstovai, situacija darbo rinkoje gerėja. Pastaraisiais mėnesiais darbdaviai registruoja kas mėnesį po 30 tūkst. laisvų darbo vietų, todėl jaunimas turi didesnes galimybes susirasti darbą pagal įgytą kvalifikaciją.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų yra gerinti gyvenimo kokybę, didinti piliečių kokybišką užimtumą, skatinti darbo jėgos paklausą kokybiškoms darbo vietoms, užtikrinti darbo rinkos dinamiką ir įtrauktį į ją.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Slaptą planą pervilioti lenkus kūrė visai ne valstiečiai: pasikeitė tik viena esminė detalė

Vilniaus kraštu Lietuvos politikai susidomėjo visai neseniai. Ilgą laiką niekam, išskyrus šiame...

Dėl lopinėlio žemės buvo paverstas žemgrobiu: 7 metus tampė po teismus (2)

Vilnietis Tomas Nenartavičius, pasakodamas savo istoriją, vis dar negali atsistebėti: 7-erius metus...

Viskas pasikeitė per naktį: oro uoste – „turistai“ su automatais, gatvėse pasirodė tankai (533)

„Sugedus lėktuvui“ nusileidę „turistai“ ir „ Aeroflot darbuotojai“ atstato automatų...

Baltarusės vyksta gimdyti į Vilnių ir moka tūkstančius: Olga papasakojo esminius skirtumus (159)

Tarp Baltarusijos moterų, besiruošiančių tapti motinomis, populiarūs gimdymai Vilniuje. Žinoma,...

Orai: trečiadienį – šalčiausia šio mėnesio naktis (4)

Artimiausiomis dienomis orai bus labai permainingi, antradienio dieną dangus virš Lietuvos bus...

Lietuvių atostogas Lenkijoje apkartino grėsmę sveikatai keliantis jūros vanduo (38)

Praeitame pasakojime apie Lenkijos pajūrį išsiaiškinome, kad sąvoka “pasijausti ponais” gal...

Bandė emigruoti į Norvegiją, bet nepasisekė: nuo to laiko savo šeimos gyvenimą pavertė pragaru (71)

„Sugyventinis sakė, kad neužsikoduos. Sakė: ką, aš nesveikas, kad negersiu? Vaikų teisių...

„Žiurkikių“ kebabais prekiaujantis verslininkas: nėra ko piktintis, pavadinimas – žmonos garbei (154)

„Žiurkikių“ kebabas. Tokį maisto patiekalą galite nusipirkti dviejose Molėtuose...

„Crystal Palace“ didvyriškų pastangų nepakako: „Liverpool“ Londoną paliko be nuostolių (2)

Anglijos „Premier“ lygos antrasis turas užbaigtas „ Crystal Palace “ ir „Liverpool“...

Tikriems lietuviškiems lašiniams iškilo rimtas pavojus (114)

Naujas kovos su afrikiniu kiaulių maru (AKM) planas grasina tautinio paveldo mėsos produktų gamybai...