Sveikatos specialistai dar kartą primena, kad atsipalaiduoti nevalia, kad būtina laikytis prevencijos priemonių, o susirgus – patiems imtis veiksmų ir informuoti didelę riziką sąlytį turėjusius asmenis, kad šie izoliuotųsi ir veiktų vadovaujantis rekomendacijomis. Apie tai, kaip saugotis, ką daryti užsikrėtus COVID-19, primena epidemiologė, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vyr. specialistė Galina Zagrebnevienė.
Esminiai patarimai norintiems apsisaugoti
G. Zagrebnevienė visų pirma pataria neiti į susibūrimus, jei tai nebūtina: „Neikite ten, kur yra daug žmonių. Dėvėkite nosį ir burną dengiančią priemonę – veido kaukę ten, kur bendraujame su svetimais žmonėmis, pavyzdžiui, eidami į parduotuvę, vaistinę. Labai svarbi yra rankų higiena. Tikrai nereikia į tai numoti ranka, kadangi ant rankų tarpsta milijonai mikroorganizmų, taip pat ir virusai, kuriuos mes nuolat pasičiumpame iš aplinkos. Taip pat svari yra būsto higiena, reikia nuolat valyti dažnai liečiamus paviršius, vėdinti patalpas. Dar vienas svarbus patarimas – laikytis saugaus atstumo nuo kitų. Šis reikalavimas yra visuotinai skelbiamas. Artimas sąlytis su sergančiu asmeniu besimptome forma gali būti pragaištingas asmeniui, kuris turi didesnę riziką užsikrėsti ir susirgti sunkia ligos forma. Taip pat svarbu valgyti įvairų, sveiką maistą ir pakankamai ilsėtis“.
Kiek laiko ir kokią veido kaukę naudoti
Geriausia naudoti yra medicininė veido kaukė. Laikas, kas kiek valandų reikia keisti medicininę kaukę, nėra fiksuotas, tačiau rekomenduojama tai daryti ne rečiau kaip kas 4 valandas. Taip pat, nelaukiant tų 4 valandų, reiktų keisti kaukę ir tuomet, kad ji sudrėksta. Tai dažniau atsitinka, kai žmogus dirba fizinį darbą, gausiai prakaituoja. Pasak epidemiologės, drėgna medicininė kaukė yra neveiksminga.
„Medžiaginių kaukių, kurias daugiausiai nešioja jaunimas, veiksmingumas labiausiai priklauso nuo medžiagos, iš kurios jos yra pasiūtos, kiek sluoksnių turi ir pan. Joms nėra taikomi tokie standartai, kaip medicininėms kaukėms, tačiau yra įrodymų, kad jos gali sumažinti kvėpavimo takų lašelių patekimą į aplinką. Žinoma, jos yra mažiau veiksmingos, negu medicininės kaukės ir jas naudoti bei siūtis reiktų ir pagal protingumo kriterijus. Ji turi būti kelių sluoksnių, mažiausiai trijų, išorinis sluoksnis turi būti tankaus audinio, ji turi būti vientisa, be jokių skylių, gerai priglusti prie veido ir pan.“, - pasakoja specialistė.
Kaip ilgai laikosi ir kokiu atstumu pasklinda virusas
Jeigu žmogus, kuriam nustatytas koronavirusas, dėvi apsauginę veido kaukę, jo lašeliai, skleidžiami į aplinką kalbant, kosėjant, čiaudint, aplink nepasklinda. „Tačiau jei asmuo nežino, kad serga, tai kosėdamas, čiaudėdamas, kalbėdamas savo lašelius gali maždaug 2 metrų spinduliu paskleisti. Lašeliai taip pat nusėda ir ant paviršių, tad virusas laikosi ir ant aplinkos daiktų. Kiek laiko laikosi, priklauso nuo oro temperatūros, kitų sąlygų. Yra nustatyta, kad viruso mėgstamiausia temperatūra yra 5-11 laipsnių šiluma ir didelė drėgmė“, - sako epidemiologė.
Koronavirusas ant aplinkos paviršių gali išsilaikyti iki savaitės. Būtent todėl specialistė akcentuoja rankų higieną: „Liečiant dažnai kitų asmenų liečiamus paviršius, ypatingai viešose uždarose vietose, pavyzdžiui, parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose, vaistinėse yra didelė tikimybė pasigauti virusą per turėklus, durų rankenas ir pan. Taigi, rankų plovimas muilu ar dezinfekcinio skysčio naudojimas būtinas tam, kad virusą nukenksminti ir neparsinešti jo namo. Taip pat rekomenduojama kuo mažiau rankomis liesti veidą, ką mes dažnai darome“.
Rizika susirgti priklauso ir nuo sąlyčio su užsikrėtusiu
Sąlytį turėjęs asmuo – 3 dienas iki tol, kol asmeniui, kuriam jau patvirtintas koronavirusas, pasireiškė simptomai, ir dvi savaites po simptomų atsiradimo bendravęs žmogus. Tuo metu, jei žmogus bendravo su sergančiuoju, kuriam koronavirusui būdingi simptomai nepasireiškė, sąlytį turėjusiu laikomas žmogus, kontaktavęs 72 val. iki tepinėlio sergančiajam, kuris buvo teigiamas, paėmimo ir 14 dienų po tepinėlio paėmimo.
Didelės rizikos sąlytį turėjusiu laikomas žmogus, kuris su užsikrėtusiuoju bendravo mažesniu nei 2 metrų atstumu ilgiau nei 15 minučių, arba asmuo, turėjęs tiesioginį fizinį kontaktą. Taip pat jei žmogus turėjo tiesioginį sąlytį be apsaugos priemonių su užkrėstais koronavirusu atvejo kūno skysčiais.
Mažos rizikos sąlytį su užsikrėtusiuoju koronavirusu turėjusiu laikomas žmogus, bendravęs didesniu nei 2 metrų atstumu trumpiau nei 15 minučių.
Kaip elgtis, jeigu turėjote sąlytį su sergančiuoju?
Pirmieji du veiksmai yra užsiregistruoti Nacionalinės visuomenės sveikatos centre (NVSC), užpildant anketą ir izoliuotis.
Jeigu per 14 dienų nepasireiškė jokie simptomai, galima toliau gyventi savo įprastą gyvenimą.
Veiksmai, kurių reikia imtis susirgus patiems
Atlikus COVID-19 testą ir gavus teigiamą rezultatą, reikia nedelsiant izoliuotis. Tuomet, kaip įmanoma skubiau, informuoti didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis, kad izoliuotųsi ir užpildytų NVSC anketą: https://nvsc.lrv.lt/salyti-turejusiu-asmenu-anketa. Kiek vėliau asmuo iš NVSC specialistų sulauks skambučio dėl papildomos informacijos.
Kitas žingsnis yra kreipimasis į savo šeimos gydytoją bei klausymas jo nurodymų.
Jeigu apėmė panika
Žmogų, gavus teigiamą atsakymą dėl susirgimo COVID-19, neretai apima panika. Pasak G. Zagrebnevienės, pakliuvę į tokią situaciją, žmonės turėtų visais būdais stengtis išvengti panikos ir pasistengti bent kelioms minutėms nusiraminti, atsakant sau į klausimą: kaip aš jaučiuosi?
„Susirgus, svarbiausia stebėti savijautą. Jeigu nejaučiame arba jaučiame labai lengvus negalavimus, kurie praėjo per keletą dienų, vadinasi mūsų organizmas puikiai susitvarkė su virusu ir viskas bus gerai. Tačiau blogėjant būklei: jei yra itin aukšta kūno temperatūra ir ji nekrenta arba trumpam nukrenta, pavartojus temperatūrą mažinančių vaistų vėl sugrįžta, stiprėja kosulys, atsiranda dusulys, kažkokie kiti neįprasti negalavaimai, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Jeigu gydomasi namuose ambulatoriškai, galbūt jau reikia stacionarios pagalbos“, - pataria epidemiologė.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja LR Sveikatos apsaugos ministerija.