Pirkėjų pasigedę Jūros šventės mugės prekeiviai laukia ir eurų

 (104)
Jūros šventės mugė Klaipėdoje ir šiemet perpildyta – visos prekybos vietos užimtos, dėl jų prekeiviai naktimis stovėjo eilėse, kad galėtų nusipirkti leidimus prekiauti. Tačiau po pirmosios šventės paros prekeiviai džiaugsmu netryško – prekyba vyksta gana vangiai.
© M.Milinio nuotr.

„Sunku pasakyti, kas tai lemia. Gal todėl, kad yra labai karšta ir žmonėms tiesiog stinga energijos šmirinėti po mugę, dairytis, ką galima nusipirkti. Jie, matyt, mieliau laiką leidžia paplūdimiuose. Tikimės, kad bent vakare sulauksime daugiau pirkėjų“, - vylėsi rūkytais mėsos gaminiais prekiauti į Jūros šventę iš Kybartų atvykę žmonės.

Rankų darbo mezginiais prekiaujanti mergina taip pat konstatavo, jog pirkėjų šiemet gerokai mažiau nei pernai ar ankstesniais metais. „Manau, kad į Jūros šventę atvyko mažiau žmonių, todėl ir pirkėjų nėra tiek daug. O žmonių, mano manymu, atvyksta vis mažiau, nes prastėja pati Jūros šventė. Tai, žinoma, atsiliepia ir mugėje dirbantiems prekybininkams, jų pajamoms“, - svarstė pašnekovė.

Teigiama, kad prekeiviai į Jūros šventės mugę veržiasi prekiauti todėl, kad per tris dienas joje galima uždirbti tiek, kiek įprastai per pusę metų.

Tačiau bent jau šeštadienio popietę prekeiviai nebuvo taip džiugiai nusiteikę, gausiu uždarbiu pasigirti negalėjo.

„Keista šiemet ir tai, kad labiau perka užsieniečiai – rusai, vokiečiai. Lietuvių yra vos vienas kitas, nors Jūros šventė esą yra skirta lietuviams“, - naują tendenciją įvardijo Jūros šventės prekeivė.

Visi Jūros šventėje dirbantys prekybininkai žinojo, kad nuo kitų metų Lietuvoje įvedamas euras, todėl jau lanksčiai ėmė taikytis prie naujos valiutos.

„Žinoma, daugelis dar atsiskaitinėja litais. Tačiau buvo ir tokių pirkėjų, kurie norėjo mokėti eurais. Tuomet pasiimi skaičiuotuvą, pagal oficialių valiutų kursą kainą litais konvertuoji į eurus ir parduodi gaminį“, - problemų neįžvelgė prekeiviai.

Jūros šventėje tradiciškai prekiaujama įvairių amatininkų rankų darbo kūriniais, tekstilės, lino gaminiais, maisto, konditerijos produktais, tačiau netrūksta ir masinės gamybos produkcijos, nors tokių prekeivių Jūros šventės organizatoriais vis skelbiasi į mugę neįleisiantys.

Klaipėdiečiai nesistebi, jog penktadienį ir šeštadienį Jūros šventės mugėje prekyba nėra tokia intensyvi. Uostamiesčio gyventojai žino, jog geriausia į Jūros šventės mugę eiti sekmadienį, nes norėdami išparduoti visus atsivežtus gaminius ir produktus, prekeiviai taiko itin dideles nuolaidas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Verslas Klaipėdoje

„Klaipėdos nafta“ pasirašė ilgalaikę sutartį su baltarusiais (7)

Naftos produktų krovos terminalą valdanti AB „Klaipėdos nafta“ ir Belarusskaja neftenaja kampanija (BNK) pasirašė pusantrų metų trukmės mazuto krovos sutartį. Tai pirmoji ilgalaikį bendradarbiavimą įprasminanti baltarusių kompanijos ir „Klaipėdos nafta“ sutartis.

„Bloomberg“ teigia, kad Lietuva norėtų pirkti mažiau dujų SGD terminalui (179)

Lietuva dėl sumažėjusios paklausos svarsto galimybes mažinti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD), kurias perka iš Norvegijos, importą per Klaipėdos terminalą, remdamasis „Bloomberg“ praneša vz.lt.

„Klaipėdos nafta“ Uosto direkcijai įsipareigojo sumokėti 33,7 mln. eurų (3)

Bendrovė „Klaipėdos nafta“ Uosto direkcijai jau privalės pradėti grąžinti investicijas į SGD terminalo infrastruktūrą. Jų suma – 33,7 mln. eurų. Numatoma, kad šias investicijas SGD terminalo operatorė – bendrovė „Klaipėdos nafta“ grąžins per 20 metų.

Į Lietuvą atplaukęs SGD krovinys sukėlė sumaištį (354)

Suskystintų gamtinių dujų krovinį šeštadienį į Klaipėdos uostą atgabenęs dujovežis „Golar Seal“ sukėlė sumaištį. Dėl jo į Klaipėdos uostą numatytu laiku nebuvo įleisti keli laivai. Jie buvo priversti užleisti kelią dujovežiui.

„Klaipėdos nafta“ verslo plėtrą planuoja kartu su SGD rinkos lydere (1)

„Klaipėdos nafta“ ir Vokietijos „Bomin Linde LNG“ pasirašė savitarpio supratimo memorandumą, kuriuo remiantis bendrovės glaudžiai bendradarbiaus siekdamos kartu plėtoti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD), kaip jūrinio kuro, rinką bei reikalingą infrastruktūrą.