Giria Lietuvą kaip tinkamą vietą verslui, lietuviai darbuotojai kvalifikuoti ir motyvuoti
Latvijos verslo dienraštis „Dienas Bizness“ paskelbė, kad „Binance“ nutarė gauti Latvijoje licenciją pagal naująjį Europos Sąjungos kriptoturto rinkų reglamentą (MiCA), – tai leistų bendrovei teikti reguliuojamas paslaugas ES rinkoje. Remiantis šio leidinio gauta informacija, „Binance“ jau pradėjo licencijavimo procesą Latvijos centriniame banke. „Binance“ Lietuvoje atstovauja uždaroji akcinė bendrovė „Bifinity“.
Į klausimą, ar tikrai „Binance“ persikels į Latviją, įmonės atstovas J. Jungeris laidoje sakė, kad skaitė tuos pranešimus spaudoje ir liko nustebęs kaip ir visi kiti.
„Šiuo klausimu man kyla trys mintys. Pirma, aš ir „Bifinity“ komanda daugiausia dėmesio skiriame savo verslui Lietuvoje, kad mūsų verslas augtų čia. Esame susitelkę į turimo verslo plėtrą. Per ateinančius dvejus trejus metus turime galimybę šį verslą išauginti dešimt kartų. Jame daug galimybių.
Antra mintis yra apie tai, kad „Binance“ – pasaulinė organizacija, didžiulė įmonė. Mūsų, kaip „Binance“, darbo dalis yra bendravimas su reguliavimo institucijomis visame pasaulyje, įvairiuose regionuose, ir tai įprasti procesai. Reguliavimo tarnybos to iš mūsų ir tikisi, bet šitai nebūtinai ką nors sako apie veiklą Lietuvoje.
Ir, trečia, kalbant konkrečiai apie Lietuvą, ši šalis – tinkama vieta mūsų verslui. Galite netikėti mano žodžiais, bet tiesiog pažiūrėkite, ką čia sukūrėme per pastaruosius ketverius metus. Be Lietuvos nebūtume sukūrę „Bifinity“. Mes čia sukūrėme vienaragį, antrąją finansinių technologijų įmonę Lietuvoje; to nebūtume padarę be jos komandos – motyvuotos, kvalifikuotos, puikiai išmanančios savo darbą. Mes nebūtume to padarę be Lietuvos. Taigi štai kokios trys mano mintys šiuo klausimu“, – laidoje sakė J. Jungeris.

Sektinas pavyzdys kitiems, įmonė reikšminga ekosistemai ir ekonomikai
Pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, kad „Bifinity“, Lietuvos bendrovė, priklausanti „Binance“ grupei, yra ne tik viena didžiausių bendrovių Lietuvoje, bet ir viena didžiausių Baltijos šalyse. Pasak jo, tai reiškia didžiulį pokytį ekosistemai ir ekonomikai. Juk kai tradiciškai žiūrime į didžiausias įmones, galvoje dažniausiai turime didžiausias infrastruktūros bendroves, geležinkelius, telekomunikacijas, galbūt prekybos centrus, bet dabar viena iš penkių didžiausių įmonių Lietuvoje yra „Bifinity“, mokanti milžiniškus mokesčius. Ir tai labai svarbus elementas.
J. Jungeris įvardijo dar vieną aspektą, kurį regi kaip asociaciją, – „Binance“ ir „Bifinity“ visiems yra tarsi sektinas pavyzdys: „Jei kiekvienas vaikas nori būti astronautu, tai kiekviena maža kriptovaliutų bendrovė Lietuvoje kada nors norėtų būti kaip „Binance“. Taigi stebi mane, žiūri, kaip kalbu, kaip plėtoju verslą, stebi, ką daro „Bifinity“, ką daro „Binance“, ir bando mėgdžioti. O mums, kaip bendruomenei, labai svarbu, kad dirbtų atsakingi nariai.
„Yra mano įsipareigojimų Lietuvai, įsipareigojimų „Bifinity“, nepriklausomai nuo to, kokius sprendimus „Binance“ priims, ir tai, manau, svarbus žingsnis. Antras dalykas – įmonė čia ne tik dirba, bet ir prisideda prie bendruomenės, turi savo akademiją, rūpinasi finansiniu raštingumu. Ji prisideda prie visos visuomenės skaitmeninio finansinio raštingumo, o tai leidžia žmonėms geriau apsaugoti savo investicijas ar turimą turtą ir neįkliūti į sukčiavimo pinkles. Įmonė taip pat geranoriškai bendradarbiauja su priežiūros institucijomis, taigi, palaiko sąveiką su reguliavimo, valdžios institucijomis ir bendruomene. Taigi, turint „Binance“ kaip sektiną pavyzdį, labai svarbu, kad ji praturtina mus savo brandumu, nesistengia tiesiog išgręžti Lietuvos dėl pelno, bet iš tikrųjų moka čia mokesčius, yra bendruomenės dalis ir duoda jai grąžą. Taigi kol kas, kalbant kriptovaliutų bendruomenės ir pramonės vardu čia, Lietuvoje, mes didžiuojamės, kad ją turime“, – teigė J. Jungeris.
Struktūrizavus verslą, pradėjo lydėti sėkmė
„Paminėjote labai įdomų dalyką – dešimteriopą „Bifinity“ augimą per ateinančius kelerius metus. Taigi, šiuo metu turime vienaragį, kurio kapitalizacija yra maždaug 1 mlrd. Turime vieną didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje, kurio avansiniai mokėjimai už praėjusius metus siekia 25 mln. Pernai jie sumokėjo apie 40 mln. eurų mokesčių. Išaugę dešimt kartų, taptumėte didžiausiu mokesčių mokėtoju Lietuvoje. Ar tai galime sau įvardyti kaip viziją?“ – J. Jungerio paklausė Mykolas Majauskas.
Laidos pašnekovas atsakė, kad galima įsivaizduoti, – tarkim, šiandien yra 40 darbo vietų, ir kas bus, jei jų padaugės dešimt kartų: „Kiekvienai tiesioginei darbo vietai platesnėje ekosistemoje sukuriame dvi tris netiesiogines darbo vietas. Galite paskaičiuoti.“
Kad perteiktų platesnę grupės perspektyvą, J. Jungeris paaiškino, jog grupė visame pasaulyje turi 21 licenciją. Neseniai prisijungė Indija, Brazilija ir kitos šalys. Europoje šiandien yra šešios šalys ir 6 WASP leidimai. Tai Prancūzija, Italija, Ispanija, Lenkija, Švedija ir Lietuva. Ir visi, kaip vieninga „Binance“ grupė, dirba kartu kaip viena komanda, kad suteiktų klientams kokybiškas paslaugas.
„Tam tikros operacijos kai kuriose šalyse gali būti vykdomos kaip tam tikros verslo atšakos. Būtent taip per pastaruosius ketverius metus struktūrizavome „Bifinity“ verslą ir regime daug galimybių. Ši įmonė daugiausia dėmesio skiria kriptovaliutų pirkimo ir konvertavimo paslaugoms, kai žmonės gali įnešti ir išsiimti pinigus iš savo „Binance“ sąskaitos. Tai yra tiltas tarp tradicinių finansų ir kriptovaliutų pasaulio. Tai ypatinga sfera, ir būtent taip mes struktūrinome savo verslą, todėl per pastaruosius ketverius metus mus lydėjo sėkmė. Būtent taip galime auginti savo verslą.
Taigi, trumpai tariant, mes turime įmonę, dirbame daugelyje skirtingų vietų, bet ne visi darome tą patį. Visi dirbame skirtingose vietose, kaip ir bet kuri kita didelė įmonė. Esame diversifikuoti, specializuojamės ir segmentuojame savo paslaugas, kad galėtume augti“, – laidoje teigė pašnekovas.
Lietuvai taikomą trumpą tęstinumo laikotarpį vertina kaip pranašumą
Lietuvoje licenzijavimo tęstinumo laikotarpis yra pusė metų, numatyta data – birželio 1 d. J. Jungeris paklaustas, kiek Lietuva licencijavimo požiūriu turi konkurencinį pranašumą, ar jis pakankamai reikšmingas, atsakė, kad, visų pirma, MiCA taikomas visoje Europoje. Su kai kuriais standartais institucijos, tokios kaip EBI (Europos bankininkystės institucija) ir ESMA (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), tebedirba. Tie standartai dar formuluojami. Vadinasi, daugelis niuansų neaiškūs, ir taip yra visoje Europoje. Ši situacija neturi nieko bendro su konkrečiomis valstybėmis. Visoje Europoje dar daug kas mainosi ir kinta.
„Lietuvai taikomą trumpą tęstinumo laikotarpį aš vertinu kaip pranašumą. Kita vertus, mums, kaip sektoriaus ir visos ekosistemos dalyviams, jis sukuria tam tikrų iššūkių. Lietuvai tai pranašumas, o priežastys, dėl kurių Lietuva pasirinko tokį tęstinumo laikotarpį, buvo nuodugniai aptartos.
Buvo labai aiškiai pasakyta, kodėl reikia daryti būtent taip. Juk kiekviena Europos šalis yra unikali, jos skirtingai elgiasi su kriptoturtu, todėl skirtingos šalys renkasi skirtingus kelius. O štai šis kelias buvo tinkamiausias Lietuvai. Atsižvelgiant į unikalią Lietuvos situaciją, toks sprendimas buvo teisingiausias“, – mano pašnekovas.
Paklausus, ar neįsigijus licencijų iki termino, birželio 1 d., nebūtų galima veikti nei Lietuvoje, nei bet kurioje kitoje Europos šalyje, J. Jungeris pabrėžia, kad diskusijos šiais klausimais dar nėra pasibaigusios. Aktyviai sprendžia klausimus ir Lietuvoje, ir kitur. MiCA įgalinimas, pasak jo, yra grandiozinis darbas, jis vykdomas ir Europos mastu, ir Lietuvoje. Šiandien dar per anksti kalbėti arba tvirtinti, kad bus vienaip arba kitaip. Kokią formą visa tai įgis, Lietuvoje bus aišku gal po 6 mėnesių, o kitose šalyse – gal po 18 mėnesių. Kol kas viskas labai neaišku.
Lietuvą pasirenka ne šiaip sau, kriptoturtų įmonės pasiruošusios licencijavimo procesui
M. Majauskas, paklaustas, kaip įmonės veiks Lietuvoje, atsakė, kad stambiausi sektoriaus dalyviai, tokie kaip „Bifinity“ ir „Binance“, yra įsipareigoję vartotojams tęsti veiklą, todėl negali turėti licencijų tik vienoje šalyje ir kliautis ryšiais tik su viena reguliavimo institucija. Svarstomos įvairios galimybės, įvairios šalys ir dažniausiai dėl licencijų kreipiamasi į kelias vietas. Natūralu ir savaime suprantama, kad tai išmintingas žingsnis, siekiant užsitikrinti, kad veikla nesustotų visu MiCA licencijavimo laikotarpiu.

„Yra kelios priežastys, dėl kurių nemažai rimtų ir stambių įmonių pasirinko Lietuvą. Visų pirma, dėl labai palankios ekosistemos, dėl versle dalyvaujančių žmonių. Antra, reikia turėti omeny, kad reguliuotojas yra aiškiai nurodęs, ko tikisi iš dalyvių. Tai ne jėga primestas reguliavimas. Viskas grindžiama supratimu, ko tikimasi iš dalyvių. Taikomi standartai ganėtinai aukšti. Kaip tik dėl aukštų standartų, dėl to, kad nori dirbti saugioje, tinkamoje aplinkoje, kurioje egzistuoja tvirta teisinė sistema, rimtos įmonės ir renkasi Lietuvą.
Trečia priežastis susijusi su trumpu licencijavimo laikotarpiu, dėl kurio Lietuva tampa tokia vieta, kurioje pirmiausia reikia įsigyti licenciją. Nors Prancūzijoje tai gali trukti pusantrų metų, na, gal kiek mažiau, Lietuva privalo suteikti dalyviams licenciją ar bent patekti atsakymą, ir tai turi padaryti kuo skubiau. Štai kodėl nemenkas skaičius įmonių, manančių, kad yra pasirengusios dirbti pagal MiCA licencijas, ir besitikinčių po 4–5 mėnesių sulaukti rezultato, kreipiasi Lietuvoje. Lietuva pasirinko labai trumpą laikotarpį ir čia veikia daug kriptoturto įmonių, taigi, jos pozicijos yra ypač stiprios“, – patikino asociacijos prezidentas.
Pasak M. Majausko, kita vertus, kai kuriose šalyse kriptoturto įmonių yra labai mažai, o laikotarpis – labai ilgas. Taigi, Lietuvoje, kur pasirinktas itin trumpas laikotarpis, institucijos privalo dėti pastangas.
„Kriptoturto įmonės sugebės pasiruošti. Jos jau dabar pasiruošusios licencijoms, užima geras pozicijas. Per kitą mėnesį turėtų kreiptis ne mažiau kaip 50, o gal net 100 subjektų. Reguliavimo institucijai teks peržiūrėti visus tuos prašymus. Kaip teko girdėti iš Lietuvos banko, tam jau pasirengta. Taigi manau, kad rezultatas, kurio sulauksime po 4–5 mėnesių, turėtų džiuginti“, – mano pašnekovas.
Teigiamai vertina Lietuvos reguliavimo sistemos stabilumą ir patikimumą
J. Jungerio paklausus, kokie jų santykiai su Lietuvos reguliavimo institucija ir kaip ją vertina kitų šalių kontekste, pašnekovas atsakė, jog svarbu, kad veiktų skaidri, aiški ir stabili reguliavimo sistema: „Per pastaruosius 4 metus įsitikinome, kad Lietuvoje tokia sistema yra. Tą matome kasdien bendraudami su institucijomis, pavyzdžiui, Lietuvos banku ar kitomis. Mūsų veikla aktuali milijonams vartotojų, atliekame milijardus operacijų, susijusių su milijardais dolerių. Taigi natūralu, kad kalbame apie institucijas, apie mūsų operacijas, apie tai, kas vyksta.
Mes vertiname tuos ryšius, kuriuos pavyksta užmegzti čia, Lietuvoje. Ypač vertiname čia veikiančios sistemos stabilumą ir patikimumą, kadangi ilgalaikį saugumą laikome itin svarbiu aspektu. Turime būti tikri, kad veikiančios institucijos ir reguliavimo sistema staiga nepasikeis.
Investuojame milijonus eurų, sukuriame daugybę darbo vietų, todėl, kaip investuotojai, pageidaujame, kad situacija būtų prognozuojama. Tai mums svarbu. Per pastaruosius 4 metus, manau, pavyko įsitikinti, kad čia sąlygos tinkamos. Tai viena iš priežasčių, kodėl manau, kad per ateinančius 3 metus mūsų verslo našumas gali pakilti 10 proc.“
Įmonės pelnas kyla, yra viena iš daugiausia mokesčių sumokančių visoje šalyje
Remiantis 2023 metų duomenimis, „Binance“ pajamos iš pardavimo sudarė daugiau nei 220 mln., o pelnas – per 100 mln. 2024 metai buvo dar palankesni kriptoturtui.
J. Jungeris sako, kad 2024-ieji įmonei „Bifinity“ buvo ypač sėkmingi metai: „Pavyko pritraukti rekordinį skaičių vartotojų ir atlikti rekordinį skaičių operacijų. Paleidome veikti naujas paslaugas. Ypač sėkmingai integravomės į daugybę bendruomenių. Viso to pasiekti pavyko tik dėl uolių ir talentingų lietuvių darbuotojų. Iš tiesų noriu akcentuoti šitą faktą. Tai padariau ne aš ir ne „Binance“. Šito pasiekti pavyko tik dėl lietuvių talento, dėl gebėjimo kurti puikias, vartotojams patrauklias paslaugas. Ir tai labai svarbu.
Kalbant apie kitų metų finansinius rezultatus, būtina pasakyti, kad 2024 metais pasiūlėme daugybę naujų paslaugų, kurios atrodo paklausios ir kuriomis vartotojai patenkinti. Bet ar finansiniai rezultatai bus matomi nuo pat pirmos dienos? Ne. Reikalingos šiokios tokios investicijos, su laiku bus ir rezultatas. Svarbiausia, yra teigiama reakcija, o vartotojai, kaip tenka matyti, reaguoja palankiai, todėl sulauksime ir norimų finansinių rezultatų.“
M. Majausko paklausus, ar atsižvelgiant į tai, kad „Bifinity“ – viena daugiausia mokesčių sumokančių bendrovių Lietuvoje, turi nemažą komandą, galime teigti, kad bet koks įmonės priimtas sprendimas, geras ar blogas, mūsų šalies atžvilgiu padarys mums didelį poveikį, pašnekovas atsako, kad „Bifinity“ yra, be jokios abejonės, viena didžiausių bendrovių Lietuvoje. Iir ne tik tarp kriptovaliutų ar finansų įmonių, bet apskritai. Jos daromas poveikis ženklus.
Kita vertus, pasak jo, „Bifinity“ nėra vienintelė kriptovaliutų įmonė mūsų šalyje. Turime keletą kitų, kurių veiklos mastas Lietuvoje irgi nemažas. Yra „Bybit“, blockchain.com, „Uphold“, „Coinpayments“. Taigi, veikia ir daugiau kriptovaliutų įmonių, mokančių palyginti didelius mokesčius. Svarbu, kad jos toliau vystytų veiklą Lietuvoje, nes šios bendrovės bendradarbiauja ir tarpusavyje. Lietuvos įmonės sudaro svarbią jų verslo dalį, mat naudoja „Binance“ likvidumui, paslaugoms, kurias teikia „Bifinity“, gauti.
M. Majauskas sako, kad „Bifinity“ buvimas Lietuvoje verslą ir ekosistemą daro geresnę bei kur kas sklandesnę. Taip pat nereikia pamiršti ir jau minėtų mokamų mokesčių. Tokių sumų senokai nematėme. Vienintelė įmonė, su kuria dabar galėtume palyginti „Bifinity“, yra „Revolut“, ji metams bėgant gerokai išaugo.

Sniego gniūžtės efektas, kripovaliutų rinka kur kas didesnė
„Kiek suprantu, nesvarbu, kokį kelią pasirinks „Binance“, sukurta pridėtinė vertė, pritrauktos kitos įmonės, norinčios gauti licenciją ir vystyti veiklą Lietuvoje, niekur nedings, nes tiek vietos, tiek tarptautinės įmonės į „Binance“ žiūrės kaip į sektiną pavyzdį. Jos užduos klausimą: kur veikia „Binance“? Lietuvoje? Vadinasi, ištyrė rinką, sąlygas ir pasirinko vieną tinkamiausių vietų, – kitos įmonės seks iš paskos.
Jeigu neklystu, labai panašų pavyzdį turėjome 2008-aisiais. Tada įsikūrė „Barclays“. Šiai visame pasaulyje gerai žinomai bendrovei pradėjus vystyti veiklą Lietuvoje, nemažai kitų finansinių paslaugų įmonių nusprendė atidaryti padalinių mūsų šalyje. Pradėjo veikti „Western Union“, „Computer Science Corporation“, „Danske Bank“ ir dar keletas kitų bankų. Įvyko vadinamasis sniego gniūžtės efektas, kurį sukėlė vienas svarbus žaidėjas.
Panašų efektą sukelia ir „Binance“, svariai prisidėjusi prie ekosistemos. Šis indėlis niekur nedings, sukurta vertė niekur nedings. Neabejoju, kad įmonė tebevystys veiklą Lietuvoje ir ateityje, nes šiandien tai gera šalis verslui vystyti. Bet tam reikia koordinuotų pastangų“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
„Norėčiau papildyti šį komentarą. Esu „Bifinity“ direktorius, žinoma, kad mėgstu kalbėti apie „Bifinity“, bet kriptovaliutų rinka kur kas didesnė nei tik viena įmonė. Tik pažiūrėkite į šio sektoriaus augimą per pastaruosius 6, 12, 18, 24 mėnesius. Kriptovaliutos yra žymiau daugiau negu viena individuali įmonė. Visų pirma, aš esu kriptovaliutų entuziastas ir noriu, kad šis sektorius augtų. Tikiu, jog tai, ką darome, yra naudinga visuomenei ir mūsų visų ateičiai.
Taigi, kalbant apie augimą Lietuvoje, būtina suvokti, kad šis sektorius yra daugiau nei viena įmonė, nei vienas pavadinimas. Taip sakau todėl, kad mes tikime šia technologija, tikime šia ateitimi, tikime, kad ji duoda naudos, ir norime, jog ji būtų plačiau taikoma“, – pabrėžė J. Jungeris.
Netikėtai išleistos D. Trumpo ir Melanios kriptovaliutos pakėlė ant kojų
Išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas sausio 17 d., likus vos keletui dienų iki inauguracijos, pristatė savo kriptomonetą, paremtą interneto memais. JAV pirmoji ponia Melania taip pat pristatė savo kriptomonetą, paremtą interneto memais.
Į klausimą, ką mano apie šias kriptomonetas, ką jos reiškia kriptovaliutų rinkai plačiąja prasme, ar tai tik spekuliacinės kriptomonetos ir ar tokį postą užimančiam asmeniui pridera išleisti savo kriptomonetą, J. Jungeris atsakė, kad, žvelgiant iš „Bifinity“ varpinės, perspektyva truputį kitokia.
„Reikia nepamiršti, kad tai buvo pašėlęs savaitgalis, apie naująsias kriptomonetas pranešta ar tik ne trečią valandą nakties, iš penktadienio į šeštadienį. Taigi, viskas įvyko per vieną savaitgalį. Mums, „Bifinity“, svarbu teikti tvirtą, stabilią paslaugą naudotojams, nesvarbu, kelinta valanda ar diena. Ir staiga savaitgalį pamatome padidėjusį aktyvumą. Šią naujieną sužinojau šeštadienį ryte ir išsigandau. Kas nutiks operacijoms? Ar nesutriks veikimas? Mums svarbiausias dalykas buvo, kad visos paslaugos veikia, galime susidoroti su paieškos užklausų ir naudotojų srautais. Kaip jau minėjau, mums svarbiausia – teikti stabilią paslaugą, nesvarbu, kokia yra paklausa, koks operacijų mastas. Labai didžiuojuosi, kad turima technologija ir darbuotojų komanda leido savaitgalį susitvarkyti su padidėjusiu krūviu“, – pabrėžė įmonės atstovas.
Nėra tikras, ar buvo išsaugotas pasitikėjimas išleidus savo kriptomonetą
M. Majauskas sakė, kad šią situaciją galima analizuoti keletu aspektų: „Žinoma, svarbu, jog yra infrastruktūra, leidžianti įgyvendinti sprendimus, naujų produktų ir paslaugų pristatymus. Šaunu, jog yra įmonių, turinčių tokią technologiją. Vėlgi, „Binance“ – ne vienintelė, tačiau didžiausia tokio pobūdžio platforma, kuria šiuo atveju naudojosi dauguma naudotojų.
Taip pat svarbu pažvelgti iš rinkos vientisumo perspektyvos, kuomet visame pasaulyje labai įtakingas politikas pristato memais paremtą produktą ir potencialiai gauna asmeninės naudos. Kyla rinkos vientisumo klausimų.“
Asociacijos prezidentas akcentavo, kad labai svarbu, jog valdžioje esantys asmenys į kriptovaliutų pramonę žiūrėtų itin atsakingai. Juk kriptovaliutų pramonė taip pat yra ir tradicinės finansų sistemos bei naujosios finansų sistemos sankirta, o visas finansų sektorius paremtas pasitikėjimu. Svarbu, kad bendruomenės nariai galėtų pasitikėti savimi ir savo klientais, kurie naudojasi jų paslaugomis ar produktais. Turi būti pasitikima ir reguliuotojais, ir sprendimus priimančiais asmenimis. Taigi, viskas paremta pasitikėjimu: prie kiekvienų durų policininko nepastatysi, o ir neturėtų reikėti. Vadinasi, pasitikėjimo elementas labai svarbus.
„Kai priimami tokie sprendimai (išleisti savo kriptomonetą), turime pasirūpinti, kad pasitikėjimas išliktų. Kol kas nesu tikras ir negaliu pasakyti, kad šiuo konkrečiu atveju pasitikėjimas buvo išsaugotas“, – mano M. Majauskas.
Inovacijų bus dar daugiau, pastebi didžiulį aktyvumą decentralizuoto finansavimo srityje
J. Jungeris sakė sutinkantis, bet dar norintis pridurti, kad kriptovaliutų rinka ir blokų grandinės technologija yra daugiau nei D. Trumpo kriptomoneta ar bet kokia kita specifinė kriptomoneta: „Tik pažiūrėkite, kokios inovacijos vykdomos. Kad ir 2024-aisiais – didžiulis proveržis dirbtinio intelekto srityje. Tokių pasiekimų bus gerokai daugiau 2025 metais. Kas vystoma? Pavyzdžiui, matomas didelis aktyvumas decentralizuoto finansavimo srityje, turiu mintyje tokias platformas kaip „Solana“. Bus daugiau inovacijų, vertę kuriančių protokolų. Tai tik vienas iš aspektų. Kitas aspektas, kurį matome, yra labiau įsivažiuojančios stabiliosios monetos. Visuomet stengiuosi įžvelgti platesnį vaizdą, ne tik kokį nors vieną elementą, kurį galėčiau išskirti ir pasakyti, kad tai – viso sektoriaus esmė. Taigi, šiame naujajame finansiniame pasaulyje inovacijų yra ir daugiau, ne tik Trumpo moneta.“
M. Majauskas pridūrė, kad visiškai sutinka su J. Jungeriu ir tuo, kad finansų sektoriuje yra kur kas daugiau dalykų, bet mums svarbu žiūrėti iš Lietuvos perspektyvos: „Svarbu šalyje turėti tokių įmonių kaip „Bifinity“, auginti ekosistemą. Svarbu būti užmezgus tinkamus tvirtus santykius su reguliuotoju, kuris aiškiai nurodo savo lūkesčius, o rinka juos patenkina, ir augti išsaugant pasitikėjimą, leidžiantį mums tinkamai funkcionuoti šioje ekosistemoje bei kurti vertę visiems jos dalyviams. Manau, esame teisingame kelyje, ir ateinantys keturi ar penki mėnesiai, tikėkimės, parodys, jog buvome teisūs.“