Itin retas vardas pensininkei iš Kauno atnešė dvigubą pergalę „Teleloto“ žaidime - per vieną vakarą ji laimėjo ir naują automobilį, ir pinigų.
© Organizatorių nuotr.

Susipažinkite: kaunietė Skolastika. Tai ne slapyvardis, o tikras šios linksmos ponios vardas. Tiesa, ne pilnas. Ji mėgsta prisistatyti solidžiau: Skolastika Irena Janulaitienė. Dvigubas tėvų sugalvotas vardas ir buvusio vyro pavardė. „Įdomiai skamba, tiesa?“, – šypteli prisistačiusi. Jai patinka, kad vardą išgirdę žmonės nustemba ir ima klausinėti apie jo atsiradimo kilmę. Tada kaunietė jaučiasi išskirtinė ir ypatinga. „Visi, kas gyvenime nors kartą mane sutinka – po to negali pamiršti. Nes kur gi tu pamirši Skolastiką“, – skardžiu balsu kvatoja ji.

Moteris įsitikinusi, kad retas vardas gyvenime daug kur pasitarnauja ir net atneša sėkmę. Todėl visiems jauniems tėvams pataria nesekti aklai madų ir nevadinti vaikų pačiais populiariausiais vardais, žymiai geriau – pavadinti kaip nors įdomiau. Kas gali žinoti, gal turint retą vardą ir jūsų mažyliui pasiseks taip, kaip Skolastikai. Balandžio pabaigoje atvykusi į populiariausios Lietuvoje loterijos „Teleloto“ studiją ji privertė griūti iš juoko ir ploti atsistojus visus buvusius studijoje.

„Pirkau bilietą ir jaučiau, kad kažkas už jo slepiasi, kad tikrai laimėsiu. Ir štai, prašau – dvigubas, gal net trigubas laimėjimas! Pirmiausia mane pakvietė į studiją, pasėdėti tarp žiūrovų. Pensininkei tikrai gera pramoga, labai džiaugiausi, bet žinojau – bus dar laimėjimų“, – pasakoja Skolastika.
Į studiją ją atlydėjo anūkės vyras, kuris kaip koks talismanas sėdėjo šalia ir laukė tos lemtingos akimirkos. Įpusėjus žaidimui, „Teleloto“ vedėjas Tadas Rimgaila ištarė žaidėjos numerį ir pakvietė ją vardu: žaisti balionėlių žaidimo kviečiame Skolastiką. Kaip uraganas į studiją nusileido kaunietė ir buvo akivaizdu, kad kažkas tuoj įvyks.

„Jokių derybų nebus“, – iškart perspėjo žaidimo vedėją, ir nesileido į kalbas, kai jis vis siūlė tūkstančius eurų vietoj prizo, paslėpto geltoname balionėlyje. „Juk jūs nežinote, kas ten paslėpta, gal automobilis, o gal 500 eurų. Imkit 4000 eurų ir būkit laiminga“, – bandė provokuoti ją, bet be rezultatų.

Skolastika sušuko, kad renkasi balionėlį ir akimirksniu jį pradūrė. Tą akimirką moteris pašoko į orą, publika pakilo nuo kėdžių, atmosfera studijoje buvo ypatinga. Skolastika laimėjo naujutėlį, prabangų „BMW 318i”. Dar laimingesnis atrodė šalia moters stovėjęs anūkės vyras. „Žinoma, kad automobiliu dalinsiuosi su visa šeima. Žinau, kaip jaunimui patinka tokios mašinos“, – juokavo ji.

Laimėtoja
Laimėtoja
© Organizatorių nuotr.

Tada prisėdo tarp žiūrovų ir laukė žaidimo filmavimo pabaigos. Kuomet visi studijos svečiai kviečiami prie eilutės, kurią turi peržengti, jeigu galvoja, kad iškris lemiamas – visą lentelę užpildysiantis kamuoliukas. Stojosi pirmi, stojosi antri žaidėjai – nepasisekė, nieko nelaimėjo. Bet prie linijos žengė Skolastika, paskui ją dar trys moterys ir jos visos tapo laimėtojos. Nuskambėjo garsusis „Teleloto“ skambutis! Vedėjai įteikė laimingosioms moteris 6000 eurų čekį. Pasidalinus, Skolastikai liko 1500 eurų. Nors studijoje daug kas juokavo, kad bus automobilio kurui – laimėtoja sugalvojo visai kitokį planą.

„Pakeliausi, juk loterijos tam ir skirtos, kad pildytum svajones. O kodėl aš negalėčiau pakeliauti? Man patinka nuotykiai“, – nenustodama šypsotis aiškino ši kaunietė.

Atsiėmusi abu per vakarą laimėtus prizus, su Skolastika stojomės į studijos kamputį atvirai pasikalbėti.

- Tikriausiai jūsų vardas atnešė sėkmę?, – paklausiau.
- O, ką, visko gali būti. Aš visada žinojau, kad laimėsiu. Jau 22 metus kiekvieną savaitę perku po 5-6 „Teleloto“ bilietus. Visa šeima iš manęs juokiasi, sako, kad pensiją toms loterijoms išleisiu, vis kartoja, jog tikrai nelaimėsiu. Bet aš juos nustebinti moku.

- Gal atsimenate nuo ko prasidėjo meilė loterijai?
- Esu azartiškas žmogus, patinka laimėti ir mėgstu matyti, kai kiti laimi. Kai per televiziją rodo „Teleloto“ - niekur neinu iš namų, niekas už jokią kainą neišvilios. Man tai didžiausia pramoga.

- Dažnai jums taip sekasi?
- Pastoviai, galiu pasakyti. Kartais daugiau, kartais mažiau. Labai daug kartų esu laimėjusi po kelis litus, po to eurus. Nemažai kartų atiteko 12 ar 16 eurų. Man ir tokie laimėjimai yra geri, labai apsidžiaugiu, kiekvieną kartą.

- Atskleiskite, kokią technologiją naudojate? Kaip perkate bilietus? Gal kokių prietarų turite?
- Aš labai ilgai renkuosi bilietus, turiu susirašiusi savo laimės skaičius ir visada bilietuose jų ieškau. 70, 71, 72... Man šie skaičiai patinka. Knisu krūvoje bilietų, kol surandu. Ir nežinau – na kažkaip pavyksta, laimiu.

- Balandžio pabaiga jums iš vis tapo laiminga. Per vieną vakarą du prizai. Retai kam šypsosi tokia sėkmė.
- Aš iškart pasakiau, kad jeigu papuolu į žaidimą dėl mašinos – rinksiuosi geltoną balioną. Anūkės vyras irgi sakė: tik geltoną! Mes labai tikėjom, kad ten paslėpta mašina. Net susitarėm, kad neimsiu iš vedėjo pinigų, net nesvarbu kiek siūlo. Aišku, sunku nesusivilioti, bet jeigu tiki, kad bus geriau – reik klausytis vidinio balso. Aš taip ir padariau. Dar prieš prasidedant filmavimui labai norėjau gauti 14 numerį, kažkoks man jis ypatingas pasirodė. Ir kita moteris jo norėjo, bet užleido man. Labiausiai bijojau gauti numerį 1, tada tikrai nebūčiau nieko laimėjusi. O su 14 – visai kitaip!

- Gal prisimenate, kur pirkote laimingąjį bilietą?
- Kaune, netoli savo namų Baltų prospekte. Turiu ten parduotuvę, kur dažniausiai perku.

- Sakoma: kam sekasi loterijoje – tam nesiseka meilėje. Tiesa?
- Su vyru kartu gyvenom net 25 metus, bet tada išsiskyrėm. Deja, prieš du metus jis mirė. Naujų simpatijų neturiu, kam man jie reikalingi.

- Jūs esate tikras optimizmo šaltinis, net jeigu nieko nebūtumėte laimėjusi, įdomu su tokia moterimi pakalbėti.
- Tikriausiai geriems žmonėms, kurie daug šypsosi ir juokiasi labiau sekasi. 31 metus dirbau radijo gamykloje, buvau meistrė. Už savo gerus rezultatus kelis metus tapau pirmaujančia meistre, todėl gavau dešimties dienų poilsio kelialapius į Bulgariją. Bet tai buvo labai seniai – 1974 metais.

- O dabar ką veikiate?
- Jau duokit man pailsėti, niekur nedirbu, daboju du proanūkius. Užtenka veiklos, man su jais patinka. Ir, aišku, loterijoje žaidžiu.

- Juk jau pakankamai laimėjote, nenustosite?
- Gal tu juokauji? Man dabar milijono eurų reikia. Žaisiu ir laimėsiu, aš tuo tikiu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją