aA
Plintant koronaviruso pandemijai, internete sklinda su virusu susijusios melagingos naujienos, kuriamos sąmokslo teorijos. Gausiai skleidžiama dezinformacija klaidina žmones – tampa nebeaišku, kokia informacija yra patikima, o kuri – ne. Kalbinti specialistai pataria, kaip atskirti tiesą nuo melagienų, kur ieškoti patikimos informacijos ir kaip kritiškai ją įvertinti.
Dezinformacijos pandemija: kaip nepatikėti melagingomis naujienomis?
© Organizatorių nuotr.

Koronaviruso mitai: žmonių čipavimas, 5G ir koronaviruso ryšys

Visuotinis žmonių čipavimas – vienas iš internete sklandančių mitų apie koronavirusą. Imunologė Aurelija Žvirblienė sako, kad su vakcinomis siejami mitai egzistavo ir iki pandemijos, todėl nestebina. Vis dėlto, specialistės nuomone, tai, kad vakcina dar nesukurta, o mitai jau skrajoja, yra keista.

„Mitas, kad žmonės bus čipuojami, neturi logikos, nes jeigu būtų noras čipuoti, tai kodėl reikėtų laukti koronaviruso vakcinos? Būtų galima visus čipuoti jau dabar. Kartais tie mitai neturi paprasčiausios logikos“, – sako specialistė.

Kad koronavirusas buvo sukurtas Kinijos laboratorijoje, įtikėjęs buvo ne tik JAV prezidentas Donaldas Trumpas – toks viruso kilmės aiškinimas iki šiol populiarus socialiniuose tinkluose. Imunologė prielaidą vadina mitu ir pabrėžia, kad virusas nebuvo dirbtinai sukurtas, tačiau galėjo pasklisti dėl neatsargaus elgesio.

„Teiginyje yra lašas tiesos, nes buvo paskelbti tam tikri rimti analitiniai straipsniai, kurie nagrinėjo hipotezę, jog virusas pasklido atliekant eksperimentus su šikšnosparnių ląstelėmis. Tai jokiu būdu nereiškia, kad virusas buvo sukurtas dirbtinai laboratorijoje. Vis dėlto Uhano mieste yra laboratorija, kuri dirbo su šikšnosparnių audiniais ir virusas galbūt galėjo pasklisti ne iš turgaus kaip buvo manoma, o iš tos laboratorijos. Tai yra didelis skirtumas tarp teiginio, kad virusas buvo dirbtinai sukurtas ir tvirtinimo, kad jis pasklido, pavyzdžiui, per neatsargumą“, – samprotauja A. Žvirblienė.

Aurelija Žvirblienė
Aurelija Žvirblienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Melagingų naujienų sklaida skirstoma į tris grupes

Aiškindamas melagienų sklaidą, Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento analitikas Tomas Čeponis siūlo jas suskirstyti į tris grupes: geopolitines, finansines ir technologines. Geopolitinės melagienos pavyzdys – mitas, kad virusas buvo sukurtas JAV, nes valstijos siekia dominavimo ir Kinijos įtakos susilpninimo.

„Antra kategorija yra finansinė. Čia bandoma įtikinti, jog virusas buvo sukurtas dėl tam tikros finansinės naudos. Pavyzdžiui, egzistuoja mitas, teigiantis, kad farmacijos kompanijos sukūrė virusą, jog galėtų parduoti daugybę produkcijos gydant virusą ir taip užsidirbti“, – pasakoja pašnekovas.

Trečiasis sektorius, pabrėžia specialistas, yra technologijos. Technologijos, jo įsitikinimu, yra tai, ką sudėtinga paaiškinti, ko žmonės dažnai nesupranta, tad sudėtingus dalykus paverčia paprastesniais. Vienas tokių pavyzdžių – mitas apie koronaviruso ir 5G ryšio sąsajas.

„Čia susijungia du, atrodytų, skirtingi mitai. Mitas apie 5G žalą atsirado daug anksčiau negu koronaviruso situacija, tačiau matome, kaip vėliau jie susijungė. Teigiama, kad per tą 5G ryšį yra platinamas virusas, o ryšys silpnina imuninę sistemą, todėl lengviau susergama virusu. Tikima, pasinaudojus šia situacija žmonėms skiepyti, bus įleisti mikročipai, kuriais vėliau per 5G ryšį bus valdomas žmonių mąstymas. Šį pavyzdį, ko gero, jau galima priskirti sąmokslo teorijoms“, – aiškina T. Čeponis.

Mokytis atpažinti melagienas ragina jau nuo mokyklos suolo

Viešojoje erdvėje plintant vis naujoms sąmokslo teorijoms, melagienoms ir mitams kyla klausimas, kaip jas atpažinti ir atskirti, kur teisinga ir patikima informacija, o kur – melagiena?

Specialistas paaiškina, kad vieno atsakymo nėra, tai – kompleksinių priemonių visuma. Jo nuomone, svarbu sukurti žmonių bendruomenę, kurie suvokia, kas vyksta informacinėje erdvėje ir kaip informacija gali būti išnaudojama blogiems tikslams.

Tomas Čeponis
Tomas Čeponis
© DELFI / Andrius Ufartas

„Ta bendruomenė neturėtų būti sudaryta tik iš valstybės pareigūnų. Tai turėtų būti visa visuomenė, nes mes gyvename demokratinėje valstybėje ir prie to svarbu prisidėti. Tai turi būti tiek valstybės pareigūnai, tiek žiniasklaida, verslas“, – teigia pašnekovas.

Kaip priemonę kovai su melaginga informacija, T. Čeponis įvardija edukacinę sistemą. Informacinio ir kibernetinio raštingumo, kritinio mąstymo, loginių ir mąstymo klaidų, XXI amžiaus žiniasklaidos pažinimo turėtų būti mokoma jau mokyklos suole, aiškina jis.

„Be to, skirtingos žiniasklaidos priemonės turi ne vieną rubriką ar apie tai rašantį žurnalistą. Manau, kad rengdami straipsnius, darydami laidas, mes prisidedame prie edukacijos“, – sako specialistas.

Šalies gyventojams specialistas pataria neskubėti patikėti ir dalintis ką tik perskaityta ar išgirsta naujiena. Svarbu rasti naujienos pirminį šaltinį, o radus – juo pasidomėti: „Reikia atkreipti dėmesį, kad naujiena, kuri sukėlė kažkokius jausmus, pavyzdžiui, nusivylimą, pyktį, gali būti propaganda, nes būtent tokios naujienos, kuriose pristatoma dezinformacija, veikia jausmus, o ne loginį ir kritinį mąstymą. Taip pat svarbu atsakyti į klausimus: ar tai patikima informacija, ar tai yra nežinoma žiniasklaidos priemonė, pristatoma anonimo su išgalvotu vardu teorija.“

Savo ruožtu A. Žvirblienė patikimos informacijos, susijusios su koronavirusu, siūlo ieškoti oficialių institucijų puslapiuose, sekti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) informaciją.

„Aišku, sveikas protas visada turi būti įjungtas. Manau, žurnalistika pandemijos fone elgiasi gana atsakingai ir man nėra tekę matyti tokių skandalingų laidų, kur būtų pučiamas kažkoks melagienų burbulas. Žurnalistai pakankamai gerai atliko savo misiją pandemijos sąlygomis“, – kalba specialistė.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
4.5000

Top naujienos

Buvęs ambasadorius apie telkiamas Rusijos pajėgas: Ukrainoje jau susitaikyta su mintimi, kad karas galimas (66)

Maskva žvangina ginklais prie Ukrainos sienų. Čia sutelkta 100 tūkst. karių ir dešimtys...

Ruošiasi uždaryti 12 medicinos punktų: gyventojams bus siūloma nauja paslauga (25)

Kėdainių rajon e Pirminės sveikatos priežiūros centras ruošiasi uždaryti 12 medicinos...

Ukraina: prie sienos – 94 tūkst. Rusijos karių, įvykdytas faktinis Baltarusijos anšliusas (15)

Rusija galėtų pasiųsti į Ukrainą apie 94,3 tūkst. karių, jeigu Kijevo konfliktas su...

Čmilytė-Nielsen apie savo dalyvavimą Prezidento rinkimuose: iniciatyva tikrai išeina ne iš manęs (21)

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad diskusijos apie tai, jog ji gali...

Rygoje „Air Baltic“ lėktuvui nuslydus nuo tako, dalis orlaivių nukreipiami į Vilnių (8)

Bendrovės „ Air Baltic “ lėktuvui Rygos oro uoste penktadienį nuslydus nuo tako, dalis...

SAM: dėl omikron atmainos griežtinamos izoliacijos taisyklės (30)

Europoje kasdien fiksuojant naujus susirūpinimą keliančios koronaviruso atmainos omikron atvejus,...

Majauskui nerimą kelia didėjantis biudžeto deficitas: siūlo du mokesčius (139)

Penktadienį Vyriausybė balsuodama pritarė patobulintiems 2022 metų valstybės biudžeto ir...

Lukašenka: atsakas bus „tikslus ir kariškas“ papildyta (97)

Baltarusijos vyriausybė privalo „tiksliai ir kariškai“ imtis atsako į Vakarų sankcijas,...

Vyriausybė pritarė patikslintam kitų metų biudžetui: numatytos šildymo kompensacijos, daugiau lėšų krašto apsaugai (24)

Penktadienį Vyriausybė balsuodama pritarė patobulintiems 2022 metų valstybės biudžeto ir...