Profesinės mokyklos turi iš seniau besivelkantį blogo įvaizdžio šleifą, kai nesimokančius vaikus tėvai gąsdindavo „tingėsi, eisi į profkę“. Tačiau kaip sako pačių profesinių mokyklų atstovai, situacija keičiasi, o ir darbo rinka pastaruoju metu itin palankiai sutinka tuos, kurie neturi universitetinio diplomo, bet gali pademonstruoti gerus praktinius įgūdžius. Tai patvirtina ir verslo atstovai. Jų teigimu, geras suvirintojas šiuo metu gali uždirbti kone dvigubai daugiau nei geras vadybininkas.
Mokykliniai suolai
© A. Užkalnio nuotr.

Studijavo ekonomiką, bet išėjo renovuoti namų

Kalbintų profesinių mokyklų atstovai sutartinai tvirtina, kad manymas, jog profkę renkasi tik negabūs, mokykloje tingėję mokytis moksleiviai nebeatitinka šių dienų realijų. Tiesa ta, kad dalis moksleivių iš tiesų pasirenka profesinį išsilavinimą, nes nori greičiau įgyti praktinių įgūdžių ir įsilieti į darbo rinką. Be to, toks mokymas yra pigesnis nei universitetinis išsilavinimas, o ir darbo vieta beveik visais atvejais garantuota. Taip pat yra nemažai pavyzdžių, kuomet persiorientuoti darbo rinkoje panora ir tie, kurie jau turi darbus ir netgi aukštojo mokslo diplomus.

„Turime įdomių pavyzdžių iš aukštųjų mokyklų. Turėjome 25 ar 27 metų moterį, ji baigė apdailininkės specializaciją ir dabar dirba prie daugiabučių renovacijos. Ji prieš tai dirbo vienoje iš aludarių įmonių, buvo baigusi, jeigu neklystu, ekonomiką, bet, matyt, žmogui ne to reikėjo. Per metus laiko ji iš esmės pakeitė savo kryptį ir viziją gyvenime“, - vieną iš sėkmės pavyzdžių įvardijo Biržų technologijų ir verslo mokymo centro direktoriaus pavaduotojas ugdymui Dainius Žukauskas.

Jo teigimu, apie 70 proc. jų profesinės mokyklos paruoštų specialybių atstovų patenka į rajono didžiausias įmones. „Juokaujame, kad kai vyksta renovacija, vos ne pusę mūsų mokinių galima pamatyti prie jos. Privalumas – per trumpą laiką, trejus metus gali įgyti vidurinį išsilavinimą ir specialybę. 20 metų jaunuolis ar jaunuolė nesunkiai jau gali pradėti kurti savo gyvenimo pamatus, per daug neeikvojant šeimos pinigų“, - sakė pašnekovas.

Turėtume pamatyti, kaip dabar dirba suvirintojai ar tekintojai, tai nieko bendro neturi su pasenusia įranga, viskas yra labai modernu. Ir jie uždirba kartais daugiau negu kad tie, kurie pabaigia aukštąjį mokslą.
V. Levickis

Jam antrino ir kitos profesinės mokyklos Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras, teigdamas, kad dalies tokį išsilavinimą pasirinkusių moksleivių pasiekimai tikrai džiugina.

„Šių metų, nesakau, kad visų, bet gana nemažos dalies mokinių brandos egzaminų rezultatai tikrai džiugino. Yra mokinių, kurie valstybinius brandos egzaminus laikė surinkdami 98 proc. Tai tikrai ne tie mokiniai, kurie atsilikę, jie pakankamai kryptingai pasirinkę profesiją. Tokių mokinių dalis kiekvienais metais didėja“, - teigė V. Zubras.

Jis mini, kad pernai metais viena paklausiausių specialybių buvo suvirintojo amatas. Pašnekovo teigimu, visa mokinių grupė, pabaigusi šiuos kursus, jau turėjo darbus ir sėkmingai dirbo: „Kada bendraujame su verslo institucijų atstovais, girdime, kad labai trūksta inžinerinės ir statybinės krypties profesijų. Pakankamai glaudžiai bendraujame su verslo atstovais ir tai duoda dideles galimybes mokiniams“.

Pasistengti reikia visoms pusėms

Neigiama nuomonė apie profesines mokyklas susiformavo prieš gerą dešimtmetį ir nors pamažu ji keičiasi, šis procesas nėra toks spartus, koks galėtų būti.

„Metai iš metai pastebime, kad ateina moksleiviai su gana aukštais pažymių vidurkiais, sėkmingai įgija vidurinį išsilavinimą ir paskui studijuoja kolegijose, aukštosiose. Tikrai pokytis šioje srityje yra“, - tikino Biržų technologijų ir verslo mokymo centro atstovas.

Profesinių mokyklų atstovai sako manantys, kad gerą vardą tokios mokyklos galėtų pelnyti dviem keliais – viešinant gerąsias sėkmės istorijas ir gerinant mokyklų infrastuktūrą.

„Deja, mus net valdžios atstovai vadina profkėmis. Dauguma net nėra jose buvę ir neįsivaizduoja, kaip jos gyvena“, - teigė D. Žukauskas.

Alytaus profesinio rengimo centro direktoriaus V. Zubro teigimu, tam, kad profesinių mokyklų vardas gerėtų, reikia pasistengti visoms pusėms.

„Profesinės mokyklos tapo modernesnės ir jų populiarumas didėja. Didelę įtaką turi infrastuktūra, mokytojų kompetencija. Nacionaliniu mastu tikrai reikia nemažai ką nuveikti. Džiaugiuosi, kad jau kalbama apie tai, kad profesijos mokytojų rengimas taps aukštųjų mokyklų studijų dalimi, nes dažnai nepakanka tik technologinių žinių, reikia ir pedagoginių. Manau, kad ypatingai didelę įtaką turi sąžiningas profesinis orientavimas gimnazijose ir pagrindinėse mokyklose. Neieškant sau naudos, o atsižvelgiant į mokinio poreikius ir galimybes. Niekas nesako – aukštasis mokslas tikrai yra svarbus, bet jį sėkmingai galima pasiekti ir per profesinį mokymą“.

Jo teigimu, ne mažiau svarbu ir verslo iniciatyvumas, kad būtent verslo atstovai formuotų tam tikrą požiūrį į darbininkiškas profesijas ir jų poreikį rinkoje.

Įvardija, kur mato lėšų švaistymą

Anot Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojo Vaidoto Levickio, būtų neteisinga sakyti, kad aukštosios mokyklos darbuotojus parengia blogai, o profesinės - gerai. Tačiau žvelgiant į darbo rinką akivaizdu, kad šiuo metu didesnę paklausą turi darbininkiškų profesijų atstovai.

„Universitetus baigusių žmonių pasiūla yra pakankamai didelė, tam tikrose specialybėse netgi dešimtimis kartų viršija realią paklausą. Profesinių mokyklų absolventų stipriai trūksta. Vyravo tendencija, kad daug metų žmonės rinkosi aukštąjį mokslą ir susiformavo visuomenės nuomonė, kad jei blogai mokysies mokykloje, eisi į proftechninę. Mes taip savus vaikus mokėme ir dabar turime srėbti to rezultatus“, - situaciją komentavo V. Levickis.

Jis kaip pavyzdį pateikė suvirintojus, šaltkalvius ir tolimųjų reisių vairuotojus. Šių profesijų atstovų rinkoje labai trūksta. Jų gali būti įdarbinta labai daug, tačiau jauni žmonės tokių specialybių nesirenka.

„Pastebime ir kitą dalyką – neretai žmogus, baigęs neperspektyvią specialybę – vadybą ar teisę, suvokia, kad darbo rinkoje jis yra nereikalingas ir dėl pasirenka profesinį mokymą. Matome tame didelę problemą – tai yra valstybės lėšų švaistymas, žmogus sugaišta daug laiko, iš karto nepasirinkdamas geros specialybės. Dėl to mes sakome, kad labai svarbu vykdyti profesinį orientavimą, kad žmonės suvoktų, kokie yra vienos ar kitos specialybės privalumai ir tai keistų visuomenės požiūrį. Profesinis mokymas yra specialybė, amatas, jis yra toks pat garbingas kaip aukštojo mokslo diplomas“, - tokią nuomonę išsakė Verslo darbdavių konfederacijos atstovas.

Iš tikrųjų bent jau trumpuoju periodu, jeigu atrodo, kad rinkai reikia daugiau profesines mokyklas baigusių, viskas gal ir neblogai. Bet ilguoju periodu mes turbūt visi suprantame, kad universitetus ir aukštąsias mokyklas baigę žmonės turėtų užimti vadovaujančias arba idėjas generuojančias pozicijas.
P. Baltokas

Rinktis profesinį mokymą šiuo metu paranku ir dėl didesnių atlyginimų. V. Levickio teigimu, kadangi darbininkiškų profesijų rinkoje labai trūksta, jų atstovams mokami didesni atlyginimai. Be to, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad labai kinta ir pačios specializacijos pobūdis.

„Turėtume pamatyti, kaip dabar dirba suvirintojai ar tekintojai, tai nieko bendro neturi su pasenusia įranga, viskas yra labai modernu. Ir jie uždirba kartais daugiau negu kad tie, kurie pabaigia aukštąjį mokslą. Galiu pasakyti, kad aukštos kvalifikacijos suvirintojas gali gauti apie 2 tūkst. eurų į rankas ir dar daugiau. Jūs man parodykite vadybininką, kuris tiek uždirba“, - kalbėjo V. Levickis, pridurdamas, kad tokių gerai apmokamų specialybių yra ir daugiau.

Darbdavių konfederacijos atstovo teigimu, susidariusi situacija rinkoje stabdo verslo įmonių plėtrą, nerasdami reikiamų darbuotojų, verslininkai priversti dairytis į užsienio rinkas, tačiau įdarbinti užsieniečius jiems vėlgi kyla teisinių problemų.

V. Levickis mato tik vieną išeitį – kuo plačiau įdiegti profesinį orientavimą, kad dar mokyklose besimokantys jau žinotų, kokios yra pasirinkimo galimybės ir situacija darbo rinkoje. Šiuo metu tyrimai rodo, kad vos 25 proc. absolventų patys renkasi specialybę, net 75 proc. įtaką apsisprendimui daro draugai, šeima ir t.t.

Vieni kuria produktą, kiti generuoja idėjas

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas buvo linkęs sutikti su išsakyta nuomone, kad nei aukštųjų mokyklų studentai, nei profesinių mokyklų absolventai savaime nėra geresni vieni už kitus. Kurie yra geresni darbuotojai, apsprendžia darbdaviai ir rinka.

„Iš tikrųjų bent jau trumpuoju periodu, jeigu atrodo, kad rinkai reikia daugiau profesines mokyklas baigusių, viskas gal ir neblogai. Bet ilguoju periodu mes turbūt visi suprantame, kad universitetus ir aukštąsias mokyklas baigę žmonės turėtų užimti vadovaujančias arba idėjas generuojančias pozicijas. Kitaip tariant, jie turėtų būti žmonės, kurie nekuria tik produkto, bet veda rinką į priekį. Kas yra geriau, nežinau, bet skirtumas aiškus – kam ko reikia, tas ir renkasi“, - sakė studentų atstovas.

Paklaustas, ar tarp studentų yra paplitusi nuomonė, kad tie, kurie lanko universitetus, yra labiau kultūringi ir išsilavinę, nei tie, kurie baigia profesines mokyklas, pašnekovas su tuo sutikti nenorėjo. Jo teigimu, tokias nuomones paskatina viešoje erdvėje kartais pasirodanti prieštaringa informacija.

„Manau, kad toks stereotipas yra ne tarp studentų. Buvo gal prieš savaitę pasirodžiusi viešoje erdvėje publikacija, kad vienos profesinės mokyklos atstovas gavo diplomą net neidamas į ją. Tai ir kuria tam tikrus mitus ar ne mitus. Aš tikrai nežinau, kaip ten yra iš tiesų, nes negavome atsakymų nei iš mokyklos, nei iš švietimo ministerijos, bet tai sukuria tam tikrą nepasitikėjimą visuomenėje“, - samprotavo P. Baltokas.

O atsakydamas į Verslo darbdavių konfederacijos atstovo pateiktą palyginimą, kad geras suvirintojas rinkoje gali šiuo metu gauti apie 2 tūkst. eurų atlyginimą, P. Baltokas pridūrė: „Be jokios abejonės, tai tiesa, bet kaip rodo atlikti tyrimai, suvirintojas greičiausiai tuos du tūkstančius eurų visą laiką ir gaus, o teisininkui ar vadybininkui, baigus bakalaurą, magistrą ir kylant toliau, jo alga visąlaik kyla. Tai labai priklauso nuo to, ko žmogus nori“.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų yra gerinti gyvenimo kokybę, didinti piliečių kokybišką užimtumą, skatinti darbo jėgos paklausą kokybiškoms darbo vietoms, užtikrinti darbo rinkos dinamiką ir įtrauktį į ją.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Jasikevičius prakalbo apie serijos pabaigą, bet komandai turi sąlygą (45)

Kas prieš šešis mėnesius būtų pasakęs, kad Kauno „Žalgiris“ brausis į Eurolygos finalo...

Šlykšti kiaulystė: „Žalgirio“ krepšininką su pergale „pasveikino“ vagys (21)

Džiaugsmas įveikus Pirėjo „Olympiakos“ (Graikija) klubą ir priartėjus prie Eurolygos finalo...

Priklausomybė nuo sekso skelbiama pasiekusi epidemijos lygį: politikai mano, kad atėjo laikas tai sutvarkyti atlikite testą (567)

Kasdien galvojate apie seksą ir galbūt kone nuolat? O pačiu seksu užsiimti nepraleidžiate...

Pasakiškas vakaras Kaune ir „Žalgiris“ – per žingsnį nuo Eurolygos finalo ketverto (581)

Žalia sirgalių jūra dar nesibaigus rungtynėms traukė pergalės skanduotes: į namus po antrųjų...

„Olympiakos“ strategas skaičiavo aukas: žaidėjams teko leisti vaistų nuo skausmo (3)

Belgradas pavojingai tolsta nuo Pirėjo „Olympiakos“ komandos: Eurolygos ketvirtfinalio serijoje...

Po naujausio Kim Jong Uno žingsnio – įspėjimas: tai spąstai (98)

Šiaurės Korėjos lyderiui vien susitikimas su JAV prezidentu yra didžiulis pasiekimas, nes taip...

Prieš vidurnaktį Telšių turguje užsiliepsnojo prekybos paviljonai (9)

Vėlų antradienio vakarą, 23.35 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu...

Įvertino Jasaičių santykius: ji – plėšrūnė, o jį traukia nuodėmingi malonumai (67)

Šeimos dramą išgyvenančių Simo ir Oksanos Jasaičių santykius nusprendė įvertinti garsus...

Valdžios malonė: suteiks vienkartinę galimybę susimokėti (58)

2019 metais gyventojai ir įmonės turės vienkartinę galimybę susimokėti „pamirštus“...

Salah šou UEFA Čempionų lygos pusfinalyje: „Liverpool“ įvarčių fiestoje pranoko „Romą“ (10)

Antradienio vakarą Liverpulio „Anfield“ stadione sužaistos pirmosios UEFA Čempionų lygos...